Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-03-29 · Civilinė byla Nr. 2-327-759/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-29
Bylos Nr.
2-327-759/2012
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00088-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė
Atsakovas
P. B.
Ieškovas
V. B.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-327-759/2012(Proceso Nr. 2-49-3-00088-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3, 77.2, 77.4.2, 78.2.1, 116.1 (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASlietuvos respublikos vardu2012 m. kovo 29 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant J. Gritienei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Daliai Dudėnienei, atsakovui P. B., institucijos, teikiančios išvadą, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. Petuškienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui P. B., institucija, teikianti išvadą, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo P. B. santuoką, sudarytą ir įregistruotą 1988-06-25 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 189, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei V. B. palikti pavardę B.; nustatyti nepilnametės dukros A. B. gyvenamąją vietą su ieškove V. B.; priteisti iš atsakovo P. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu P. B. santuoką sudarė 1988-07-25 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Gyvenant santuokoje 1991-07-04 jiems gimė dukra S. B., kuri yra pilnametė, ir 1996-04-29 gimė dukra A. B., kuri dabartiniu metu yra nepilnametė. Su atsakovu P. B. santuokoje jie beveik 24 metus. Pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra atsakovo netinkamas elgesys jos atžvilgiu, taip pat ir dukrų atžvilgiu. Sukūrus šeimą, ieškovė apsigyveno su atsakovu jo tėvams priklausančiame gyvenamajame name, kuriame taip pat gyveno atsakovo mama ir atsakovo brolis. Jau po kelių mėnesių bendro gyvenimo paaiškėjo atsakovo polinkis smurtauti, nes atsakovo ieškovė buvo sumušta, sužalojimus gydėsi ligoninėje. Kaip ir dažnoje šeimoje, pas juos taip pat iškildavo nesutarimai. Jie turėjo nemažai draugų, kurie pas juos neretai svečiuodavosi. Pasivaišinus atsakovas tapdavo ūmus, jo elgesys būdavo nenuspėjamas, agresyvus. Metams bėgant, iš atsakovo pusės vis dažniau ieškovė girdėdavo priekaištų, pažeminimų, jis ją terorizuodavo. Ji pradėjo jo bijoti, dėl jo agresyvumo ne kartą teko su vaikais pabėgti iš namų pas drauges ar kaimynus ir tėvus. Ieškovė dirbo kirpėja, atsakovas gaudavo invalidumo pensiją, namuose augo dvi dukros. Atsakovas buvo paėmęs paskolą iš Ukmergės ūkininkų kredito unijos, pajamų grąžinti paskolą nebuvo, todėl 2005 m. ieškovė pasiryžo keliems mėnesiams išvykti dirbti į Angliją. Grįžusi grąžino paskolą, turėjo lėšų gyvenimui. Tačiau ieškovės išvykimas uždirbti šeimai pinigų, atsakovui tapo pretekstu ją kaltinti, kad ji jį paliko, nors šeimoje kažkas turėjo rūpintis pajamomis ir buvo būtina ieškoti būdų, kaip užsidirbti pragyvenimui. Taip ieškovė kelis metus važiuodavo į užsienį užsidirbti pinigų, tokiu būdu užtikrindama šeimos materialinę gerovę, nors iš atsakovo girdėdavo priekaištus ir saugojosi jo agresijos. Neapsikentusi jo nepagrįstų priekabių, nederamų veiksmų, ieškovė nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio išėjo gyventi pas savo mamą, dukra S. išvyko studijuoti į Vilnių, dukra A. liko gyventi su atsakovu, o po kelių mėnesių ir dukra A. išsikraustė gyventi pas ieškovės mamą. Ieškovė važinėdavo dirbti į Angliją, nes darbo Lietuvoje nebuvo, pajamų reikėjo daugiau, nes paramos reikėjo sostinėje studijuojančiai dukrai. Dukra A., baigusi 8 klases, 2011 m. birželio mėnesį atvyko pas ją į Angliją ir ten liko, lanko koledžą. Ieškovė ilgai nesiryžo kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, nes atsakovas buvo pareiškęs, kad skirtis vis tiek nesutiks ir visus namiškius gąsdindavo, kad nusižudys, grasindavo ieškovei suleisti