- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 2-1595-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01469-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės "(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė "(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Gediminas Blaškevičius, Artūras Kalytis, Eglė Norvaišaitė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Arturui Kalyčiui, atsakovų atstovams advokatui Gediminui Blaškevičiui ir įgaliotam asmeniui A. S., advokato padėjėjai Eglei Norvaišaitei, trečiojo asmens atstovui V. G. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės "(duomenys neskelbtini)“ spaustuvės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „"(duomenys neskelbtini)“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „"(duomenys neskelbtini)“ ir R. J., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė "(duomenys neskelbtini)“, dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 70.063,87 Lt nuostolių atlyginimui ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad su atsakove UAB "(duomenys neskelbtini)" 2013-11-14 sudarė krovinio vežimo sutartį Nr.02 (toliau - vežimo sutartis 1 t., b.l. 195-196), kurios pagrindu ji įsipareigojo pervežti 33 palečių/21000 kg. svorio ieškovo krovinį - popierinių (kartoninių) pakuočių, pagamintų pagal individualų krovinio gavėjo SOOO „Konte Spa“ užsakymą su jo logotipais, skirtų konkrečioms jo prekėms pakuoti, maršrutu Vilnius, LT-Grodno, Baltarusija. Faktiškai ši atsakovė vežimo neatliko, jį pavedė atlikti UAB "(duomenys neskelbtini)“, nors žinojo, kad šiam vežėjui jau 2013-09-02 Kauno apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013-10-25, iškelta bankroto byla. UAB "(duomenys neskelbtini) 2013-11-15 priėmė krovinį pervežimui pagal Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR (duomenys neskelbtini), viso 33 pal., iš jų: 15 palečių vertė pagal 2013-11-15 sąskaitą MTL 8003480 yra 8007,00 EUR ir 18 palečių, kurių vertė pagal 2013-11-15 sąskaitą MTL 8003480 yra 11903,76 EUR. Viso krovinio vertė: 19910,76 EUR. Krovinys buvo gabenamas vežimo sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta transporto priemone, kurios savininkas BUAB "(duomenys neskelbtini)“, o priekabos savininkas fizinis asmuo L. B.. 2013-11-16 autoįvykio metu Baltarusijos teritorijoje, apvirtus vežėjo transporto priemonei, krovinys išvirto ant žemės, buvo pažeistas įpakavimas ir krovinys visiškai sugadintas. Krovinio gavėjas 2013-11-22 raštu atsisakė priimti sugadintą krovinį. Visas krovinys buvo perkrautas į UAB "(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę ir grąžintas į ieškovo nurodytą sandėlį. CMR važtaraščio Nr.929/13, grafoje 24 buvo nurodyta, kad krovinys sugadintas, o UAB "(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. B. savo parašu patvirtino, jog „kokį krovinį man pakrovė, tokį atvežiau iš įvykio vietos“. Sugadintas krovinys buvo priimtas dalyvaujant ieškovės atstovams bei antstoliui A. N., kuris surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. UAB "(duomenys neskelbtini)“ ir UAB "(duomenys neskelbtini)“ apie iškrovimo vietą ir laiką buvo informuotos, tačiau neatvyko bei nedalyvavo iškraunant krovinį. Ieškovė laiko, kad už krovinio sugadinimą turi atsakyti tiek sutartį sudariusi UAB "(duomenys neskelbtini)“ pagal CMR konvencijos 3 str., nes laikoma, kad savo rizika parinkdamas tokį faktinį vežėją, ji pažeidė sutartinį įsipareigojimą užtikrinti saugų krovinio pervežimą, o aplinkybė, kad BUAB "(duomenys neskelbtini)“ yra įrašytas į važtaraštį kaip vežėjas reiškia, kad ji veža krovinį savo vardu ir rizika, todėl laikoma, kad ji savo veiksmais prisijungė prie ieškovės ir UAB "(duomenys neskelbtini)“ sutartinių krovinio vežimo teisinių santykių ir tai suteikia ieškovei teisę dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo reikšti reikalavimus ne tik UAB "(duomenys neskelbtini)“ pagal CMR 3 ir 36 straipsnius kaip pirmajam vežėjui, bet ir tiesiogiai faktiniam vežėjui kaip antrajam vežėjui pagal CMR konvencijos 36 str. UAB "(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo atsakovas R. J., kuris žinojo apie bankroto bylos iškėlimą, apie tai, kad įmonė nemoki, jos civilinė atsakomybė net nėra drausta CMR draudimu, priėmė krovinį ir atliko vežimą, kuris ieškovei padarė nuostolius, todėl turi atsakyti su kitais atsakovais subsidiariai. Iškėlus BUAB "(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą jis neteko įgaliojimų, o ūkinę veiklą galėjo tęsti tik bankroto administratorius gavęs kreditorių pritarimą. Šis atsakovas apie susidariusią situaciją net neinformavo ieškovės.