- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- A2.1.-42-169/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Pažeidėjas
- M. K.
institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Svetlanai Kašlevai,
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Litvija“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresnysis specialistas Tomas Šukys 2016 m. gruodžio 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. K. už tai, kad šis, būdamas UAB „Litvija“ direktoriumi, aptaręs su V. V. darbo funkcijas, darbo vietą, suteikęs priemones tiesioginiam darbui atlikti, tačiau nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, leido jam dirbti nelegaliai UAB „Litvija“ smėliuotojo pareigose nuo 2016 m. lapkričio 25 d. Nurodė, jog M. K. minėto asmens neįdarbinęs bendrovėje teisės aktų nustatyta tvarka, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, t. y. jo vadovaujamos bendrovės veiklos vykdymo vietoje, esančioje Mažeikiuose, Gamyklos g. 31, nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 26 d. buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas DK 98 straipsnio 1 dalyje, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė, nurodžiusi, jog M. Klovo kaltė yra visiškai įrodyta siūlė jam skirti ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą baudą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. teismo posėdyje pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, jog personalo vadovė nespėjo įstatyme numatytu terminu įforminti V. V. įdarbinimą, ketino tai padaryti pirmadienį. Pažymėjo, jog pirmadienį pažeidimai buvo ištaisyti, su V. V. sudaryta darbo sutartis, jam apmokėta už dvi darbo dienas.
Liudytojas V. V. teisme parodė, jog 2016 m. lapkričio 25 d. buvo atėjęs susipažinti su smėliuotojo darbu, pabandė dirbti, susitarė, jog mokės minimalų atlyginimą. Sekančią dieną, tik jam atėjus į darbą atvyko mokesčių inspekcijos darbuotoja.
Nelegaliu darbu pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įvardinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Motyvuojamoji dalis
M. K. kaltė be jo paties paaiškinimo, liudytojo V. V. parodymų, yra įrodyta: 2016 m. gruodžio 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. VMI-03P-81607295-16, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; 2016-11-26 Faktų fiksavimo pažyma; 2016-12-18 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1043-8474; V. V. rašytiniu paaiškinimu.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo (toliau – ANK PĮĮTĮ) Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK. Minėta, jog ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Šioje byloje buvo konstatuota, kad nelegaliai dirbo vienas asmuo, todėl baudos vidurkis yra 1 882 eurai. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų, todėl baudos vidurkis yra 3000 eurų. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad šioje byloje naujai įsigaliojęs kodeksas už analogišką veiką numato griežtesnę nuobaudą nei ATPK, todėl, vadovaujantis ANK PĮĮTĮ 3 straipsnio 8 dalimi, M. K. veika pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojama ir skiriama ATPK nustatyta nuobauda. Vadovaujantis ANK PĮĮTĮ 5 straipsnio 4 dalimi, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).
M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, administracinių teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu, t. y., kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-41-2014).
Įvertinus visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį – nelegalus darbas truko trumpai, dėl to veikos pavojingumas buvo minimalus, administracinėn atsakomybėn traukiamo M. K. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, jog minimalios ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos – 868 € paskyrimas šiuo atveju būtų neprotingas, neteisingas ir neadekvatus (neproporcingas) pažeidimo pavojingumui ir jo pobūdžiui, todėl M. K. skiriant administracinę nuobaudą taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą skirtina mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali.
Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, teismas, paskyręs administracinę nuobaudą už tokio pobūdžio pažeidimus, nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamas įstatymų nustatytų reikalavimų, apie šios nuobaudos paskyrimą privalo paskelbti per visuomenės informavimo priemones.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. K. pripažinti padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti 300 € (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti M. K., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai).
Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK – 16064333004 arba bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).
Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Įsiteisėjus nutarimui, apie šios nuobaudos paskyrimą įstatymo nustatyta tvarka paskelbti per visuomenės informavimo priemones.
Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.