insuliną. Nors jau keli metai sutuoktiniai negyvena kartu, tačiau ieškovė negali išvengti nuolatinių atsakovo gauliojimų, įžeidinėjimų, kuriuos gauna SMS žinutėmis, taip pat per socialinį tinklalapį facebook. Atsakovas taip pat gąsdina ir terorizuoja ieškovės mamą V. Z., yra subadęs jos buto duris. Dėl atsakovo agresyvaus elgesio ieškovė yra kreipusis į policiją, tačiau policija ankstesniais metais nesikišo į šeimyninius nesutarimus. Atsakovas serga psichikos liga, jis įrašytas į Ukmergės psichikos sveikatos centro įskaitą, tačiau įrodymų dėl šio susirgimo ieškovė pateikti negali, nes tokių duomenų psichikos sveikatos centras negali duoti. Dėl nestabilios atsakovo psichinės būklės, taip pat dėl dažno atsakovo išgėrinėjimo, kentėjo ir dukros, iš kurių viena ir dabar yra nepilnametė, nes išgėręs atsakovas būdavo agresyvus, grubus, jis be paliovos visus keikdavo, su savimi nešiojosi virvę ir visus gąsdindavo, kad nusižudys, ir yra bandęs tai daryti, bet laiku buvo išvežtas gydymui. Dėl tokio nenuspėjamo atsakovo elgesio, ieškovei tapo baisu būti kartu su juo, baisu miegoti, šeimoje nebebuvo jokio saugumo jausmo, tik baimė. Ne kartą ieškovo ir atsakovo dukras nuo agresyvaus atsakovo elgesio yra užstojęs atsakovo brolis. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovė mano, kad atsakovo santuoka faktiškai yra iširusi, nėra jokios prasmės ją saugoti. Nurodė, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti pavardę B.. Gyvendami santuokoje su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto jie nėra įgiję. Dėl kito kilnojamojo turto ginčo tarp jų nėra, nes ieškovei 2010 m. rugsėjo mėn. išėjus gyventi pas mamą, ieškovė jokio kilnojamojo turto iš namų neėmė ir dėl jo jokių pretenzijų neturi. Ieškovė jokių skolinių įsipareigojimų neturi. Apie atsakovo skolinius įsipareigojimus duomenų neturi. Tarpusavio išlaikymas nereikalingas, nes abu su atsakovu turi pastovias pajamas. Nurodė, kad vykdo savo motinos teises ir pareigas, auklėja nepilnametę dukrą, ja rūpinasi, pilnai išlaiko, tarp jos ir dukros yra susiklostę darnūs tarpusavio santykiai, dukra nuo 2011 m. rudens jų gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) grafystėje lanko aukštesniąją mokyklą Blakewater college, jau yra pateikusi prašymą studijoms nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio į Blackburn college, kuris yra aukštesnio lygio koledžas ir jame yra įgyjama specialybė. Dėl nenuspėjamo atsakovo elgesio, ypatingai, kai jis būna neblaivus, nepilnametė dukra A. nuo 2011 m. balandžio mėnesio pabaigos išėjo gyventi pas močiutę, ieškovės mamą V. Z., o praėjus dar dviem mėnesiams atvyko gyventi pas ieškovę. Anglijoje ieškovė nuomojasi dviejų miegamųjų gyvenamąjį namą, kuriame su dukra gyvena, turi pastovų darbą konditerijos gaminių kepykloje ir gauna pastovias pajamas, todėl mano, kad nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina vaiko interesams neprieštaraus, nes nepilnametei dukrai yra užtikrintos tinkamos gyvenimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir buities sąlygos. Nustatyti bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra A. B. nėra tikslinga, nes ginčų šiuo klausimų nėra ir ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra, dalyvauti jos auklėjime, kiek tai neprieštarauja dukros interesams ir jos norui. Ieškovė pati pilnai išlaiko nepilnametę dukrą A. ir iš atsakovo neprašo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai. Tačiau įstatymas numato, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, turi būti išspręstas ir nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas. Kadangi ieškovė visapusiškai išlaiko savo dukrą ir įsipareigoja ateityje jai suteikti pilną išlaikymą, ji palieka atsakovui pačiam spręsti, ar jis turi galimybę prisidėti prie dukros išlaikymo.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2012-01-21, iš jo per 20 dienų nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta.

