- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- e2S-752-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00734-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- G. S.
- Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-752-883/2018 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00734-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.2.10.6.; 3.4.2.10.8.; 3.4.2.10.10. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 2 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11783-874/2018 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei D. S. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. 2018-08-13 ieškovas G. S. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir prašė nutraukti G. S. ir D. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje,pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės D. S. kaltės, nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes; nepilnamečių vaikų P. S. ir E. S. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu G. S.. Ieškovas taip pat prašė iš atsakovės D. S. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. S. ir E. S. nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti G. S.. Ieškovas prašė santuokoje įgytą motociklą Yamaha YZF-R6, po santuokos nutraukimo priteisti G. S. asmeninės nuosavybės teise. 2. Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nepilnamečių vaikų P. S. ir E. S. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti su ieškovu G. S.. Ieškovas nurodė, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra būtinas užtikrinti vaikams stabilias gyvenimo sąlygas iki bus išspręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, įskaitant šalių ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos. Tokia laikinoji apsaugos priemonė sudarytų galimybę ieškovui pradėti procesą dėl be jo sutikimo į užsienį išvežtos dukros E. grąžinimo iš Airijos į Lietuvą. 3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje nurodė, kad motina, išskirdama vaikus ir neleisdama jiems bendrauti, piktnaudžiauja motinos valdžia ir daro nepataisomą žalą vaikams. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė nepilnamečių vaikų P. S. ir E. S. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu G. S.. 5. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, sprendė, jog atsakovė D. S., be ieškovo sutikimo išskirdama vaikus ir neleisdama vaikams bendrauti, piktnaudžiauja motinos valdžia ir daro nepataisomą žalą vaikams. Teismas nurodė, kad ieškovas pagrįstai nepilnamečių vaikų interesais prašo nustatyti nepilnamečių vaikų P. S. ir E. S. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. I. A. skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 6. Atsakovė D. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018-08-21 nutartį ir ieškovo G. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 6.1. Laikinosios apsaugos priemonės paskirtos neįvertinus visų bylos aplinkybių, remiantis tik ieškovo bei trečiojo asmens (artimojo ieškovo giminaičio) melagingais teiginiais, taip pat šiurkščiai pažeidžiant civilinio proceso principus bei atsakovės procesines teises ir teisėtus interesus. 6.2. Ieškovas klaidina teismą, jog vaikus atsakovė į Airiją išsivežė be ieškovo sutikimo, kad vaikai buvo pagrobti, kad ieškovas neturi galimybės bendrauti su dukra. Vaikai tarpusavyje bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis, o atsakovė padeda vaikams susisiekti. Priešingai negu nurodo ieškovas, jis pats nesirūpino šeima, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, ilgai negrįždavo namo, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. 6.3. Teismas, žinodamas, kad atsakovė gyvena ir dirba Airijoje, nustatė labai trumpą terminą, per kurį atsakovei turėtų būti įteikti procesiniai dokumentai ir per kurį atsakovė turėtų realią galimybę išreikšti savo nuomonę, pateikti savo argumentus bei atsikirtimus dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nustatęs tokį trumpą terminą teismas pažeidė civilinio proceso principus (CPK 8, 12, 17 str.) bei atsakovė procesines teises bei teisėtus interesus (CPK 42 str.), buvo pažeistas rungimosi principas. Atsakovė tik 2018-08-22 elektroniniu paštu gavo 2018-08-21 nutartį, o atsakovė iki teismo 2018-08-20 posėdžio nebuvo gavusi procesinių dokumentų. 6.4. