Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria jam pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas trims (3) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 29 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su L. V., L. T., S. L. ir G. Z., turėdamas tikslą neteisėtai atimti laisvę R. J. ir tuo tikslu 2015-12-29, apie 03.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą kartu su L. V. ir L. T., jėga įstūmė nukentėjusiąją į automobilio „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, kur sudavė jai daugybę smūgių į įvairias kūno vietas ir taip atėmė galimybę R. J. laisvai pasirinkti buvimo vietą, prieš jos valią nuvežė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažą, kur jos atžvilgiu naudodami fizinį smurtą-suduodami daugybę smūgių į įvairias kūno vietas, laikydami surištą, pralaikė ją iki 2015-12-29, maždaug 6.00 val. Tokiais savo veiksmais M. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 2 d.

Be to, M. M. kaltinamas tuo, kad po to kai 2015-12-29, apie 03.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. V., L. T., S. L. ir G. Z., panaudodamas fizinį smurtą, neteisėtai atėmė laisvę R. J. ir ją automobiliu ,,Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažą, M. M., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus turėdamas tikslą nužudyti iš savanaudiškų paskatų ir taip išvengti skolos grąžinimo, bendrais veiksmais, veikdamas bendrininkų grupėje su L. V., S. L. ir L. T., tyčia, bendrais veiksmais siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą – apgaulės būdu iš nukentėjusiosios R. J. pasisavinto automobilio, ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktą, nuo 03.55 val. iki 06.00 val., kankindami R. J. – surišo jos rankas ir pakabinę ant garažo lubose įtvirtinto kablio, sudavė ne mažiau kaip 40 smūgių kojomis, kumščiais, medine lazda bei metaliniu vamzdžiu į įvairias kūno sritis, apipildami vandeniu, girdydami alkoholiu, tampydami už plaukų, suduodami stikliniu indu ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį, durdami ne mažiau kaip vieną kartą peiliu į kojos sritį, šiais bendrais veiksmais, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą ir kankindami padarė nukentėjusiajai R. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 6 ir 11 p.

Kaltinamasis M. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2015-12-29.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi M. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant trijų mėnesių terminą. Vėlesnėmis teismo nutartimis M. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas. Paskutinį kartą - 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 29 d.

Kaltinamasis M. M. skundžia šią Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, nesusijusią su suėmimu būtent numatytų. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į jo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes, bet teismas to neatliko. Nurodo, kad automobilio nepasisavino, nes tuo metu atliko bausmę Alytaus pataisos namuose. Mano, kad teismo nutartis naikintina, kadangi jis turi gyvenimo draugę, mažametį vaiką, gyvena jų bendrai pirktame bute (duomenys neskelbtini), padavė prašymus santuokai įregistruoti. Jis yra UAB ,,O“ vadovas, todėl turi juridinių įsipareigojimų. Būdamas laisvėje jis galėtų dirbti ir atlyginti žalą, visą ar dalinai.

Konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios kilo dėl to, kad ji grasino jam ir jo šeimai susidorojimu, t. y. ji pati išprovokavo nusikaltimą.

Jis buvo teistas užsienyje, bet tai nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad jis turi ryšių ir gali bėgti, slėptis. Niekas iš giminių negyvena užsienyje, nepalaiko jokių ryšių su užsieniu, nei pagalbos, nei laiškų iš užsienio negauna. Atlikęs bausmę gyveno Lietuvoje, o ne užsienyje.

Taip pat skundo autorius nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pratęstas suėmimas kitam įtariamajam L. T., nors jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, niekur nedirba.

Teismo posėdyje kaltinamojo M. M. gynėjas prašė skundą patenkinti ir skundžiamą nutartį panaikinti, o prokuroras prašė skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą pateiktą baudžiamąją bylą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis yra teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam M. M. pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytiems pagrindams bei sąlygoms.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui ir jo termino pratęsimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Šiuo aspektu vertinant skundžiamos apylinkės teismo teisėjo nutarties motyvus, konstatuotina, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių manymą, jog kaltinamasis M. M. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veiką. Šią teismo išvadą neabejotinai patvirtina nukentėjusiosios R. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, paties kaltinamojo M. M. parodymai, kitų kaltinamųjų apklausos protokolai bei kita rašytinė medžiaga. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad M. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymima, kad skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį. Šiuo aspektu kaltinamojo skundo argumentas, kad jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymiai (tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji, įskaitant ir jo kaltės turinį) bei jų egzistavimas kaltinamojo veiksmuose, bus įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisiamajame posėdyje. Dabar gi, sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo pagrįstumo klausimą, duomenų, leidžiančių manyti, kad M. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, aukštesniojo teismo vertinimu, skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamojoje byloje, pakanka. Šie duomenys skundžiamojoje nutartyje įvertinti tinkamai.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai kardomosios priemonės – suėmimo terminą M. M. pratęsė BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, t. y., kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad M. M. yra kaltinamas padaręs du apysunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę, ilgesnę nei 1 metai. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė pagal susiformavusią teismų praktiką nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra kitų BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą (duomenys apie šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kt.).

Kaip ir nurodė apylinkės teismas, kaltinamasis nevedęs, turi ryšių užsienyje, nes gyveno Anglijoje, yra teistas, naujų nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas praėjus keliems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neišnykus teistumui. Priešingai nei nurodo skunde, kad yra eilė aplinkybių, patvirtinančių jo tvirtus socialinius ryšius, iš bylos medžiagos matyti, jog M. M. gyvenamąją vietą įsigijo tik 2015-12-27, UAB „O“ įsteigta 2015 m. spalio mėnesį, turi mažametį vaiką, kuris gyvena atskirai su mama (įtariamojo parodymai, duoti 2015 m. gruodžio 31 d. teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo metu). Šios aplinkybės nelaikytinos tokiomis, kurios galėtų patvirtinti stiprius socialinius ar šeiminius ryšius, kurie sulaikytų kaltinamąjį nuo galimybės slapstytis. Todėl šiuo atveju apylinkės teismo išvada, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo yra teisinga ir pagrįsta.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo principui. Aptartų duomenų visuma leidžia teigti, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti tikslai negali būti pasiekti.

Byloje esantys duomenys, kaltinamojo asmenybė, ankstesni jo teistumai, teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 str. 7 d.). M. M. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, o jos terminas, atsižvelgiant į proceso stadiją ir bylos nagrinėjimo eigą, parinktas teisingai ir pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu teisėjų kolegija

nutarė:

kaltinamojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.