Išvadą teikianti institucija - Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovė V. B. nereikalauja iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai, palikdama atsakovui spręsti, ar jis gali prisidėti prie išlaikymo. Vaiko teisių apsaugos skyrius negali suformuluoti objektyvios išvados dėl nepilnametės A. B. gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi iš pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovė ir jos dukra faktiškai gyvena Jungtinėje Karalystėje ir gyvenamosios vaiko aplinkos patikrinti nėra galimybių. Formuojant išvadą Vaiko teisių apsaugos skyrius, remdamasis pastovumo principu (jog dukra ir šiuo metu gyvena su ieškove) ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, neprieštarauja, jog nepilnametės A. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo. Ją teisme tinkamai atstovavo adv. D. Dudėnienė, kuri palaikė ieškovės ieškininius reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad ieškovė neprašo priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą, tačiau įstatymui reikalaujant ji prašo priteisti 200,00 Lt nepilnametės dukros išlaikymui.

Šalies argumentai

Atsakovas P. B. teisme su ieškiniu sutiko, išskyrus reikalavimą santuoką nutraukti dėl jo kaltės. Nurodė, kad serga šizofrenija, diabetu. Gauna 975,00 Lt invalidumo pensijos. Psichiatrijos gydymo įstaigoje jis įrašytas apie 7 metus. Paskolą jis atidavė, nes važinėjo dirbti į Norvegiją, Švediją. Šiuo metu jis išsimokėtinai paėmė kompiuterį. Jis mano, kad santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės. Dėl to, kad dukra gyvens su ieškove, atsakovas neprieštarauja. Su dukra jis bendrauja per „Skype“. Sutiko mokėti dukrai 200,00 Lt išlaikymą. Neneigė, kad ieškovei su dukromis dėl jo agresyvaus elgesio tekdavo bėgti iš namų. Bet ieškovė pati po „landynes“ vaikščiodavo.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teisme palaikė išvadoje išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 1988-06-25 (b.l. 7). Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2004, 2004-05-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2004 formuojama vieninga praktika aiškinant ir taikant materialinės teisės normas santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės bylose. Jose pažymėta, kad CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Tie patys reikalavimai taikomi ir nustatant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė teigdama, kad atsakovas vartojo prieš ją fizinį smurtą, ją terorizavo, subadė jos motinos duris, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nors ieškovė pateikė teismui atsakovo rašytas grasinamo pobūdžio sms žinutes, teismas mano, jog tai nėra pakankamas fizinio smurto buvimo įrodymas. Atsakovas teismo posėdyje prisipažino jas parašęs, tačiau tai jis padarė nervinio streso, ligos įtakoje. Savo ruožtu ir atsakovas, teismo posėdyje pareiškęs, kad ieškovė vartojo alkoholį, niekaip tai neįrodė. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys gyvena atskirai, kadangi ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą ir išvažiavo gyventi į Angliją. Tai rodo jos nusišalinimą nuo šeimyninių problemų sprendimo, nenorą rasti kompromisą ir spręsti problemas kartu. Taigi, nei viena iš šalių nepagrindė teiginių dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kito nerėmė. Jie nemato galimybių tęsti santuokinio gyvenimo, paskutiniu metu gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, susitaikyti nenori, todėl teismas sprendžia, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, baigėsi, santuoka iširo ir todėl nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos 3.61 str.).

