Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. gynėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš T. L. priteista nukentėjusiajai R. P. 5000 Lt neturtinei žalai ir 300 Lt advokato paslaugų apmokėjimo išlaidoms atlyginti.

Iš T. L. priteista nukentėjusiajam V. P. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

T. L. nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 15 d., apie 21.00 val., turėdamas tikslą prievartauti turtą, ant R. P. ir V. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo pagrindinių vartų prisegė atspausdintą A4 formato lapą, kuriame, siekdamas įbauginti nukentėjusiuosius, grasindamas paskleisti kompromituojančią informaciją apie V. P. orientaciją, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai reikalavo perduoti 45 000 Lt, nunešti juos 2012-02-17 18 val. į Kretingos autobusų parko stotelę ir padėti į šiukšlinę, t. y. jis tokiu būdu prievartavo nukentėjusiuosius R. P. ir V. P. perduoti didelės vertės turtą.

Nuteistojo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir nurodo, kad įstatymų leidėjas klausimą dėl asmens socialinės brandos nustatymo sieja su teismo teise tai nustatyti, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, ir tik prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą. Nurodo, jog T. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas 18 metų 4 mėnesių ir 15 dienų, t. y. praėjus nedaug laiko nuo pilnametystės, dėl ko teismui buvo pagrindas svarstyti socialinės brandos klausimą, o jei ne, spręsti klausimą dėl BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis nesuvokė nusikalstamos veikos pobūdžio ir pasekmių, norėjo nukentėjusįjį pagąsdinti, nusikalto pirmą kartą, dėl lengvabūdiškumo. Šios aplinkybės rodo T. L. sulėtintą socialinio supratingumo lygį, nepakankamą pagal amžių orientavimąsi jį supančioje socialinėje aplinkoje, ir leidžia manyti, kad dėl savo nepakankamos brandos bei jauno amžiaus T. L. nevisiškai suvokė nusikalstamos veikos pavojingumo ir padarinių.