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB "(duomenys neskelbtini)“ prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių faktą, jog šalys buvo materialiojo teisinio santykio subjektai. 2013 m. lapkričio 14 d. krovinio vežimo sutarties Nr.02 atsakovė nepasirašė. Jeigu ieškovė teisinius santykius kildina iš šios sutarties, tai ji turėjo būti sudaryta laikantis ieškovės pasiūlytų sąlygų. Sutarties 4.1. punktas aiškiai nurodo, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo. Sutarties 1.11. punkte nurodyta, kad užsakymas laikomas sudarytu nuo to momento, kai užsakovas gauna vežėjo patvirtintą užsakymą; užsakymo patvirtinimas turi būti siunčiamas el. paštu (duomenys neskelbtini). priede siunčiant vežėjo parašu patvirtintą skenuotą užsakymo dokumentą. Ieškovė nepateikė ir užsakymą patvirtinančio dokumento, o tik jos siųstą atsakovui elektroninį laišką, kuriame nurodė „Siunčia užsakymą, laukiu patvirtinimo.“. Prie elektroninio laiško priede prisegtas dokumentas taip pat nėra ieškovės minima 2013 m. lapkričio 14 d. krovinio vežimo sutartis Nr.02, kuria ji grindžia reikalavimą šios atsakovės atžvilgiu. 2013 m. lapkričio 16 d. įvykusio autoįvykio metu joks atsakovės įgaliotas vairuotojas-ekspeditorius transporto priemonės, kurios valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini). nevairavo, ši transporto priemonė nėra atsakovės nuosavybė. Ji priklauso UAB „(duomenys neskelbtini).“, CMR važtaraštyje Nr.0001204 aiškiai nurodyta, jog vežėjas yra šios UAB „(duomenys neskelbtini).“ vairuotojas-ekspeditorius A. L., tą patį faktą patvirtina ir Gardino regioninės muitinės 2013 m. lapkričio 16 d. Muitinio patikrinimo (apžiūros) aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės manymu, ieškovė ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini).“ pareiškė piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, nes UAB „(duomenys neskelbtini).“ iškėlus bankroto bylą, suabejojo savo galimybėmis gauti reikalavimo patenkinimą iš šios įmonės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisė negali ginti tokių teisių, kurios įgyvendinamos piktnaudžiaujant jomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo teisėmis piktnaudžiauja, teismas turi atsisakyti tokias teises ginti ir ieškovės ieškinį atmesti visiškai.
Atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini).“ prašė ieškinį atmest. Atsiliepime atsakovės administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad ieškinio aplinkybės užtraukia atsakovei civilinę atsdakomybę, nes ji buvo vežėja, tačiau ji nesutinka su ieškinio suma. Paaiškino, jog iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad iš puspriekabės išbyrėjo nedidelis kiekis kartotinių dėžų. Baltarusijos pareigūnai taip pat nurodė, jog sugadintas krovinys buvo perkrautas į maišus, kurių pagal iškrovimo aktą buvo 140 vnt. Jeigu visas krovinys buvo sugadintas, tai dėl to kaltas trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini).“, nes jos mašina ir jos vairuotojas, ieškovės paliepimu, gražino krovinį.
Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini).“ atstovas paaiškino, kad nėra niekaip atsakingas už ieškovės nuostolius. Gavus žinią, kad avariją patyrė UAB „(duomenys neskelbtini).“ vairuotojo vairuojamas vilkikas, jo prašymu, apie kurį žinojo ir atsakovė ir ieškovė, krovinį parvežė į ieškovės nurodytą iškrovimo vietą. UAB „(duomenys neskelbtini).“ vairuotojas V. B. krovos darbų neorganizavo, juos organizavo UAB „(duomenys neskelbtini).“ vairuotojas, jam padėjo aplik buvę žmonės, oras buvo lietingas, drėgna. Palečių, kurios buvo nepažeistos, neišardžius negalima buvo jų perkrauti.
