Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. G., V. G., O. G., R. P. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. G., V. G., O. G., R. P. ieškinį atsakovei J. V. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarė V. P. ir VĮ „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje yra kilęs dėl sandorio, sudaryto savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, pripažinimo negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik ekspertų išvada, kuri nei patvirtino, nei paneigė ieškovų nurodytą faktą, kad sandorio sudarymo metu velionis E. S. G. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei neišreiškė savo tikrosios valios. Ekspertai išvadoje nurodė tik tai, kad jiems trūksta duomenų išvadai dėl velionio būsenos ginčo sandorio sudarymo metu padarymo. Ieškovai dar iki ginčo sandorio sudarymo pastebėjo jiems neįprastą E. S. G. elgesį, leidžiantį pagrįstai abejoti jo gebėjimu laisvai išreikšti savo valią.

2. Teismas neįvertino, kad velionis dar iki ginčo sandorio sudarymo laisva valia nesugebėjo valdyti savo pajamų. Nuo 1999 m. sausio velionio E. S. G. pensiją pasirašytinai imdavo jo sesuo O. G.. Pensiją ji imdavo neturėdama įgaliojimo iki kol 2000 m. balandžio mėn. tapo E. S. G. globėja. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus, pagrindžiančius minėtas aplinkybes.

3. O. G. parodymus, kad pensiją be įgaliojimo ji imdavo tik dėl to, kad velionis E. S. G. „tingėdavo stovėti eilėje“, paneigia liudytojo K. U. nurodyta aplinkybė, jog iš E.S. G. už pastatytą sodo namelį sumokėtus pinigus atėmė atsakovė V. J. M.. Tai, kad velionis nesugebėjo paprieštarauti dėl pajamų užvaldymo, leidžia pagrįstai teigti, kad jis jau iki ginčo sandorio sudarymo turėjo orientacijos, suvokimo ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimų. Ligos pradžia paprastai nesutampa su ligos diagnozės diena, todėl teismas, spręsdamas velionio būseną ginčo sandorio sudarymo metu, turėjo vertinti ne tik medicininius dokumentus, bet ir ieškovų paaiškinimus, liudytojų parodymus.

4. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojo K. U. parodymus kaip prieštaringus ir neinformatyvius. K. U. parodymai yra reikšmingi, kadangi rodo, jog velionio elgesys, nors ir epizodiškai, bet buvo nenormalus. Vien tai, kad velionis pats sugebėjo susitarti dėl sodo namelio statybos ir jį pastatė, savaime nereiškia, jog iki ginčo sandorio sudarymo jis neturėjo orientacijos, suvokimo ar kitų pažinimo funkcijų sutrikimo, dėl kurių nesugebėdavo tiksliai išreikšti savo valios. Teismas taip pat nepagrįstai pripažino liudytojos A. S. parodymus nepatikimais dėl jos senyvo amžiaus. Nėra jokio pagrindo abejoti minėtos liudytojos parodymais, kad jau 1998 m. pab. velioniui su protu buvo negerai.

5. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ginčo sandoriu velionis jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą perleido už 5 kartus mažesnę nei rinkos kaina. Teismas taip pat neįvertino velionio ketinimo turimą žemės sklypo dalį perleisti savo sūnui. Byloje nenustatyta, kad V. G. ir kiti velionio vaikai skatino jį kam nors parduoti sklypą arba patys ketino tą padaryti. Akivaizdu, kad ginčo sandoris buvo naudingas tik pačiai atsakovei.

6. Teismas vertindamas notarės V. P. paaiškinimus, neatsižvelgė į tai, kad notaras nėra psichiatras ar psichologas ir ne visuomet be klaidų gali įvertinti sandorio šalies tikrąją būseną ir valią. Bylos medžiaga (1999 m. gruodžio 9 d. išrašas iš medicininių dokumentų) paneigia atsakovės tvirtinimus, kad velionio neadekvatus elgesys prasidėjo po 1999 m. gruodžio 8 ar 9 d. įvykusio sumušimo. Jokiuose medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, jog velioniui kada nors būtų buvusi sumušta galva.

7. Teismas spręsti apie velionio sudaryto ginčo sandorio teisėtumą negalėjo remdamasis tuo, jog 2000 m. birželio 12 d. velionis ir ieškovė O. G. sudarė santuoką, kadangi tai nepagrindžia, kad ginčo sandorio sudarymo metu velionis E. S. G. dėl savo būsenos neišreiškė tikrosios savo valios.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovų ieškininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

Pažymėtina, kad šioje byloje yra sprendžiamas ginčas, susijęs su jau mirusio pardavėjo būkle ir galėjimu suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti sudarant sandorį dėl žemės pardavimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovų A. G., V. G. , R. P. tėvas ir O. G. sutuoktinis E. S. G. Vilniaus AV sprendimo pagrindu įgijo nuosavybės teises į 183/732 dalis 7,3200ha ploto žemės, esančios Švenčionių raj., Prūdiškės k., kurio unikalus Nr.8630-0005-0021. Savo dalį žemės E.S. G. 1999-09-29 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypo bendraturtei seseriai(atsakovei) J. V. M.. E.S. G. 2001-01-14 mirė. Istatyminiai įpėdiniai, t.y. ieškovai teigia, kad sudarytas sandoris negalioja, nes jo sudarymo metu žemės pardavėjas dėl buvusios būsenos nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti (CK 1.89str.1d.), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nurodytu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, teismas turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. AB Ūkio bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-1022/2003; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-993/2002).

