Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) atstovei Rūtai Butkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini), fizinis asmuo A. N., atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, leido nelegaliai dirbti A. G. cheminio mašinų valymo darbuotojo pareigose automobilių valykloje ir taip siekė sau naudos. A. N. darbuotojui A. G. leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau, kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento, neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Tokiais veiksmais A. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies l punktą.

Be to, VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriai Rūta Butkienė ir Arūnas Skučas kartu su Kauno AVPK KP ENTV tyrėju E. P. ir tyrėju E. M. 2020 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini), atliekdami planinį nelegalaus darbo patikrinimą automobilių valykloje nustatė, jog A. N., vykdydamas individualią veiklą, teikdamas mašinų valymo paslaugas ir siekdamas gauti pajamų, nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo arba nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą. Tuo A. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį ir 35 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą, VMI prie FM viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punktą, VMI prie FM viršininko 2013-06-25 įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų „Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių“ 9.5 punkto nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. N. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis davė skelbimą, jog ieško automobilių cheminio valymo darbuotojo, tačiau iš esmės jis norėjo surasti žmogų, kuris norėtų nuomotis jo garažą su visa automobilių valymo įranga. 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 10 val. atėjo A. G. ir paprašė pabandyti padirbti. A. N. jam leido pasiurbliuoti automobilio saloną bei jam pasakė, kad už automobilio valymą galima užsidirbti apie 25 Eur. Automobilius į A. N. garažą buvo atvarę du jo draugai, kad būtų galima pasibandyti juos išvalyti. Pats A. N. neužsiima automobilių valymu, o tik norėjo išnuomoti savo garažą su visa įranga.

Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rūta Butkienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. ji kartu su kolega Arūnu Skuču bei dviem policijos pareigūnais vykdė planinį patikrinimą automobilių valykloje (duomenys neskelbtini), kadangi turėjo informacijos, jog nurodytame garaže yra teikiamos automobilių valymo paslaugos ir dirba nelegalūs darbuotojai. Nuvykus į vietą, buvo rasti du dirbantys asmenys, kurių vienas valė automobilio saloną. Buvo nustatyta, jog tai A. G., kuris pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė visas darbinimosi aplinkybes. Nurodė, jog tarėsi su A. N., kuris nurodė, jog už vieno automobilio salono išvalymą mokės po 25 Eur.

Liudytojas A. G. parodė, kad rado skelbimą dėl automobilių cheminio valymo darbo. Pasiskambinęs skelbime nurodytu telefonu, susitarė dėl skelbime nurodyto darbo ir nuvyko jam nurodytu adresu. Atvykus prie garažo, adresu (duomenys neskelbtini), ten rado A.. Jie pasikalbėjo apie automobilių cheminį valymą ir A. parodė visą reikalingą salonų valymui įrangą. A. jam paaiškino, kad išvalant vieną automobilį, galima užsidirbti 25 Eur. A. parodė ir automobilių poliravimo įrangą bei parodė kaip tai atliekama bei pasakė, kad jei norės, galės liudytojas vėliau ir su ja dirbti. Liudytojui pradėjus valyti garaže buvusio automobilio saloną, A. kurį laiką stebėjo kaip jis dirbo. Ar jis pats ką dirbo, nepastebėjo. Netrukus atvyko darbo inspekcijos pareigūnai ir juos apklausė. A. G. parodė, kad jo atvykimo tikslas buvo susirasti darbo, o nuomotis garažo ir pačiam verstis automobilių valymo verslu tikslo neturėjo.

Liudytojas Arūnas Skučas parodė, kad įvykio dieną buvo vykdoma priemonė, kurią vykdė ekonominė policija. Kadangi buvo duomenų ir apie galimai nelegaliai garaže dirbančius asmenis, todėl į patikrinimą kartu su policijos pareigūnais vyko ir jis su kolege Rūta Butkiene. Atvykus į patikrinimo vietą, pirmas nuėjo vienas pareigūnas, kuris grįžęs pasakė, kad garaže dirba du asmenys. Tada į garažą nuėjo ir liudytojas kartu su Rūta Butkiene. Matė, kad garaže vienas asmuo dirbo iš automobilio keleivio pusės, o ką veikė kitas, gerai nematė. Pastebėjo, kad automobilis, kurį valė A. G., buvo šlapias, prie jo buvo padėtas kibiras, šalia kurio buvo pritaškyta vandens, bei šalia gulėjo šiltas ir šlapias poliravimo įrankis. A. G. paaiškino, kad dirba pirmą dieną ir bando valyti automobilio saloną. Jis nurodė, kad įranga yra šeimininko ir šeimininkas dirbo su poliravimo įranga. Kad A. G. ketintų ateityje ar bandytų poliruoti automobilius tuo metu kalbos nebuvo. Patikrinus jų dokumentus, buvo nustatyta, kad A. N. neturi nei verslo liudijimo, nei individualios veiklos pažymos.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2); VDI Tyrimo veiksmų protokolas (b. l. 4), A. G. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad atėjo pabandyti dirbti cheminio salono valymo darbus. Darbo skelbimą rado skelbiu.lt, kuriame buvo parašyta, kad ieškoma žmonių, mokančių dirbti prie cheminio valymo. Į darbą atvyko 9 val., nuvalė puse mašinos. Vadovas jam pažadėjo, kad gaus 25 Eur. už vieną automobilį. Dėl darbo tarėsi su A. N.. Darbui naudoja siurblį ir kompresorių, su kompresoriumi išpučia dulkes. Šio darbo specifika jam yra žinoma. Jis valė mašiną, o A. N. poliravo mašiną. Ieškodamas darbo, skambino telefonu Nr. 370 675 0922 (b. l. 5); integracijos su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 6, 9); integracijos su VMI informacine sistema (b. l. 7, 10); A. N. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad pasikvietė draugą pamokinti valyti saloną. Garaže esantis automobilis MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo draugui G., o Honda priklauso V.. G. pavardė S., V. pavardės nežino. Automobiliai atvažiavo šiandien. Asmens, kuris mokinasi valyti, vardo ir pavardės nežino. Mokinimosi metu asmuo valė automobilio MB saloną. Asmuo atvyko į garažą pagal jo skelbimą, kurį jis parašė į skelbiu.lt. Su šiuo mokiniu dar darbo užmokesčio nesitarė, nes jis mokėsi. Automobilis MB atvarytas išvalyti saloną ir nuplauti (b. l. 8); darbo skelbimas (b. l. 11-12); nuotraukos (b. l. 13-16); Nelegalaus tyrimo aktas (b. l. 17-18).