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vadovavosi tik ieškovo ir trečiojo asmens niekuo nepatvirtintais teiginiais, kuriais buvo suklaidinta ir vaiko teisių apsaugos tarnyba, nesuteikė atsakovei galimybės pateikti teismui savo įrodymų. Ieškovas jau ilgą laiką neteikia savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo ir atsakovė buvo priversta kreiptis į Airijos teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. 6.5. Priešingai nei nurodo ieškovas, šalių santuoka iširo ne dėl atsakovės kaltės, o dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu bei smurto. 6.6. Ieškovas gyvena ir dirba užsienyje, jo darbo grafikas yra nelankstus vaikų poreikių tenkinimo atžvilgiu, jis negali užtikrinti galimybės prireikus skubiai atvykti pas mažamečius vaikus, užtikrinti jų tinkamo auklėjimo galimybę bei skirti jiems tiek laiko, kiek galėtų atsakovė. 6.7. Atsakovė viena pati išlaiko šalių dukrą, skiria jai savo laisvą nuo darbo laiką, o ieškovas tokios galimybės neturi, kadangi dirba vairuotoju užsienyje, taip pat piktnaudžiauja alkoholiu. 7. Ieškovas G. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais: 7.1. Atsakovės teiginiai dėl santuokos nutraukimo priežasčių, dėl šalių išsikraustymo į užsienio valstybę, dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir smurtavimo yra nepagrįsti ir nelogiški. Šalių santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės. 7.2. Šalys niekada nesitarė, kad atsakovė galėtų išsivežti vaikus gyventi į Airiją. Šalims apsisprendus nutraukti santuoką ieškovas pareiškė grįšiąs į Lietuvą rūpintis vaikais, tačiau jam tuomet vis dar reikėjo grįžti į Airiją dėl darbo santykių nutraukimo. Ieškovui išvykus į Airiją, atsakovė panaikino S. S. nustatytą laikinąją globą, pareikalavo S. S. atiduoti vaikų daiktus, vėliau su E. S. išvyko į Airiją. Atsakovei išvykus su E. S. į užsienio valstybę, ieškovas nusprendė pasilikti Arijoje, nes siekė dukrą susigrąžinti į Lietuvą. 7.3. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pateikė prašymą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl dukros E. grąžinimo į Lietuvą. 7.4. Šiuo metu ieškovas Airijoje nebedirba, nuo 2018-09-02 yra Lietuvoje ir pats rūpinsis vaikais, sieks E. S. grąžinimo į Lietuvą. 7.5. Atsakovė be deklaratyvių teiginių neįrodė, kad ji sugebės pasirūpinti šalių dukra, sudarys jai tinkamas gyvenimo sąlygas. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas atmetamas. 8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo. 9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė su dukromis šiuo metu gyvena Airijoje, mergaitės lanko ugdymo įstaigą, atsakovė dirba, yra susitarta dėl gyvenamosios vietos. 10. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Kasacinis teismas formuodamas praktiką yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti jos pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys su naujai pateiktais įrodymais yra susipažinę, nes jie buvo išsiųsti kartu su atskiruoju skundu. 11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis buvo tenkintas ieškovo prašymas nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 12. Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas nutraukti savo ir atsakovės D. S. santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečių vaikų P. S. ir E. S. laikiną gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti su ieškovu G. S.. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė nepilnamečių vaikų P. S. ir E. S. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu G. S.. 13. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą. 14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas nuo 2017 m. sausio mėnesio, o atsakovė nuo 2017 m. liepos mėnesio gyveno ir dirbo Airijoje. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu vaikams P. S., E. S. ir A. B. buvo nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu, laikinąja globėja paskiriant S. S., 2018 m. balandžio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į D. S. prašymą, vaikams buvo panaikinta laikinoji globa tėvų prašymu, o 2018 m. gegužės 18 d. įsakymu, atsižvelgiant į G. S. prašymą, nepilnamečiam vaikui P. S. buvo nustatyta laikinoji globa tėvo prašymu, laikinąja globėja paskiriant S. S.. Byloje nustatyta, kad vaikai E. S. ir A. B. kartu su atsakove D. S. išvyko gyventi į Airiją, o P. S. liko gyventi Lietuvoje. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ieškovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Joniškio rajone. 15. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikams įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikai gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaikų interesams šios aplinkos keitimas. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje užtenka konstatuoti aplinkybę, jog gali būti pažeisti prioritetiniais laikytini nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. 16. Pirmosios instancijos teismas sprendimą tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad atsakovė be ieškovo sutikimo išskirdama vaikus ir neleisdama vaikams bendrauti piktnaudžiauja motinos valdžia ir daro nepataisomą žalą vaikams. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išvadą byloje teikiančio institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada. Minėtoje išvadoje nurodoma, kad 2018-08-17 buvo išklausyta nepilnamečio P. S. nuomonė, vaikas nurodė, kad pasiilgsta mamos, sesių ir tėčio, su tėčiu (G. S.) bendrauja dažniau, su sesėmis bendrauja rečiau, kadangi bendrauti neleidžia mama. Išvadoje nurodoma, kad vaikus išskirdama ir neleisdama vaikams bendrauti atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia ir daro nepataisomą žalą vaikams. 17. Iš byloje pateiktos Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos P. S. charakteristikos matyti, kad P. S. ugdymu nuo pirmos klasės rūpinasi S. S., vaiko mama niekada nerodė susidomėjimo vaiko pasiekimais. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad nepilnametė šalių dukra E. S. mokėsi pagal ankstyvojo choreografijos ugdymo programą Joniškio A. R. meno mokykloje, lankė Joniškio vaikų lopšelį darželį „Saulutė“. Išvadą byloje teikiančios institucijos valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nurodyta, kad atsakovei nusprendus išvykti gyventi atskirai, skyriaus žiniomis tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo derinamas klausimas dėl nepilnamečio P. S. grąžinimo į šeimą, vaikai buvo išskirti per prievartą. Atsakovė neleidžia ieškovui susitikti su dukra E., nesudaro galimybės vaikams bendrauti, o E. ir P. tarpusavyje, nors ir retai, bendrauja internetu. 18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje esančius duomenis ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nustatant nepilnamečių vaikų P. S. ir E. S. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu G. S.. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių ir tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada patvirtina, kad nepilnamečių vaikų išskyrimas turėjo neigiamą poveikį nepilnamečiui P. S. – P. S. yra skirtas psichoterapinis gydymas dėl adaptacinio sutrikimo, patirto dėl išsiskyrimo – mamos ir sesių išvykimo gyventi atskirai. 19. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė atskirajame skunde nurodo daug aplinkybių, kurias vertinti priklauso bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui. Pavyzdžiui, atsakovė įrodinėja, kad santuoka iš esmės iširo dėl ieškovo kaltės, atsakovė įrodinėja, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nurodo kitas ieškovo galbūt turimas neigiamas savybes, šalių tarpusavio problemas ir nesutarimus. Tačiau nagrinėjamoje stadijoje yra sprendžiamas klausimas dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, kuri turi atitikti pirmiausia vaikų interesus. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatoma ne pastovi vaikų gyvenamoji vieta ateityje, o tik laikina, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, kuri galės būti ir tokia, kokios pageidauja ieškovas, arba atsakovė, arba, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, dar kitokia. Atsakovės argumentų apie jos ir ieškovo tarpusavio nesutarimus, santuokos iširimo priežastis teismas šioje stadijoje netiria, nes tai galimai svarbu sprendžiant ginčą iš esmės. 20. Atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vadovavosi tik ieškovo ir trečiojo asmens teiginiais, nesuteikė atsakovei galimybės pateikti teismui savo įrodymų. Teismas nustatė labai trumpą terminą, per kurį atsakovei turėtų būti įteikti procesiniai dokumentai ir per kurį atsakovė turėtų realią galimybę išreikšti savo nuomonę, pateikti savo argumentus bei atsikirtimus dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. CPK 147 straipsnio 1 dalis numato teisę, bet ne pareigą informuoti šalį apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisė būti išklausytam proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-100-464/2017). Byloje buvo pakankamai objektyvių duomenų tam, kad apylinkės teismas galėtų laikinąsias apsaugos priemones taikyti, o teisę būti išklausytai atsakovė realizavo paduodama atskirąjį skundą. 21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Irena Stasiūnienė