Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. V. ir jos atstovui advokatui Algaudui Kiršai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. V. skundą dėl Administracinės komisijos prie Molėtų rajono savivaldybės tarybos nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo posėdį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal ATPK 110 str. 1 d., kurioje numatyta atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. ATPK 110 str. 3 d. numatyta atsakomybė už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytas veikas, sukėlusias grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. ATPK 110 str. 5 d. numatyta atsakomybė už veikas, padariusias žalos asmens sveikatai ar turtui. Tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal šiuos straipsnius, būtina nustatyti padarytą pažeidimą, kuris apimtų vieną iš minėtose taisyklėse nurodytų aplinkybių, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.

2008-05-28 Molėtų r. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. B1-82 patvirtintų Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 14 p. nustatyta, kad savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų (tokių, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai) auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmens teisių ir teisėtų interesų. Taisyklių 15.1 p. nustatyta, kad draudžiama laikyti palaidus šunis be antsnukio ir pavadėlio poilsiavietėse, sodų bendrijose, miške ir visose kitose žmonių lankomose vietose. Taisyklių 15.3 p. nustatyta, kad draudžiama laikyti palaidus šunis sodybų kiemuose, sodų sklypuose, jei kiemai, sodų sklypai neaptverti tvora, pro kurią šuo negalėtų ištrūkti. Taisyklių 16 p. nustatyta, kad gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrengimais.

Remiantis byloje pateiktu 2010-07-08 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 74P-304481-10 (b. l. 17-18), nustatyta, kad D. V. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta dėl to, kad 2010-06-09, apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje vedėsi palaidą šunį, be antsnukio ir pavadėlio, kuris užpuolė V. J. ir ją išgąsdino, tuo pažeidė Taisyklių 14 ir 15.1 p. reikalavimus.

D. V. paaiškinime 2010-07-08 protokole nurodė, kad šunį išleido S. I., kai vogė dviratį, apie tai telefonu buvo pranešta policijai. Pažymėjo, kad bausti reiktų V. J. ir jos draugus dėl persekiojimo automobiliu, brovimosi su ginklu į uždarą teritoriją ir vartų laužymą (b. l. 17-18). D. V. paaiškinime nurodė, kad minėtą vakarą jai kalbantis su kaimynu P. B., šuo keletą kartų sulojo ir atkreipė J. dėmesį. Nurodė, kad V. J., jos draugas ir dar vienas girtas vyras, sėdę į automobilį, ėmė ją vytis ir vos ant jos bei šuns neužvažiavo. Grįžusi namo D. V. paskambino į Molėtų r. PK, o tuo metu minėti asmenys laužė vartelius ir grasino nušauti jos šunis (b. l. 23).

Byloje pateiktas V. J. pareiškimas Utenos apskrities VPK, jog 2010-06-09, 22.10 val., užpuolė ir išgąsdino D. V. šuo, kuris bėgo šalia dviračiu važiuojančios D. V. (b. l. 19). V. J. paaiškinime papildomai nurodė, kad šuo buvo be antsnukio ir pavadėlio, bandė įkąsti į koją. Vėliau pasirodžius E. S., šuo puolė ir jį, bet E. S. spėjo įšokti į automobilį. Visa tai matė D. V., tačiau šuns nebandė drausminti (b. l. 20). E. S. paaiškinime nurodė, kad buvo netoliese ir matė, kaip minėtas šuo išgąsdino V. J., o vėliau puolė ir jį patį (b. l. 21). O. J. paaiškinime nurodė, kad į jos namus išsigandusi įbėgo anūkė V. J., nurodžiusi, kad ją užpuolė D. V. šuo (b. l. 22).

Remiantis Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko V. T. tarnybiniu pranešimu, buvo perklausytas 2010-06-09, 22.08 val. gautas telefoninio pranešimo įrašas, jog prie D. V. vartų kaimo gyventojai stovi prie vartų, šunis šaudo ir jai grasina. Nurodė, kad besivejant S. I., kurį manė pavogus dviračio ratus, kartu išbėgo ir šuo, jį vėliau bandė automobiliu suvažinėti V. J. draugas (b. l. 27).

Per teismo posėdį buvo išklausytas minėtas telefoninio pranešimo įrašas, patvirtinęs tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Per teismo posėdį kaip liudytojas apklaustas P. B. paaiškino, kad šnekėjosi su D. V., matė, kaip ši ėmė vytis S. I., o per paliktus atidarytus vartelius išbėgo šuo. Nurodė, kad D. V. šunys kieme būna palaidi, tačiau kiemas yra aptvertas. Per teismo posėdį nukentėjusioji V. J. nurodė, kad ją, išėjusią iš močiutės namo, užpuolė D. V. šuo, todėl V. J. parbėgo atgal į močiutės namus ir užsidarė kambaryje. Liudytoju apklaustas E. S. paaiškino, kad jis buvo lauke prie automobilio, kai V. J., einančią namo, išgąsdino D. V. šuo. V. J. nubėgo atgal į namus, o E. S. užsidarė automobilyje. Nurodė, kad automobiliu bandė pasivyti D. V., norėdamas, kad ši atsiprašytų.