Atsakovas R. J. prašo ieškinį atmesti. Atsakovo atstovė rašytiniuose paaiškinimuose (2 t., b.l. 138-146) ir teisme nurodė, kad atsakovui apie Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-25 nutarties priėmimą dėl įmonės skundo dėl Kauno apygardos teismo 2013-09-02 nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini).“ niekas nepranešė. Ši nutartis viešai tapo prieinama tik 2013-11-25, kai buvo įregistruota Juridinių asmenų registre. Nežinodamas apie ją atsakovas ir negalėjo informuoti ieškovę apie bankroto bylos iškėlimą 2013-11-15 priėmęs žodinį užsakymą dėl krovinio pervežimo. Šis sandoris buvo sudarytas prisiimant įprastą komercinę riziką, prieš tai įmonė buvo atlikusi 4 ieškovės krovinių pervežimus ir visus tinkamai. Siekdamas pagerinti įmonės finansinę situaciją jis veikė išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini).“ interesais, todėl toks veikimas, net ir sukėlęs ieškovei nuostolių, negali būti pripažintas neteisėtu. Įmonė vilkiką buvo apdraudusi privalomu civilinės atsakomybės draudimu, o apdrausti CMR draudimu jo neįpareigojo jokie teisės aktai. Ieškovė tokio pageidavimo, sudarant vežimo sutartis, taip pat neišsakė nei vieno karto. Įvertinęs šalių tarpusavio bendradarbiavimą atsakovas elgėsi apdairiai, rūpestingai, protingai ir sąžiningai ir 2013-11-14 žodinio susitarimo sudarymas buvo dar vienas įprastinės rizikos sandoris, todėl jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų priežastiniame ryšyje su atsiradusiais nuostoliais. Dėl jų dydžio nurodė, kad Gardino regioninės muitinės akte buvo konstatuota, kad pažeistos prekės buvo sukrautos į maišus. 2013-11-20 iškrovimo akte, taip pat 2013-12-04 neatitiktinio produkto sunaikinimo akte Nr. 01/2013 nurodyta, kad be kitų prekių, atvežta 140 maišų su sugadintomis prekėmis, kurių bendras svoris apie 3120,00 kg. Antstolis faktinių aplinkybių protokole konstatavo, kad dalis produkcijos atskirai patalpoje sudėta maišuose, maišai sudėti netvarkingai, suversti į krūvą. Vairuotojas V. B. nurodė, kad buvo daug sveikų pakuočių, jas išardė. Antstolis konstatavo, kad krovinys iš įvykio vietos perkrautas netvarkingai, dėžės sumestos apie 2.20 m. aukštyje, todėl apatinės dėžės deformavosi. Be to nurodė, kad ieškovė žalą patyrė ne tik dėl autoįvykio, bet ir dėl savo pasitelkto vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini).“ veiksmų grąžinant krovinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl ginčo santykių kvalifikavimo ir vėžėjo atsakomybės.
Šalių ginčas yra kilęs iš tarptautinių pervežimų kelių transporto priemonėmis santykių, todėl jo išsprendimui taikytinos tarptautinio teisės akto – CMR konvencijos nuostatos. Krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2004; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-64/2008). Ieškovė laiko, kad ginčo pervežimo procese dalyvavo keli vežėjai - UAB „(duomenys neskelbtini).“, su kuria ji 2013-11-14 sudarė krovinio vežimo sutartį Nr.02 dėl 33 palečių, 21000 kg. svorio popierinių (kartoninių) pakuočių krovinio pervežimo ir jo perdavimo gavėjui SOOO „(duomenys neskelbtini).“, maršrutu Vilnius, LT-Grodno, Baltarusija bei krovinį įsipareigojusi pervežti be nurodymo, kad tik ekspedijuoja jį bei BUAB „(duomenys neskelbtini).“, kuri vežėju nurodyta CMR važtaraštyje ir kuriai buvo išduotas krovinys, todėl vežėjų atsakomybė yra solidari. Teismas nesutinka su tokia ieškovės nuostata bei sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad dėl ginčo vežimo buvo sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini).“ ir ji įsipareigojo atlikti pervežimą.