Nuteistojo gynėjo nuomone, teismas privalėjo įvertinti ir 2012-07-27 Psichodiagnostinio tyrimo išvadą, kurioje konstatuota, kad tiriamojo socialinė branda 2012 metų liepos mėnesį neatitiko jo biologinio amžiaus, t. y. 18 metų, ir prilygsta nepilnametystei. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teisiamojo posėdžio metu apklaustas psichiatras su nuteistuoju nebendravo, jo netyrė, pasisakė tik dėl socialinio brandumo nustatymo praktikos nebuvimo, todėl teismas remtis jo parodymais negalėjo. O teismo nustatytos aplinkybės, jog nuteistasis mokosi, yra pažangus, nėra įrašytas į jokią įskaitą, taip pat negali būti pagrindas išvadai apie pakankamą socialinę brandą.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog T. L. padarytas nusikaltimas nėra sunkus, o pats kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad jam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nors teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė vienerių metų laisvės atėmimą, tačiau įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, nuteistajam turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitiktų teisingumo principą ir būtų pakankama ne tik nubausti T. L. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. L. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Jie išdėstyti nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, iš jų analizės nustatyta T. L. kaltė ir kitos nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingos faktinės aplinkybės. Nuteistojo T. L. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą pagrįstai taikytos BK 54 straipsnio 3dalies nuostatos. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005, 2K-77/2007, 2K-482/2007). Taigi, pirmosios instancijos teismas, išsamiai apsvarstęs šį klausimą, konstatavo nesant BK 62 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų sąlygų ir pagrįstai taikė įstatymo sankcijoje nenumatytą bausmę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes, nepažeisdamas asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir padaręs visiškai teisingą išvadą, jog nuteistajam T. L. straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, vis dėlto, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį, šioje byloje pakankamai neįsigilino ir neįvertino nuteistojo T. L. asmenybės ir jo socialinių ryšių, nors tinkamas šių aplinkybių įvertinimas turi esminę reikšmę paskiriant nuteistajam teisingą bausmę. Pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nors ir trumpalaikis, padarytų labiau neigiamą nei teigiamą poveikį nuteistajam ir iškreiptų bausmės kaip valstybės prievartos priemonės esmę. Baudžiamojoje byloje surinktų duomenų apie nuteistąjį visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis nusikalto atsitiktinai. Nuteistajam nėra būdingi teisės pažeidimai. Jis pirmiau neteistas ir nėra baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 65). Nusikaltimą padarė dėl lengvabūdiškumo, jauno amžiaus, vos sulaukęs 18 metų, besimokydamas (duomenys neskelbtini) 12 klasėje. Šios gimnazijos išduotoje charakteristikoje parašyta, kad T. L. mokosi gerai, yra drausmingas, ramaus būdo, domisi sportu, muzika, lanko kultūrizmo klubą ir šokio studiją, yra komunikabilus, tvarkingas, savarankiškas, klasės draugų mylimas ir gerbiamas (t. 2, b. l. 69). Kitoje charakteristikoje pažymėta, kad T. L. nuo 2012-09-01 studijuoja Socialinių mokslų kolegijoje, mokosi gerai, elgiasi mandagiai, draugiškai, žalingų įpročių nepastebėta (t. 2, b. l. 135). Nuteistasis turi motiną ir tėvą, gyvena kartu su jais (t. 2, b. l. 62).Taigi, nuteistasis randasi išskirtinai pozityvioje aplinkoje, su ja yra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju pozityvios aplinkos pakeitimas į pataisos namų aplinką trumpalaikės bausmės atlikimui, ne tik nutrauktų esamus tvirtus socialinius ryšius, bet ir nepadarytų jokio teigiamo poveikio, ir ne tik negarantuotų atsitiktinai nusikaltusio asmens pataisymo, bet priešingai, vėliau apsunkintų nuteistojo adaptavimąsi visuomenėje. Toks kalto asmens nubaudimas nebūtų naudingas, būtų žalingas. Tvirti nuteistojo socialiniai ryšiai šioje byloje yra išskirtinė aplinkybė, kuri nulemia įstatymo sankcijoje nenumatytos bausmės paskyrimą ir teismo paskirtos trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės pakeitimą švelnesne bausmės rūšimi, nustatant įpareigojimus, padarysiančius jo elgesiui teigiamą įtaką (BK 48 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1, 2 punktai). Teismas, nuosprendžio aprašomojoje pagrindęs savo išvadas dėl būtinumo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, visgi rezoliucinėje nuosprendžio dalyje skirdamas nuteistajam bausmę, šio straipsnio nenurodė, nors jam paskyrė straipsnio sankcijoje nenumatytą bausmę. Tai yra vienas pagrindas nuosprendžiui pakeisti dėl netinkamo įstatymo taikymo. Byloje yra antras pagrindas nuosprendžiui pakeisti dėl netinkamo įstatymo taikymo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistojo T. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra dvi: prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Su tuo sutikti negalima. Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas, konstruodamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nurodė galimų pozityvių veiksmų alternatyvą ir numatė ne vieną , o dvi iš dalies savarankiškas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Dėl to teismai atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali laikyti: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi; b) kaltininko pagalbą aiškinantis minėtą veiką ar (ir) joje dalyvavusius asmenis. Taigi, prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis gali būti laikoma viena atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Ši aplinkybė pagrįstai teismo laikoma teigiamu momentu, kuris mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia teismui švelninti baudžiamąją atsakomybę. Vis dėlto byloje esama antros nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte – nuteistasis savo noru nukentėjusiesiems atlygino dalį nuostolių. Teismas nuosprendyje nurodė, kad T. L. nukentėjusiesiems visiškai atlygino 277,56 Lt turtinę žalą ir turėtas 1000 Lt dydžio išlaidas už advokato pagalbą (t. 3, b. l. 2-3, 43). Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistąjį ir parodo jo pozityvų požiūrį į nukentėjusiuosius bei nusikalstama veika padarytą jiems žalą. Ši aplinkybė pripažintina nuteistojo atsakomybę lengvinančia.

Kiti apeliaciniame skunde pateikti klausimai, liečiantys T. L. socialinę brandą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išspręsti teisingai. Teismas šiuo atveju atsižvelgė į visas būtinas šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybes (padarytos veikos pobūdį, motyvus, nuteistąjį išskirtinai teigiamai charakterizuojančių duomenų buvimą byloje ir kt.). Kadangi šios aplinkybės nerodo, kad jo socialinė branda nepakankama, teismas pagrįstai netaikė BK 11 skyriaus straipsnių nuostatas. Teismas savo sprendimą išsamiai argumentavo. Teisėjų kolegija, nekartodama to, kas pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pažymi, kad specialisto išvada, kai teismas sprendžia klausimą dėl BK 11 skyriaus nuostatų taikymo aštuoniolikos - dvidešimties metų asmenims, nėra privaloma. Šiuo konkrečiu atveju, nors byloje yra gynėjo pateikta konsultacinio pobūdžio specialisto išvada apie T. L. nepakankamą brandą, ji surašyta ištyrus tik T. L., neturint jokių duomenų apie padarytą nusikaltimą, nuteistojo elgesį nusikaltimo padarymo metu, prieš ir po to bei jų neįvertinus, taigi ji tinkamai įvertintina kaip nepakankamai išsami ir kelianti pagrįstų abejonių dėl tyrimo metodų teisingumo ir pagrįstai atmesta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsnio 4 punktu,

n usprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistajam T. L. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais, įpareigoti T. L. šimtą (100) valandų per 12 mėnesių neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat įpareigoti T. L. tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Pripažinti T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą (BK 59 str.1 d. 3 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.