Pati D. V. nurodo ir bylos aplinkybės patvirtina, jog D. V. išėjus ieškoti S. I., kartu su ja išbėgo šuo. Taisyklių 15.1 p. numatyta, kad draudžiama laikyti palaidus šunis be antsnukio ir pavadėlio viešose vietose. Tai, kad D. V. vijosi kaimyną, kurį įtarė vagyste, tai, kad, D. V. teigimu, ją pačią užpuolė kaimynai, nepaneigia fakto, kad šuo išbėgo iš D. V. kiemo ir lakstė po kaimo teritoriją palaidas.

Remiantis byloje pateiktu 2010-07-08 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 74P-304558-10 (b. l. 34-35), nustatyta, kad D. V. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta dėl to, kad 2010-06-16, apie 3 val., (duomenys neskelbtini) kaime esančioje ganykloje, aptvertoje neveikiančiu elektriniu piemeniu, laikė palaidus galvijus, kurie išėjo iš ganyklos ir ištrypė daržus bei nuėdė pasėlius, neužtikrino, kad laikomi gyvuliai nekeltų grėsmės žmonių ramybei ir nuosavybei, tuo pažeidė Taisyklių 14 ir 16 p. reikalavimus.

D. V. paaiškinime 2010-07-08 protokole nurodė, kad elektrinis piemuo veikė, gyvulių priežiūra buvo užtikrinta, tai piktybiškų kaimynų veiksmų pasekmė (b. l. 34-35).

Remiantis Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. S. tarnybiniu pranešimu, 2010-06-16, apie 5.15 val., pas jį į namus atėjo kaimynas J. R. ir pranešė, kad D. V. galvijai palaidi vaikšto po kaimo teritoriją. Nuvažiavus į D. V. ganyklą, pamatė, kad elektrinis piemuo neveikia, kuoliukai išvartyti. Nurodė, kad kaimo gyventojai gyvulius bandė gaudyti, apie 7.30 val. jie buvo parvesti atgal į ganyklą (b. l. 38-39).

Remiantis J. R., G. M., G. R., B. V. M., V. Č., J. U., I. E. Z., J. I., A. M. paaiškinimais, 2010-06-16, apie 5-6 val., matė po kaimo teritoriją vaikštančius ir gyventojų turtui žalos darančius D. V. gyvulius (b. l. 41-49).

2010-06-16 D. V. pateikė skundą Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK dėl to, kad jai būnant ligoninėje 2010-06-16 naktį buvo išvaryti jos gyvuliai iš elektriniu piemeniu aptvertos pievos. Stulpeliai, laikantys vielą, išvartyti ir numesti ant žemės. D. V. nuomone, tai padaryta piktybiškai, patys gyvuliai nebūtų iš aptvaro išėję (b. l. 36). Molėtų ligoninės 2010-06-23 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad D. V. ligoninėje gydėsi nuo 2010-06-14 iki 2010-06-23 (b. l. 14).

Per teismo posėdį tyrėjas A. S. paaiškino, kad tą rytą, kai buvo ištrūkę D. V. gyvuliai, buvo nuvažiavęs apžiūrėti elektrinį piemenį ir įsitikino, kad šis neveikia, buvo nuverstas ant žemės. Pažymėjo, kad kaimo gyventojai jau ne kartą buvo nukentėję nuo palaidų gyvulių. Liudytoju apklaustas D. V. sūnus V. V. paaiškino, kad elektrinis piemuo yra prižiūrėtas ir veikiantis, todėl neaišku, kokiu būdu gyvuliai pabėgo iš aptvertos ganyklos.

Remiantis byloje nustatytais duomenimis, nustatyta, kad D. V. priklausantys galvijai 2010-06-16 ryte palaidi vaikščiojo po kaimo teritoriją ir padarė tam tikros žalos kaimo gyventojams. Ginčo dėl to, kad minėti galvijai išėjo iš ganyklos, kurios aptvaras buvo sulaužytas, nėra. Vadovaujantis Taisyklių 16 p., asmuo turi pareigą rūpinti gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrenginiais, ir nagrinėjamu atveju neturi reikšmės atsakomybės klausimui spręsti ta aplinkybė, jog D. V. ginčo metu buvo ligoninėje. D. V. argumentas, jog aptvarą galėjo sulaužyti kaimynai, nėra patvirtintas ir D. V. nepateikė jokių objektyvių duomenų.

Remiantis byloje pateiktu 2010-07-21 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 74P-334111-10 (b. l. 57-58), nustatyta, kad D. V. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta dėl to, kad 2010-06-29, apie 23 val., (duomenys neskelbtini) kaime laikė palaidus šunis savo sodybos kieme, aptvertame tvora, pro kurią šunys ištrūko ir įkando į koją N. P., padarydami žalos asmens sveikatai, pažeidė Taisyklių 14 ir 15.3 p. reikalavimus.