Ieškovė pateikė į bylą 2013-11-14 krovinio vežimo sutartį Nr.02 (1 t., b.l. 195-196), kurioje vežėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini).“, tačiau jos nepasirašytą, sutartyje nebuvo nurodytas asmuo, kuris atstovavo šią įmonę sutarties sudarymo metu, todėl UAB „(duomenys neskelbtini).“ atstovas pagrįstai nurodė, kad šis sandoris neatitinka CK 1.73 straipsnyje nustatytų rašytinės sutarties formai keliamų reikalavimų. Pagal sutarties 4.1. punktą sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo. Sutarties 1.11. punkte nurodyta, kad užsakymas laikomas sudarytu nuo to momento, kai užsakovas gauna vežėjo patvirtintą užsakymą; užsakymo patvirtinimas turi būti siunčiamas el. paštu (duomenys neskelbtini). priede siunčiant vežėjo parašu patvirtintą skenuotą užsakymo dokumentą. Ieškovė nepateikė jokų duomenų, kurie būtų pagrindu pripažinti, kad sutartis buvo sudaryta ir atsakovė priėmė užsakymą vykdymui. Atsakovės atstovas pagrįstai atkreipė dėmesį į ieškovės siųstą atsakovei elektroninį laišką (1 t., b.l. 15-16), kuriame nurodyta „Siunčia užsakymą, laukiu patvirtinimo“. Prie elektroninio laiško priede prisegtas dokumentas taip pat nebuvo ieškovės minima 2013 m. lapkričio 14 d. krovinio vežimo sutartis Nr.02, kuria ji grindžia reikalavimą šio atsakovo atžvilgiu. Be to, sutartyje Nr. 2 nurodyta, kad krovinys bus 33epll/21000 kg. svorio, kai CMR važtaraštyje nurodytas krovinio svoris 15 648,61 kg. Ieškovės atstovas paaiškino, kad sutartinių santykių sudarymu rūpinosi liudytojas G. K., tačiau jam nutraukus su ieškove darbo santykius, sudegė jo naudotas kompiuteris ir bylai reikšmingi duomenys buvo atstatyti tik iš dalies (2 t., b.l. 155-165). Pastarasis liudytojas nurodė, kad sutarties sąlygų ne visada buvo laikomasi, vežėjai nepatvirtindavo užsakymų, o iš UAB „(duomenys neskelbtini).“ nė karto nebuvo gautas užsakymo patvirtinimas. Liudytojas nurodė, kad dėl ginčo vežimo tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini).“ atstovu bei, patikslinęs pagal savo užrašus, nurodė direktorių V. Š.. Šis asmuo, liudijęs teisme (3 t., b.l. 21) parodė, kad nebuvo šio atsakovo nei steigėjas, nei direktorius. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės galėjo būti susijusios viena su kita įmonės, tačiau šios ieškovės nuostatos niekas nepatvirtino. Todėl teismui nepakanka byloje duomenų spręsti, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini).“ buvo sudaryta vežimo sutartis, kuria ši atsakovė įsipareigojo ieškovei būti krovinio vežėja ar organizavo jo vežimą, nenurodžiusi, kad krovinį tik ekspedijuoja. Teismas šios kategorijos bylose pagal civilinio proceso teisės normas nėra aktyvus, neturi rinkti įrodymų pats, todėl tam tikrų faktų egzistavimą sprendė pagal šalių byloje pateiktus įrodymus, todėl ieškinys šios atsakovės atžvilgiu atmetamas (CPK 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad ieškovė turėjo suprasti, kad jos pasiūlytų vežėjams sutarties sudarymo sąlygų nesilaikymas gali sukelti jai neigiamas pasekmės, tačiau tokią padėtį toleravo. Kadangi ieškovė krovinį perdavė BUAB „(duomenys neskelbtini).“ pagal CMR važtaraštį, kuriame būtent ši įmonė nurodyta vežėja, o siuntėja ieškovė, todėl nustatoma, kad CMR vežimo santykiai ieškovę siejo tik su BUAB „(duomenys neskelbtini).“.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktą, yra nurodęs, kad vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus gali būti prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; kt.). Pagal nacionalinę teismų praktiką tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; kt.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad transporto priemonė, vairuojama Baltarusijos ir Lenkijos piliečio A. L. išvažiavo į priešingą eismo juostą, užsnūdus vairuotojui ir byloje dėl šių aplinkybių ginčo nebuvo. Todėl atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini).“ yra atsakinga ieškovei už krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti ir iki jo perdavimo krovinio gavėjui momento (CMR konvencijos 3, 17 straipsnio 1 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei sugadintas krovinys buvo grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini).“ vilkiku (1 t., b.l. 45-46). Šios įmonės vairuotojas V. B. CMR važtaraštyje nurodė, kad krovinį parvežė tokį, kokį jam pakrovė. Teismas sprendžia, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini).“, buvusi ginčo vežimo sutarties šalis, įsipareigojusi krovinį pristatyti jo gavėjui Baltarusijos įmonei, bet įsipareigojimo neįvykdžiusi, taip pat nesiėmė veiksmų kaip atsargus ir rūpestingas vežėjas krovinį grąžinti ieškovei su mažiausiais nuostoliais. Krovinys buvo vežėjo žinioje, todėl jis turėjo pareigą organizuoti krovinio grąžinimą siuntėjai. Jį leido perkrauti į trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini).“ vilkiką bei tuo pačiu liko atsakingas ir už jo veiksmus ir klaidas, net jeigu tai galėjo padidinti ieškovės nuostolius (CMR konvencijos 3 straipsnis, 25 straipsnio 1 punktas).
