- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-26
- Bylos Nr.
- 2S-1889-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- D. G.
- Trečiasis asmuo
- I. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11620-887/2013 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo pilnametei priteisimo (trečiasis asmuo I. L.) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teisme 2013-05-27 priimtas ieškovės ieškinys atsakovui dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 590 Lt per mėnesį priteisimo nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki kol ieškovė mokysis vidurinėje mokykloje. 2013-06-18 teismui pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo dukros D. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 590 Lt iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi atsakovas dar iki jos pilnametystės vengė teikti išlaikymą ir geruoju teikti išlaikymo jai tapus pilnamete neketina, tuo tarpu ji mokosi vidurinėje mokykloje ir, siekiant tinkamai pasiruošti paskutiniams mokslo metams ir įsigyti būtinus mokslo reikmenis, jai reikalingos papildomos lėšos.
Kauno apylinkės teismas 2013-06-20 nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Teismas iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-11620-887/2013 dėl išlaikymo priteisimo taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai D. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-06-18; kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas laikino išlaikymo priteisimo pilnamečiams vaikams klausimą sprendė taikydamas CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą kompleksiškai su CK 3.194 straipsnio 3 dalimi. Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį teismas pilnamečiams vaikams išlaikymą gali priteisti, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė mokosi Kauno ,,(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos 3 (11) C klasėje, nekilnojamojo turto neturi, o atsakovas, ieškovės teigimu, išlaikymo gera valia teikti neketina. Nors ieškovė yra darbinga bei įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau besimokydama gimnazijoje ji negali pati savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalomai turi skirti pamokoms gimnazijoje lankyti bei namų darbams atlikti, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti ieškovės interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs jos poreikiai. Teismas netenkino prašymo priteisti iš atsakovo po 590 Lt į mėnesį periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo, kadangi byla yra neišnagrinėta ir teismas neturi įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus. Teismo nuomone, protingiems ieškovės poreikiams patenkinti pakankama laikino išlaikymo suma yra 400 Lt kas mėnesį (įskaitant ir ieškovės mamai tenkančią dalį būtų 800 Lt per mėnesį).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas, atstovaujamas advokatės E. M. Šlapikienės, atskiruoju skundu (b. l. 15–17, civilinės bylos Nr. 2-11620-887/2013 dalis) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-06-20 nutartį dėl laikinojo 400 Lt išlaikymo pilnametei D. G. priteisimo iš atsakovo ir nustatyti laikinąjį 130 Lt išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas nurodo, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį ir atsakovo turimų kitų išlaikytinių, todėl, priimdamas 2013-06-20 nutartį, pažeidė materialinės teisės normas, protingumo ir proporcingumo kriterijus. Vaiko išlaikymo dydžio nustatymo sistema turi būti grindžiama nepilnamečių ir pilnamečių vaikų, kuriems privalu teikti išlaikymą, poreikių ir jų tėvų turtinės padėties balansu. Šias aplinkybes teismas privalo nustatyti kiekvienoje konkrečioje byloje ir pagal tai parinkti tinkamiausią priteistino vaiko išlaikymo dydį. Atsakovo turtinė padėtis teismui turėjo būti žinoma iš teismui pateiktų dokumentų. Teismui buvo pateikta atsakovo darbo užmokesčio pažyma, pagal kurią atsakovo darbo užmokestis yra 4 343,96 už penkis mėnesius. Atsakovo gaunamas darbo užmokesčio dydis priklauso nuo sezono laikotarpio, t. y. vasaros sezono metu jo darbo užmokestis yra apie 1 400 Lt, o žiemos periodu yra tik 700 Lt. Tačiau teismas neatsižvelgė į atsakovo gaunamą darbo užmokestį ir į jo sunkią turtinę padėtį. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, kuriuos realizavęs pinigus galėtų skirti dukros D. išlaikymui. Atsakovo sunkią turtinę padėtį patvirtina VĮ Registrų centro pažyma, VĮ „Regitra“ pažyma ir gaunamo darbo užmokesčio pažyma. Proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymo didesnio, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas turi išlaikyti dar tris nepilnamečius vaikus - J. G., sūnų K. G. ir A. G.. Pagal CK 3.198 straipsnio l dalį teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Teismas nepagrįstai nustatė laikino išlaikymo dydžio sumą dukrai D., kadangi skirdamas 400 Lt dydžio išlaikymą šiai dukrai, atsakovas negalės užtikrinti kitų trijų vaikų poreikių. Atsakovo vaikai J. G. ir A. G. mokykloje gauna nemokamą maitinimą. Ši aplinkybė patvirtina atsakovo šeimos sunkią materialinę padėtį. Atsakovo sutuoktinė A. G. prie vaikų išlaikymo gali prisidėti tik minimaliai, kadangi šiuo metu augina mažamečius vaikus ir yra bedarbė, gauna 600 Lt socialines pašalpas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė, atstovaujama advokato E.Urbono (b. l. 33–35, civilinės bylos Nr. 2-11620-887/2013 dalis), prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013-06-20 nutartį palikti nepakeistą. Teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir žinomas aplinkybes, pagrįstai priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas nurodo, kad žiemos metu jo gaunamas atlyginimas yra ženkliai mažesnis ir sudaro apie 700 Lt, tačiau šiuo metu sudaro 1 400 Lt. Tokie atsakovo argumentas nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir nesutampa su pridedama pažyma iš UAB „Fegda“ apie atsakovo gaunamas pajamas, kurioje žiemos laikotarpiu gautų pajamų per mėnesį vidurkis viršija 950 Lt. Atsakovas nurodo, jog jo žmonos A. G. gaunamos pajamos yra apie 600 Lt per mėnesį, tačiau tokia suma taip pat nėra patvirtinta jokiais įrodymais ir skiriasi nuo pateikiamos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymos, kurioje paskutinių 4 mėn. A. G. mėnesinių pajamų vidurkis sudaro 812 Lt. Atsakovas bando parodyti savo ir savo dabartinės žmonos pajamas mažesnėmis negu yra realiai. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir neturi jokių sveikatos problemų, tai leidžia daryti prielaidą, kad jis gali ir privalo teikti išlaikymą savo vaikams pagal jų poreikius. Atsakovas niekada nenorėjo teikti geruoju tinkamo išlaikymo ieškovei. Iki ieškovės pilnametystės iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas tik 130 Lt į mėnesį ir netgi toks išlaikymas buvo teikiamas ne atsakovo, o Vaikų išlaikymo fondo. Ieškovė iki jos pilnametystės buvo išlaikoma savo motinos lėšomis, tačiau, kaip numato įstatymai, abu tėvai turi vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Toks atsakovo elgesys rodo, kad jis yra nesąžiningas, vengia teikti išlaikymą ieškovei ir dangstosi savo sunkia materialine padėtimi.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2013-06-20 nutartimi, kuria iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-11620-887/2013 dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas (parama) pilnametei dukrai D. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-06-18, teigdamas, jog pagal savo turtinę padėtį galėtų teikti išlaikymą tik po 130 Lt kas mėnesį. Jo teigimu, teismas neįvertino byloje esančių įrodymų apie jo turtinę padėtį ir jo turimų kitų išlaikytinių, todėl, priimdamas 2013-06-20 nutartį, pažeidė materialinės teisės normas, protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones 2013-06-20 nutartimi, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino atsakovo turtinę padėtį.
Pagal apelianto pateiktą 2013-06-13 darbo užmokesčio pažymą (b. l. 20, civilinės bylos Nr. 2-11620-887/2013 dalis) nustatyta, kad jo darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-04-30, t. y. per penkis mėnesius, buvo 4 343,96 Lt, t. y. 2013 m. gruodžio mėn. –1 446,78 Lt, 2013 m. sausio mėn. – 636,07 Lt, vasario – 793,38 Lt, kovo – 862,75 Lt ir balandžio – 604,989 Lt. Atsižvelgiant į tai spręstina, jog šiuo žiemos laikotarpiu vidutiniškai per mėnesį atsakovas gavo 868,79 (4 343,96 / 5) darbo užmokesčio. Vadinasi, neteisi yra tiek ieškovė, atsiliepime į atskirąjį skundą teigdama, jog atsakovo pajamos žiemos laikotarpiu viršija 950 Lt, tiek ir atsakovas, atskirajame skunde teigdamas, kad jo gaunamas darbo užmokestis žiemos periodu yra tik 700 Lt. Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo pasireikalautų Sodros duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas per laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-09-30 (b. l. 41), t. y. per visus metus, atsakovo darbo užmokestis 2012 m. rugsėjo, spalio ir gruodžio mėn. bei 2013 m. gegužės ir rugpjūčio mėn. buvo maždaug du kartus didesnis už žiemos laikotarpiu gautą darbo užmokestį. Taip pat nustatyta, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, registruotų jo vardu (b. l. 18–19 civilinės bylos Nr. 2-11620-887/2013 dalis), be to, išlaiko tris nepilnamečius vaikus: J. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), sūnų K. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)). Atsakovo sutuoktinė A. G. gauna per mėnesį 382,79 Lt (1 913,99/5) socialinę pašalpą, 156 Lt išmoka vaikui, mokamą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus, taip pat atsakovo šeimai kompensuojamos išlaidos už šildymą (b. l. 21, civilinės bylos Nr. 2-11620-887/2013 dalis). Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki, todėl teismo priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo dukrai D. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mažintinas iki 250 Lt. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esantys duomenys apie atsakovo turtinę padėtį leidžia daryti preliminarią išvadą, jog dėl pirmosios instancijos teismo priteisto 400 Lt per mėnesį išlaikymo atsakovo trys nepilnamečiai vaikai atsidurtų nelygiavertėje padėtyje lyginant su ieškove, nes pagal atsakovo gaunamas pajamas, kurios žiemos sezono metu yra labai nedidelės, atsakovas beveik pusę tų pajamų turėtų atiduoti ieškovei, o trijų nepilnamečių vaikų ir jo paties poreikių tenkinimui liktų neproporcingai maža suma.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštus reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti pilnametės atsakovo dukters, besimokančios vidurinėje mokykloje, turtinius interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktino išlaikymo (paramos) dydį, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs įrodymų, pagrindžiančių atsakovo turtinę padėtį, iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą, neproporcingą atsakovo turtinei padėčiai, dėl ko Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis keistina, iki 250 Lt sumažinant mėnesinių periodinių išmokų sumą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį pakeisti.
Iš atsakovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą dukrai D. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-18 iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11620-887/2013 priėmimo sumą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumažinti iki 250 Lt.