Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė E. V. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Į bausmės laiką E. V. įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. birželio 2 d. ir nuo 2011 m. birželio 16 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. vasario 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad 2011-06-01 apie 19:00 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra rankos kumščiu suduodamas tris kartus nukentėjusiajam Ž. R. į veido sritį, sukėlė jam fizinį skausmą ir pagrobė svetimą, Ž. R. priklausančią 20 Lt vertės rankinę.

Be to, E. V. nuteistas už tai, kad 2011-06-16 apie 17:40 val., Šiauliuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, R. R. priklausantį turtą – muzikinį centrą „Lifetec“ 50 Lt vertės, DVD grotuvą „Matsui“ 50 Lt vertės, elektros prailginimo laidą 10 Lt vertės, elektros laidą su trim antgaliais 10 Lt vertės, „Nokia“ laisvų rankų įrangą 20 Lt vertės, ausines „Philips“ 20 Lt vertės, akustinę gitarą „Jerez“ 400 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. R. 560 Lt vertės turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kadangi nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam E. V. paskirtos bausmės

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. V. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. V. padarė du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto būdamas anksčiau 5 kartus teistas, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą (1 t. 153-156 b. l.), todėl yra laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. V. yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t. 170-172 b. l.), charakterizuojamas teigiamai (1 t. 166, 167, 168, 192 b. l.), nedirba (1 t. 174 b. l.). Kadangi E. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus E. V. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės yra mažesnės už šių straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius (BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų, o 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi nėra aiškiai per griežtos. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Švelninti apeliantui paskirtą bausmę atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji bausmės paskyrimo kaltinamajam klausimu savo nuomonės neišreiškė, nukentėjusysis Ž. R. įvykio metu taip pat buvo neblaivus, atvykus policijos pareigūnams, jis (E. V.) pagrobtą rankinę nukentėjusiajam grąžino, nėra pagrindo. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad I. M. byloje buvo patrauktas ne nukentėjusiuoju, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, o liudytoju. Nukentėjusiaisiais šioje byloje buvo pripažinti Ž. R. (1 t. 10 b. l.) ir R. R. (1 t. 72 b. l.). Nors iš 2011 m. rugsėjo 29 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad I. M. buvo įvardintas nukentėjusiuoju (2 t. 34-35 b. l.), tačiau akivaizdu, jog teisme jis buvo apklaustas liudytoju ir teismo nuosprendyje I. M. parodymai teisingai buvo įvertinti ne kaip nukentėjusiojo, o kaip liudytojo (2 t. 75 b. l.).

Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat akivaizdu, kad teismas teisingai taikė BK 66 straipsnio nuostatas ir teisingai į E. V. paskirtą bausmę įskaitė pastarojo sulaikymo ir suėmimo laiką.

Neteisus apeliantas teigdamas, kad bylos nagrinėjimas apylinkės teisme buvo vilkinamas. Iš bylos duomenų matyti, kad byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir išnagrinėta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Bylos nagrinėjimas 2011 m. rugsėjo 29 d. ir 2011 m. lapkričio 15 d. buvo atidėtas dėl to, kad į posėdį neatvyko nukentėjusysis Ž. R..

Pastebėtina, kad dėl netinkamų nuteistojo manymu sąlygų, kuriomis jis buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pastarasis turėjo teisę pateikti skundus tardymo izoliatoriaus administracijai, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis tokių skundų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. V. apeliacinį skundą.