Šalims santuokos metu gimė du vaikai S. B., kuri yra pilnametė, ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Byloje nustatyta, kad nepilnametė dukra A. B. pastoviai gyvena su motina, ieškove V. B. Anglijoje (b.l. 31), kuri ja rūpinasi, ją prižiūri. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės tėvai gyvena atskirai, nepilnametė pastoviai gyvena su ieškove, ir atsakovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nepilnametės A. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina, ir ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nedraus bendrauti atsakovui su vaiku, byloje dėl vaiko auklėjimo ir bendravimo su juo ginčų nekilo, teismui nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str.).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus – šią pareigą turi abu tėvai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (Lietuvos Respublikos CPK 3.192 str.). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, reikia nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, o tokioms sąlygomis sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniams ir kitokiam ugdymui. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Ieškovės atstovė teisme nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 200,00 Lt išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Atsakovas teisme sutiko su šia suma. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-01-10 duomenimis V. B. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (b.l. 10). Įrašų apie atsakovo nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centras bazėje taip pat nėra (b.l. 23). Sodra jokių duomenų apie atsakovo darbinę veiklą ir gaunamas išmokas neturi (b.l. 24). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje turima informacija ieškovės V. B. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b.l. 11). Iš byloje esančios pažymos dėl ieškovės darbo užmokesčio matyti, kad ieškovė V. B. nuo 2009 m. dirba (duomenys neskelbtini), vidutiniškai ji uždirba 900 svarų sterlingų per mėnesį (b.l. 28). Byloje įrodymų, patvirtinančių būtinus nepilnametės A. B. poreikius, nepateikta, todėl galima teigti, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 200,00 Lt išlaikymą, galės užtikrinti nepilnametės dukros būtinas vystytis sąlygas. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. ieškovės reikalavimas dėl 200,00 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 3.200 str.), išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui įteikimo dienos iki dukros pilnametystės. Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.). Ieškovė, būdama nepilnametės A. B. motina, paskirtina tvarkyti nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d.). Siekiant išvengti dažnų teismo procesų dėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.208 str., priteistos periodinių išmokų sumos indeksuotinos įstatymo nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Byloje nustatyta, kad turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turėtų būti dalijamas santuokos nutraukimo byloje, šalys neturi, taip pat neturi kreditorių bei skolininkų, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

Atsakovui P. B. po santuokos nutraukimo paliktina pavardė – B., ieškovei V. B. – B. (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiama pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. pusė sumokėto 139,00 Lt žyminio mokesčio bei pusė 600,00 Lt išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, viso 370,00 Lt (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 93 str. 2 d.).

Iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 72,00 Lt žyminis mokestis ir ½ d. pašto išlaidų, t.y. 2,00 Lt, viso 74,00 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 80 str., 88 str., 92 str., 96 str.).

Kita dalis byloje susidariusių pašto išlaidų iš ieškovės nėra priteistina vadovaujantis LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 260, 263, 265, 269, 270, 279, 307 str., teismas, -

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

ieškovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neslekbtini), ir atsakovo P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 1988-06-25 Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 59, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. B. palikti pavardę – B., atsakovui P. B. – B..

Nustatyti nepilnametės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove V. B..

Priteisti iš atsakovo P. B. išlaikymą nepilnametei dukrai A. B. nuo 2012-01-17 iki vaiko pilnametystės po 200,00 Lt (du šimtus litų 00 centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę V. B..

Priteisti iš atsakovo P. B. ieškovės V. B. naudai 370,00 Lt (tris šimtus septyniasdešimt litų 00 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo P. B. valstybės naudai 74,00 Lt (septyniasdešimt keturis litus 00 centų) žyminio mokesčio ir pašto išlaidų, kurios sumokamos į išieškotojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Snieguolė Bielskienė