2010-06-30 N. P. Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK padavė pareiškimą dėl to, kad 2010-06-29, apie 23 val., (duomenys neskelbtini) k., einant kartu su R. K., D. C. ir R. Z., prie autobusų stotelės, jį užpuolė iš D. V. kiemo išbėgę du šunys, vienas iš jų įkando N. P. į koją du kartus (b. l. 62). D. C., R. K. ir R. Z. paaiškinimuose nurodė, kad matė, kaip iš D. V. kiemo išlindo du jos šunys ir vienas jų įkando N. P. į koją (b. l. 64-66). Remiantis J. R. paaiškinimu, 2010-06-29 pas jį atėjo N. P. ir paprašė nuvežti į ligoninę, nes jam į koją įkando D. V. šuo (b. l. 67). Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad N. P. Molėtų ligoninėje nustatytos kairės blauzdos kąstinės žaizdos (b. l. 69-70). Remiantis V. V. paaiškinimu, N. P. ir R. K. dažnai vaikštinėja po kaimą, bandydami prasimanyti pinigų, todėl tikėtina, kad ir minėtą vakarą 2010-06-29 užėjo pas D. V., nurodė tuo metu namie nebuvęs (b. l. 68).

2010-07-07 D. V. pateikė skundą Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK dėl to, kad 2010-06-29, apie 22 val., N. P. daužė kastuvu jos šunis ir šalia buvusius daiktus, o pabandžius iš jo atimti kastuvą ir jam pargriuvus šuo įkando jam į koją. N. P. ir prie jo priėjęs R. K. nurodė sakysiantys, kad šuo įkando ne kiemo teritorijoje, bet ant kelio, be to, R. K. ketino smogti D. V..

Per teismo posėdį nukentėjusysis N. P. paaiškino, kad 2010-06-29, vakare, po darbo kapinėse, ėjo namo, kai išbėgęs šuo įkando jam į koją. Įsitikinęs, kad tai buvo D. V. šuo, nes jos turimus šunis atpažįsta iš išvaizdos, be to, tuo metu buvo dar šviesu. Kadangi nešėsi kastuvą, juo ir gynėsi nuo šuns. Iš karto po to nuėjo pas D. V. aiškintis dėl užpuolimo, o šiai nekreipiant dėmesio nuėjo pas A. S.. Per teismo posėdį A. S. patvirtino, kad pas jį buvo atėjęs N. P., kuris nurodė, jog jį, einantį iš kapinių, užpuolė ir jam įkando D. V. šuo. Liudytoju apklaustas I. Č. paaiškino, kad jam N. P. yra sakęs, jog šuo įkando būnant D. V. kieme, bet kitą kartą jau nurodė, jog tai nutiko ant kelio. I. Č. minėto įvykio aplinkybių pats nematė, todėl teismas šio liudytojo parodymais nesiremia.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad N. P. į koją įkando D. V. šuo, šio fakto D. V. neginčija, tačiau nurodo, kad šuo įkando dėl N. P. neteisėtų veiksmų, t.y. dėl to, kad šis, įsibrovęs į jos kiemą, agresyviai elgėsi. Todėl siekiant įvertinti, ar D. V. pažeidė Taisyklių 14 p. reikalavimą, reikia nustatyti, kur įkando šuo, kieme ar ant kelio.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu N. P. duoti parodymai iš esmės sutampa su rašytiniais paaiškinimais esančiais byloje, todėl pastarieji laikytini objektyviais, nuosekliais, papildančiais, neprieštaraujančiais byloje surinktai medžiagai.

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. V. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 110 str. 1, 3 ir 5 d.

Už ATPK 110 str. 1 d. pažeidimą numatyta sankcija – įspėjimas arba bauda iki 200 litų.

Už ATPK 110 str. 3 d. pažeidimą numatyta sankcija – bauda nuo 400 iki 600 litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Už ATPK 110 str. 5 d. numatyta sankcija – bauda nuo 500 iki 1000 litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Remiantis LR ATPK 30(2) str. 1 d. skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgus į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, pažeidėjai galutinė 750 Lt bauda paskirta pagrįstai.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei nustatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, sveikatos būklę bei atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti D. V. paskiriant švelnesnę, nei nustatyta sankcijoje, administracinę nuobaudą. D. V. yra neįgali, nustatytas 20 procentų darbingumas, sunki materialinė padėtis, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas jai taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas – paskirtą 750 Lt baudą sumažinti iki 200 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 5 p., 3 ir 4 d., 128 str.,

nutarė:

Administracinės komisijos prie Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2010-07-26 nutarimą Nr. B33-16, kuriuo D. V. paskirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda, pakeisti ir skirti 200 Lt (dviejų šimtų litų) baudą.

Dėl nutarties per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.