Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. tarp atsakovo ir ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus – buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. K759154881, kuria atsakovui suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 972,64 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 21 proc.) bei 145,65 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. rugsėjo 25 d. Ieškovės pateiktu išrašu nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. į atsakovo sąskaitą banke pervesta 2 000 Eur. Ieškovė nurodė, jog atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, mėnesinių įmokų nemokėjo, nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, todėl ieškovė 2020 m. gegužės 27 d. pranešimu nutraukė su atsakovu sutartį, kredito sutarties nutraukimas įsigaliojo nuo 2020 m. birželio 2 d. Ieškovė nurodo, kad atsakovas jai yra skolingas 1 542,61 Eur vartojimo kredito, 138,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą 2020 m. birželio 9 d. dienos), 791,94 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 7,36 Eur sutartinių palūkanų (apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 25 d., iki kreipimosi į teismą dienos). Duomenų, jog įsiskolinimas padengtas, byloje nėra.

Formaliai ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus(CK 6.59 straipsnis). Ieškovė suteikė atsakovui kreditą, atsakovas jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, periodinių įmokų nemokėjo, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę. Darytina išvada, kad ieškinys dėl negrąžintos kredito dalies ir palūkanų priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. Ieškovei iš atsakovo priteistina 1 542,61 Eur negrąžinto kredito ir 7,36 Eur sutartinių palūkanų (CK 6.38 straipsnis, CK 6.200 straipsnio 1 dalis, CK 6.872 straipsnio 2 dalis, CK 6.874 straipsnio 2 dalis, CK 6.881 straipsnio 1 dalis, CK 6.886 straipsnis, Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktas).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 138,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos ir 21 procento dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 1 542,61 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais, jeigu sutartis nenustato ko kita. Teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Sutarties 5.2 punktas nustato atsakovo pareigą, be kita ko, mokėti palūkanas. Pagal Sutartį, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma; palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas bendrovei; skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų (Sutarties 1.15 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra nutraukta. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. birželio 2 d., mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 25 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 2 d.), t. y. už 128 dienas, ir nagrinėjamu atveju sudaro 115,18 Eur (1 542,61 Eur x 21 proc. / 360 d. x 128 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl 138,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 115,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Reikalavimas dėl 21 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 1 542,61 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas, kadangi pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos.

Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 791,94 Eur tarpininkavimo mokestį. Reikalavimą grindžia Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktu, nustatančiu, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2. 1,2 (vieno ir dviejų dešimtųjų) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei.

Įvertinęs vartojimo kredito sutarties nuostatas bei sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju, sutartyje numatytas tarpininkavimo mokestis vertintinas kaip civilinės atsakomybės forma, kurios tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, todėl remiantis aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika analogiško pobūdžio byloje, ieškovės parengtos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1565-460/2019 17-18 punktai; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje e2A-110-796/2020 24 punktas; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020 21 punktas). Pažymėtina, kad paprastai tokio pobūdžio bylose kredito sutarties šalių individualiai neaptartos sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri mokama tik netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju, yra kvalifikuojamos kaip netesybos, kurios sutarties sudarymo metu nėra pakankamai aiškios vartotojui, todėl kredito davėjui nepriteisiamos (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1238-730/2019, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1565-460/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje e2A-110-796/2020 ir kt.).

Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Pripažintina, kad vartojimo kredito sutarties sąlyga, kad nuolaida taikoma tik tuo atveju, jeigu prievolė vykdoma tinkamai, atlieka prievolės užtikrinimo netesybų forma funkciją (CK 6.71 straipsnis). Šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad bus mokamas 145,65 Eur dydžio tarpininkavimo mokestis su nuolaida. Tokio pat dydžio tarpininkavimo mokesčio suma nurodyta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą. Nors standartinėje informacijoje, nurodant palūkanų ir kitų mokesčių mokėjimo tvarką, yra minimas ir tarpininkavimo mokestis, kuriam panaikinta nuolaida, tačiau išsamesnės informacijos apie šio mokesčio dydį nėra pateikta.

Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies dydis yra tiesiogiai siejamas su tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą, dydžiu (Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 4,90 procentų dydis nuo kiekvienos mėnesinės įmokos ir apskaičiuota vėlavimo palūkanų suma, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas pradelstas). Teismo vertinimu, sutarties sudarymo metu atsakovui objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį jis privalės mokėti netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju. Akivaizdu, kad neturėdamas pakankamai informacijos, atsakovas negalėjo tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma sutartis atitinka jo poreikius ir finansines galimybes, numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Taigi, tokia sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti laikoma aiškia ir suprantama vartotojui. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad minėta sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojui (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, jos netaiko (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

Tuo tarpu sutarties specialiosiose sąlygose aptartas 145,65 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida (nurodyta šio mokesčio procentinė išraiška – 4,90 proc.), jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, todėl būtent šią sumą atsakovas ir turėtų sumokėti ieškovei. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus sutarties turinį ir standartinę informaciją apie kreditą, ieškovės reikalavimas priteisti tarpininkavimo mokestį tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistinas 145,65 Eur dydžio tarpininkavimo mokestis (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis).

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 256 Eur: 56 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidos. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (73 procentai), iš atsakovo ieškovei priteistinos 186,88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. P. 1 542,61 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų šešiasdešimt vieno cento) negrąžintą kredito dalį, 115,18 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų aštuoniolikos centų) mokėjimo (pelno) palūkanas, 145,65 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų šešiasdešimt penkių centų) tarpininkavimo mokestį, 7,36 Eur (septynių eurų trisdešimt šešių centų) sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2020 m. sausio 25 d., iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. birželio 9 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 810,80 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dešimties eurų aštuoniasdešimties centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 186,88 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų aštuoniasdešimt aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.