Dėl žalos dydžio.
CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys, arba suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio.Krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymą ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012). Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. Jei teismui nėra pateikti įrodymai apie prekių biržos ar rinkos vertę, teismas gali vadovautis ta krovinio verte, kuri yra nurodyta sąskaitoje faktūroje, lydinčioje krovinį ir pateikiamoje muitinei. Nustatant krovinio vertės sumažėjimą vienu iš įrodymų gali būti eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185, 212, 218 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007, 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012). Žala pagal įstatymus nepreziumuojama, taigi pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka šaliai, reikalaujančiai atlyginti žalą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė žalos dydį įrodinėjo tuo, kad krovinio gavėjas 2013-11-22 raštu atsisakė priimti sugadintą krovinį (b.l. 1 t., b.l. 60), Gardino regioninės muitinės įforminimo punkto „Gardino-centrinis“ Muitinio patikrinimo (apžiūros) 2013-11-16 aktu Nr. 16413/16113/10200016 (1 t., b.l. 49-50), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (1 t., b.l. 64-67), 2013-11-20 UAB „(duomenys neskelbtini).“ iškrovimo aktu (1 t., b.l. 69), 2013-12-05 naikintų dokumentų priėmimo-perdavimo aktu (2 t., b.l. 60). Taigi, produkcija sunaikinta ir jos įvertinti ekspertas neturi galimybės. Atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini).“ nurodė, kad buvo sugadintas ne visas krovinys dėl įvykusio autoįvykio. Tačiau Muitinio patikrinimo (apžiūros) metu buvo konstatuota, kad autoįvykio metu buvo pažeistas prekių pakuotės vientisumas ir dėl to nukentėjo prekių savybės. Kiti paminėti įrodymai taip pat pagrindžia, kad ieškovei prekės buvo grąžintos sugadintos ir netinkamos naudoti, todėl ieškovės nuostoliai šioje dalyje yra lygūs CMR važtaraštyje nurodytai vertei dėl krovinio sugadinimo - 68747,87 Lt arba 19910,76 EUR. Be to ji patyrė 366 Lt išlaidų dėl papildomų muitinės procedūrų ir 950 Lt kitų su byla susijusių išlaidų dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo, todėl iš viso iš atsakovės priteisiama ieškovei 70063,87 Lt nuostolių.
Kaip jau minėta, UAB „(duomenys neskelbtini).“ 2013-09-02 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-700-153/2014 iškelta bankroto byla, todėl dėl ieškovės finansinio reikalavimo šiai atsakovei patvirtinimo gali būti sprendžiama tik bankroto byloje bei jis tenkinamas ĮBĮ nustatyta kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarka. Apie šį priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą bus informuotas atsakovės bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Dėl R. J. atsakomybės.
Ieškovė šio atsakovo atsakomybę sieja su aplinkybe, kad būdamas atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini).“ vadovu 2013-11-15 priėmė vežti ieškovės krovinį, kai UAB „(duomenys neskelbtini).“ 2013-09-02 Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1609-153/2013 (nutartis įsiteisėjo 2013-10-25) buvo iškelta bankroto byla. LR Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 p. nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. To paties straipsnio 7 dalies 2 punktas nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006); bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).
