- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-30
- Bylos Nr.
- 2-2869-723/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02154-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. M. pateikė ieškinį, kuriame nurodo, kad santuoka su atsakovu įregistruota 2003 m. balandžio mėn. 7 d. Vilniaus m. CMS. Santuokoje gimė dukra I. M., a/k (duomenys neskelbtini). Kreipiasi į teismą tikslu nutraukti santuoką su atsakovu dėl jo kaltės, išspręsti klausimą dėl turto padalinimo. Atsakovas jau kelis metus pažeidinėja savo, kaip sutuoktinio pareigas, žiauriai elgiasi su ieškove, visiškai neišlaiko šeimos, nepilnamečio vaiko. Viskas įvyko staiga - nuo 2003 metų pavasario, t.y. vestuvių dienos - iš esmės pasikeitė santykiai, kurie buvo iki santuokos įregistravimo, pasikeitė visas jų gyvenimas buvęs iki vedybų. Iškart po santuokos sudarymo atsakovas pradėjo vartoti alkoholį, smurtauti ir niekur nedirbti. Niekada nei šeimos, nei (duomenys neskelbtini) d. gimusios dukros I. M. neišlaikė. 2011 m. vasarą ieškovę eilinį kartą sumušė dukros akivaizdoje. Kadangi atsakovas keldavo konfliktus vaiko akivaizdoje, todėl bandydama gelbėti šeimą ir norėdama, kad vaikas nematytų konfliktų dukrą atidavė auginti močiutei. Dėl smurto kreipėsi į policiją, atsakovas buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio, tačiau smurtas nesiliovė. 2011 m. gruodžio mėnesį po eilinio konflikto su girtu atsakovu nutarė daugiau nekentėti ir išėjo. Yra įsitikusi, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo sutuoktinio pareigų nevykdymo, visiškai nesirūpinimo šeima ir vaiku, nuolatinio smurto ir girtavimo. Santuokos metu su atsakovu jokio turto neįgijo, todėl turtas nedalintinas. Ieškovei yra žinoma, kad iki santuokos registravimo atsakovas R. M. turėjo skolą apie 10000 Lt. Taip pat buvo paimtas kreditas bendrovėje (duomenys neskelbtini) 1152,88 sumai ( 2009-09-01 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Skola yra priteista solidariai su atsakovu iš išskaičiuojama iš ieškovės atlyginimo. Buvo paimtas kreditas iš (duomenys neskelbtini)2168,47 Lt sumai (2010--26 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Skola yra priteista solidariai su atsakovu ir išskaičiuojama iš ieškovės atlyginimo. Informuoja, kad kreditoriams yra pranešta apie santuokos traukimo bylą. Vilniaus rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)I. M. buvo nustatyta laikinoji globa ir jos globėja paskirta J. B., a/k (duomenys neskelbtini) Kadangi vaikas šiuo metu gyvena su močiute, laikinoji globa nėra panaikinta, ieškovė neturi teisėto pagrindo reikalauti išspręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimo ir išlaikymo klausimų. Po santuokos nutraukimo K. M. sau išlaikymo nereikalauja. Atsakovui išlaikymas nepriteistinas. Prašo santuoką įregistruotą tarp K. M., a/k (duomenys neskelbtini), R. M., a/k (duomenys neskelbtini) 2003 06 07 d. Vilniaus r. CMS įrašo numeris 1039, nutraukti dėl sutuoktinio kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini). Atsakovo R. M. kreditinius įsiskolinimus atsiradusius iki santuokos sudarymo 2003-06-07 d. pripažinti jo asmeninėmis skolomis. Įsiskolinimą pagal 2010-07-26 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini)2168,47 Lt pripažinti solidariąja jų su R. M. atsakomybe. Įsiskolinimą pagal 2009-09-01 d. sutartį Nr(duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini)1152,88 lt sumai pripažinti solidariąja jų su R. M. atsakomybe. Priteisti iš atsakovo visas byloje turėtas išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovė posėdžio metu ieškinį palaikė.Atsatovė nurodė,kad atsakovas ieškinį gavo,nepateikė atsiliepimo,todėl preziumuojama,kad jis sutinka su ieškiniu.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų ir atsiliepimo nepateikė, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
CK 1.2, 1.5 straipsniuose įtvirtinti teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Teismas CK normas privalo aiškinti ir taikyti, remdamasis šiais civilinės teisės principais. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, susiklosčiusiomis tradicijomis, moralės normomis.
Byloje nustatyta, kad K. M. ir R. M. sudarė santuoką 2003 m. birželio 7 d., santuoka įregistruota Vilniaus miesto Civilinės Metrikacijos skyriuje akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-6).
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės
LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.