Byloje surinkti A. N. charakterizuojantys duomenys : administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad A. N. nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 19-20).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-498-851/2018).

Nors teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. N. savo kaltę dėl A. G. nelegalaus darbo neigė, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta surinktais įrodymais.

Liudytojas Arūnas Skučas patvirtino, jog į garažą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykstama turint informacijos dėl galimo nelegalaus darbo fakto ir atvykus buvo rasti du dirbantys asmenys, iš kurių vienas buvo A. G., kuris valė automobilio saloną. A. G. pareigūnams paaiškino, jog jis bando dirbti pirmą dieną ir bando valyti automobilio saloną. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jis, svetainėje www.skelbiu.lt radęs skelbimą dėl automobilių cheminio valymo darbo ir susiskambinęs skelbime nurodytu telefonu, nuvyko į nurodytą darbo vietą, kur susitikęs su A. N. bei jam davus valymo įrangą, pradėjo valyti automobilio saloną. Iš liudytojo parodymų matyti, kad A. N. kurį laiką stebėjo, kaip A. G. valo saloną bei liudytojui pasakė, kad už vieno automobilio išvalymą šis gali užsidirbti 25 Eur. Analogiškas aplinkybes A. G. buvo nurodęs tyrimo metu teikdamas pirminius paaiškinimus. Liudytojas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jo atvykimo tikslas buvo susirasti darbo, o nuomotis garažo ir pačiam verstis automobilių valymo verslu tikslo neturėjo. 2020 m. rugsėjo 17 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog A. G. dirbo nesudarius su juo darbo sutarties. Iš byloje esančio www.skelbiu.lt skelbimo matyti, kad minėtoje svetainėje, kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, A. N. įdėjo skelbimą, jog yra ieškomas automobilių salono valymo darbuotojas, turintis patirtį.

Įvertinus byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, daroma išvada, jog byloje yra pilnai įrodyta, jog fizinis asmuo A. N., būdamas darbdaviu ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, adresu (duomenys neskelbtini) leido dirbti nelegaliai A. G. cheminio mašinų valymo darbuotojo pareigose, nesudaręs su juo darbo sutarties ir nepranešęs prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tokiais veiksmais A. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį užtraukia komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas. Nurodyta teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius komercinę ar ūkinę veiklą. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 35 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ir Taisyklių 4 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti tinkamai užpildytą Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojo registrą FR0792 formą. GPMĮ 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia individualios veiklos sąvoką, jog tai – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.

VMI prie FM viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkte yra numatyta, jog nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apie tai teisės aktų nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją.

Taip pat VMI prie FM viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų „Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių“ 9.5 punkte reglamentuota, jog individualią veiklą ar kitą veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą VMI turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną.

Byloje nustatyta, kad A. N. į internetinį puslapį www.skelbiu.lt įdėjo skelbimą, jog yra ieškomas automobilių salono valymo darbuotojas, turintis patirtį. Pagal nurodytą skelbimą 2020 m. rugsėjo 17 d. į A. N. priklausantį garažą, kuriame buvo visa automobilių valymui skirta įranga, atėjo A. G. ir pradėjo dirbti salonų valymo darbą. Iš liudytojo A. G. pirminio paaiškinimo, liudytojo Arūno Skučo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad tuo metu, kai A. G. valė automobilio saloną, A. G. poliravo jo išorę. Įvertinus surinktus įrodymus daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog A. N. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku vykdė individualią veiklą – teikė automobilių valymo paslaugą ir siekdamas gauti pajamų, nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo arba nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė dėl nurodyto teisės pažeidimo surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. N. yra savarankiškai dirbantis asmuo, anksčiau jis nebuvo baustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Skiriant A. N. nuobaudas atsižvelgiama, jog nėra duomenų, jog jis anksčiau buvo baustas už analogiškus pažeidimus, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių, į jo nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes,

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. N. skirtinos baudos, numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalies ir 150 straipsnio 1 dalies sankcijose, nustatant jų dydžius, viršijančius sankcijose numatytus minimalius. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. N. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracines nuobaudas :

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, skirti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, skirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20123967125.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.