Teismui atmetus ieškinį, apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik ekspertų išvada, kuri trūkstant duomenų nei patvirtino, nei paneigė ieškovų nurodytą faktą dėl sandorio metu buvusios velionio E. S. G. būsenos ir negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti ir išreikši tikrąją valią. Apeliantai mano, kad teismas visapusiškai neištyrė ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl pateikė atskirą prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodant, jog yra būtina atlikti papildomus veiksmus ir paskirti papildomą velionio pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, kadangi teismas susiaurino ieškovo atstovo nurodytus užduotinus klausimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pagrindo nėra, nes apeliantai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme skirti papildomą ekspertizę ar tirti kitas aplinkybes neprašė. Be to, papildoma ekspertizė gali būti skiriama tik dėl išvados, kuri yra nepakankamai aiški, išsami (CPK 219str.1d.). Tuo tarpu šioje byloje ekspertizės išvada yra pakankamai išsami, aiški (b.l. 20-23, t.2), todėl ji vertintina CPK nustatyta tvarka ir šią aplinkybę paneigiančių argumentų apeliantų atstovas nepateikė. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis procesas šioje byloje nėra būtinas (CPK 322str.). Tuo tarpu apeliantų su skundu pateikti pensijos gavimo žiniaraščiai yra priimami ir vertinami su kitais įrodymais, jų tarpe ir ekspertų išvada. Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 185 str., teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais vertinant įrodymus ir padaryta išvada, kad šioje byloje nėra įrodyta, jog velionis E.S. G. sandorio sudarymo 1999-09-29 metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti ir sudarė jo valią neatitinkantį sandorį. Šias aplinkybes paneigia Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame duota aiški išvada, jog nėra duomenų, kad E.S. G. sandorio sudarymo metu būtų diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas ir jis dėl psichikos sveikatos būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šioje išvadoje nurodyta, kad vertinant mirusiojo psichikos pakitimus, aprašytus nuo 1999m. gruodžio mėnesio, galima paaiškinti tik 1999m. gruodžio mėnesį patirtu pirmu galvos smegenų insultu. 2000m. birželį E.S.G. patyrė antrą insultą ir tik jų pasekoje išsivystė bei išryškėjo silpnaprotystės sindromas su epizodiniais sąmonės sutrikimo epizodais (delyrais), šis sutrikimas progresavo iki jo mirties. Bylos duomenys taip pat rodo, kad būtent 1999m. gruodžio mėnesį E.S. G. buvo sumuštas ir nuo to laiko pablogėjo jo sveikata, o iki sumušimo jis dirbo ir faktiškai buvo veiksnus bei sąmoningas. Kad E.S. G. suprato savo veiksmus ir sąmoningai išreiškė valią dėl sandorio sudarymo, patvirtino notaras, kuriam įstatymu pavesta tvirtinti žemės pirkimo-pardavimo sutartį, įsitikinus jos teisėtumu ir šalių veiksnumu. Šios aplinkybės faktiškai negali paneigti ir ieškovų skunde nurodytų liudytojų parodymai, kadangi paminėti asmenys su E.S. G. 199-09-29 nebendravo, o teismas liudytojų parodymus ir kitus įrodymus vertino tinkamai, nepažeidžiant CPK vertinimo taisyklių ir kasacinio teismo formuojamos praktikos.

Apeliantai teigia, kad velionio negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės patvirtina jo negalėjimas pasiimti ir disponuoti pensija ar kitomis pajamomis, kurias paimdavo atsakovė. Tačiau ši aplinkybė prieštarauja E.S. G. gebėjimui vykdyti statybos ir kitus darbus, reikalaujančius skaičiavimų ir proto. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neneigia ėmusi už velionį pinigus, tačiau liudytojai patvirtino, jog E.S. G. nevengė išgerti, todėl apeliantų nurodyti argumentai negali būti siejami su E.S. G. sandorio sudarymo metu ir iki jo sudarymo buvusia bloga psichine būkle ar silpnaprotyste, kurios požymiai faktiškai atsirado tik po patirtos traumos ir insulto 1999m. gruodžio mėnesį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nei apeliantų nurodytų liudytojų parodymai, nei kiti apeliacinio skundo argumentai (ketinimas žemę palikti sūnui, piktnaudžiavimas alkoholiu, maža pardavimo kaina ir kt.) neduoda pagrindo teigti, kad sudarant 1999-09-29 žemės pirkimo-pardavimo sandorį su savo seserimi (atsakove V/Meidiene), E.S. G. dėl alkoholio ar sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti, o sudarytas sandoris neatitiko jo valios, todėl ieškinys nurodytu CK 1.89str.1d. pagrindu atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178str.).

Pažymėtina ir tai, kad E.S. G. 2000-06-12 susituokė su ieškove O. G. (b.l.11, t.1), kuriai jos vyro psichinė sveiktos būklė abejonių nekėlė, tačiau šis pretenzijų savo seseriai dėl žemės sklypo perleidimo nekėlė ir sandorio neginčijo.

Kitų pagrindų sandorį pripažinti negaliojančiu nėra taip pat.

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė įstatymą, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovai įrodymų apie jas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 93, 98str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-252-665/2010 palikti nepakeistą.