Teismas sprendžia, kad teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ieškovės nurodytus ĮBĮ numatytus padarinius, tačiau dėl vadovo žalos kreditoriams turi būti sprendžiama pagal teisės normas, reglametuojančias vadovo civilinę atsakomybę. Vertinant bendrovės vadovo sudarytų sandorių teisėtumą, taikytina kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta verslo sprendimo taisyklė vertinant, ar sandoris nėra aplaidus, atsižvelgtina, ar verslo sprendimas priimtas protingai įvertinus riziką (ar prieš sudarant sandorį ar priimant sprendimą buvo tinkamai surinkta ir įvertinta informacija) ir ar vadovas, priimdamas tokį sprendimą, galėjo protingai tikėti, kad toks sprendimas yra bendrovės naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir UAB „MG Baltic Investment“ v. V. G. ir E. R., bylos Nr. 3K-7-124/2014). Bylos duomenys patvirtina, kad šis vežimas yra ne vienkartinis, šalis siejo keli vežimai, iš kurių buvo gauta nauda įmonei, todėl pastarąjį sandorį vertinti kaip aplaidų vien tik dėl atsiradusių pasekmių, kurių šis atsakovas negalėjo numatyti, negalima. Be to, teismas pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatė vienintelę išimtį, kada kreditorius galėtų pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo tiesiogiai įmonės valdymo organo nariui – jei bankrotas pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra pagrindo nustatyti, todėl ieškinys šio atsakovo atžvilgiu atmetamas (CPK 178 str.).
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo, o priteista suma gali būti ne tik sutarties, bet ir įstatymo pagrindu. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti 5% dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau ieškinys tenkintas tik atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini).“ atžvilgiu, todėl procesinės palūkanos negali būti priteistos pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė pateikė prašymą ir įrodymus dėl 9740,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b.l. 127-135). Už ieškinio parengimą ieškovė turėjo 2964,50 Lt išlaidų; atsiliepimo į atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini).“ atskirąjį skundą parengimą – 1694 Lt; 1 val. pasirengimą bylai ir 3 val. sugaišimą renkant papildomus įrodymus – 1694 Lt; atstovavimą 2014-03-27 ir 2014-05-05 –3388 Lt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) maksimalius dydžius atitinka ieškovės turėtos 2964,50 Lt išlaidos dėl ieškinio parengimo (8.2 p.), 500 Lt už atsiliepimą į atskirąjį skundą (8.15 p.); 600 Lt už pasirengimą ir papildomų įrodymų rinkimą (10, 8.18 p.) ir 750 Lt už atstovavimą dviejuose ieškovės atstovo nurodytuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 5 val. (8.18 p.), todėl bendra Rekomendacijų maksimalius dydžius atitinkanti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra 4814,50 Lt. Ieškovė ieškinį pareiškė trims atsakovams, jis buvo tenkintas tik vieno atsakovo atžvilgiu, todėl iš UAB „(duomenys neskelbtini).“ ieškovei priteisiama 1604,83 Lt šių išlaidų (CPK 93 str. 2 d. 4 d.).
Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini).“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 7411,25 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 t., 7-12). Pagal atliktų darbų išklotinę jos susidarė iš 1225,00 Lt už atskirojo skundo parengimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 875,00 Lt už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, 875 Lt už prašymo dėl nuostolių atlyginimo parengimą, tačiau šie procesiniai veiksmai atsakovei jos prašomų pasekmių nesukėlė, kas yra pagrindu šių išlaidų iš ieškovės nepriteisti (CPK 93 str. 4 d.). Taip pat atsakovė turėjo Rekomendacijas atitinkančių 150 Lt išlaidų už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (8.15 p.), 1750 Lt išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą (8.2 p.) ir 300 Lt už 2 val. už pasirengimą bylai (antstolio faktinių aplinkybių protokolo analizavimą) bei 750 Lt už atsakovės atstovavimą prašyme nurodytuose teismo posėdžiuose arba iš viso 2950 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteisiamos iš ieškovės.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini).“ atžvilgiu 2014-02-12 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonė (1 t., b.l. 114-116), kurių mastas buvo sumažintas 2014-04-23 nutartimi (2 t., b.l. 41-42). Atmetus ieškovės ieškinį, šios atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinamos (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini).“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). ) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei "(duomenys neskelbtini).“ spaustuvės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).) 70 063,87 Lt (20291,9 EUR) nuostolių atlyginimui ir 1604,83 Lt (464,79 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti atsakovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą (teisėją).
Ieškinį kitoje dalyje atmesti.
Panaikinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės "(duomenys neskelbtini).“ spaustuvės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).) prašymu Kauno apygardos teismo 2014-02-12 ir 2014-04-23 nutartimis atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini).“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).) atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės "(duomenys neskelbtini).“ spaustuvės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini).“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).) 2950 Lt (854,38 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.