Spręsdamas kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimą nagrinėjamoje byloje teismas vadovaujasi LR CPK įtvirtintomis įrodinėjimo nuostatomis, vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos išnagrinėjimu, remiantis įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas, iš jų viseto darydamas išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjimų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2004-10-04 nutartis c.b. V.B. ir kt. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2005-03-02 nutartis c.b. Z.K. v K.K. ir kt., Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nagrinėjamu atveju remiantis ieškovės išdėstytais argumentais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apie atsakovo baustumą administracine tvarka pagal LR ATPK 181 str. 1 d., teismas, vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo ir pakankamumo, protingumo ir teisingumo principais civiliniame procese, o taip pat įvertinęs nagrinėjamų teisinių santykių esmę, bylos kategoriją - tai, kad ginčas kilęs iš asmeninių pobūdžio šeimos teisinių santykių tarp glaudžiai tarpusavyje susijusių asmenų – sutuoktinių, kuriuos siejo atitinkamas emocinis, fizinis, materialinis ir kitoks ryšys bei ypatingi santykiai, dėl kurių buvimo objektyviai galėjo būti negalimas tam tikrų įrodinėjimo priemonių (pvz., rašytinių įrodymų) buvimas ir pateikimas teismui - daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo R. M. kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, santuokos iširimą lėmė būtent nuo jo priklausančios priežastys bei veiksniai: ieškovas iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas būti ieškovei lojaliu, ją gerbti, rūpintis, mylėti, remti ir palaikyti, vartojo prieš sutuoktinę smurtą, ir pan..
Dėl turto padalinimo
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys jokio dalintino turto santuokoje neįgijo,kitų duomenų apie turtą byloje nėra (b.l. 8-10),todėl turtas nedalintinas.
Dėl įsiskolinimų
Ieškovė nurodo, kad atsakovas iki santuokos turėjo įsiskolinimą, tačiau duomenų apie jį nepateikta,nes atsakovas nepateikė atsdiliepimo į ieškinį.Todėl visos pasekmės dėl nedeklaruotos skolos tenka atsakovui.
Įsiskolinimus kreditoriams (duomenys neskelbtini) (b.l.11-13) bei (duomenys neskelbtini) (b.l.14-16) prašo pripažinti abiejų sutuoktinių solidariąja prievole. Ieškovė apie bylos iškėlimą informavo kreditorius, tačiau jie savo pozicijos nepareiškė.Tai reikšia,kad kreditoriai sutinka su tokiu ieškovės prašymu.
Remiantis bendrosiomis prievolių teisės normomis, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK6.6 straipsnio 1 dalis).
Viena tokių įstatyme nustatytų išimčių įtvirtinta CK3.109 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Sprendžiant iš CK3.109 straipsnio 2 dalies dispozicijos, daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių galioja solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija. CK3.109 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomoms prievolėms pagal CK3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. CK3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas.
Atsižvelgiant į tai, kad santuokos metu gautos paskolos tikėtina, kad buvo naudotos šeimos poreikiams tenkinti, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, pripažintina, kad skolos grąžinimas turėtų būti abiejų sutuoktinių solidarioji atsakomybė, todėl nurodyti įsiskolinimai pripažintini solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole.
Dėl pavardžių
LR CK 3.69 str. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškiniu ieškovė prašė jai po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), ir teismas neturi pagrindo netenkinti tokio ieškovės reikalavimo. Atsakovui palikta dabartinė pavardė.
Dėl nepilnamečio vaiko
K. M. ir R. M. santuokoje 2004-01-04 susilaukė dukters I. M. (b.l. 7).
Remiantis teismų informacine sistema LITEKO, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-04-27 sprendimu neterminuotai apribojo tėvų valdžią K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) jų dukters I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; Nustatė nuolatinę globą I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) jos nuolatine globėja paskyrė J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).I. M. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė pas globėją J. B.; priteisė iš atsakovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį nuo 2012-01-18 iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovės K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį nuo 2012-01-18 iki vaiko pilnametystės.I. M. gaunamų lėšų tvarkytoja paskyrė jos globėją J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo klausimai šioje byloje nespręstini.
Dėl sutuoktinių vienas kito išlaikymo
Po santuokos nutraukimo ieškovė sau išlaikymo nereikalauja, o atsižvelgiant į tai, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jam išlaikymas nepriteistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei K. M. yra teikiama nemokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba byloje, visiškai atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 19-21).Vadovaujantis CPK 88,93 str. 1 d., 96 str., 99 str., 400 Lt išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu ir 138 Lt žyminis mokestis, priteistini iš atsakovo R. M. valstybei, o 86,80 Lt už dokumentų siuntimą bei pažymas teismui iš atsakovo R. M. priteistini ieškovei K. M. (b.l. 17,25-26).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 88,93,96,177,185 str.,259-269 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
K. M. (a.k(duomenys neskelbtini)) ir R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą Vilniaus miesto CM skyriuje 2003-04-07 (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl R. M. kaltės.
Po santuokos nutraukimo K. M. paliktina pavardė-(duomenys neskelbtini), o R. M. paliktina pavardė-(duomenys neskelbtini).
Atsakovo R. M. kreditinius įsipareigojimus, atsiradusius iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) d., pripažinti jo asmeninėmis skolomis.
Įsiskolinimą (duomenys neskelbtini) pagal 2010-07-26 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidariąja K. M. ir R. M. prievole.
Įsiskolinimą (duomenys neskelbtini) pagal 2009-09-01d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidariąja K. M. ir R. M. prievole.
Priteisti iš atsakovo R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 138 Lt (vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio, viso 538 Lt (penkis šimtus trisdešimt aštuonis litus) valstybei (sumos mokamos į Vilniaus apskrities VMI surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas AB Swedbank, įmokos kodas 5630).
Priteisti iš atsakovo R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 86,80 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.