- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- A-556-438/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01711-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų
- Pareiškėjas
- A. D.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sąlygas nuo 2007 iki 2015 metų.
Paaiškino, kad kalinimas Marijampolės PN neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Marijampolės PN, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo reikalavimų daliai prašė taikyti senaties terminą. Atsakovo atstovas nurodė, kad buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas nurodė, kad, atsakovo atstovui prašant taikyti ieškinio senaties terminą, o pareiškėjui skundą teismui išsiuntus 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti senaties terminą, nenurodžius, senaties terminas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 m. liepos 2 d.
Atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis, teismas nustatė, jog pareiškėjui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 2 d., t. y. visą kalinimo laikotarpį, nebuvo užtikrinta sąlyga į teisės aktuose numatytą bendrabučio tipo patalpoms taikomą ploto normą.
Teismas akcentavo, kad nors atsakovo atstovas nurodė, jog 19 būryje įrengta telefonspynė su pasikalbėjimo įrenginiu dėl to, kad būtų galima susisiekti su postu Nr. 3, kuriame visą laiką dirbo pareigūnas, teigė, jog prie šio būrio vartų įrengtas postas Nr. 4, kuriame taip pat visą parą budi pareigūnas, galintis atidaryti vartus ir iškviesti reikiamą pagalbą, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, pagal kurią, atsakovo atstovui nesugebėjus pateikti teismui įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jos laikomos įrodytomis, pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo naktį išsikvieti pareigūnų dėl patekimo į Sveikatos priežiūros tarnybą, laikė nepaneigtais.
Teismo vertinimu, pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad 2005 metais jam buvo atlikta stuburo operacija, po kurios jis dažnai jautė stuburo, strėnų skausmus, nuolatos vartojo nuskausminamus medikamentus, ne kartą buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, taip pat turėjo judėjimo problemų, jo judesiai buvo riboti, vaikščiojo su ramentais. Teismas pastebėjo, kad nors aukščiau nurodytuose dokumentuose nėra tiesiogiai nurodyta, jog pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau, teismo vertinimu, per mažas patalpos plotas galėjo turėti įtakos pareiškėjo jaučiamiems stuburo skausmams. Teismo įsitikinimu, esant ribotam judėjimui, lankymasis kieme, sporto salėse, aikštynuose ir kitose leidžiamose vietose negalėjo kompensuoti pareiškėjui tekusio per mažo gyvenamojo ploto.
Įvertinęs bylos medžiagą ir teisės aktų reikalavimus, taikomus atsakovo atstovui, kitų pažeidimų teismas nenustatė.
Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 2 000 Eur.
III.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Marijampolės PN, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti.
Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė apie tai, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo sąlygomis, kadangi šiose patalpose nuteistieji gali būti tik miego metu. Nurodo, kad pareiškėjui buvo siūloma persikelti į kitą būrį, kur gyvenamojo ploto reikalavimas nebūtų pažeistas, tačiau pareiškėjas atsisakė. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepasitikėdamas atsakovo teiginiais dėl galimybės naktį iškviesti reikiamą pagalbą, turėjo pareikalauti papildomų įrodymų, kuriuos atsakovo atstovas pridėjo prie apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo atstovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad gyvenamojo ploto trūkumas gali būti kompensuojamas kitomis aplinkybėmis, pvz., pasivaikščiojimu. Nurodo, kad pareigūnams nakties metu prisiskambinti neįmanoma, kadangi telefono ragelis būna nukeltas, o kitame priežiūros poste (Nr. 4) nieko nebūdavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui A. D., jo teigimu, padarytos jį laikant Marijampolės pataisos namuose netinkamomis sąlygomis nuo 2007 iki 2015 metų, atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas daliai pareiškėjo reikalavimų taikė senaties terminą, todėl galimus atsakovo atstovo pažeidimus vertino nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 m. liepos 2 d. Teismas pripažino, kad Marijampolės PN visą pareiškėjo buvimo įstaigoje laikotarpį, kuriam netaikomas senaties terminas, pažeidė pareiškėjo teisę į minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimą bei neužtikrino galimybės naktį iškviesti pagalbą dėl patekimo į Sveikatos priežiūros tarnybą. Šiuos nustatytus pažeidimus pirmosios instancijos teismas įvertino 2 000 Eur suma.
Atsakovo atstovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti bei nurodo, kad minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo pažeidimas turi būti vertinamas kartu su kitomis gyvenimo įstaigoje sąlygomis, bei akcentuoja, kad pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė naktį išsikviesti pagalbą per telefonspynę.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą nagrinėjamu atveju aktualių teisės aktų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis tinkamai ir detaliai išnagrinėjus aktualų teisinį reguliavimą, dėl nustatytų kalinimo sąlygų Marijampolės PN pažeidimų, ieškinio senaties termino taikymu.
Kauno apygardos administracinis teismas, nustatęs atsakovo atstovo veikos neteisėtumą ir iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, konstatavo, jog atsakovas neužtikrino jam teisės aktais reglamentuoto minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto ginčui aktualiu laikotarpiu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, sutinka su šia nustatyta aplinkybe, kurios, be kita ko, taip neginčija ir atsakovo atstovas.
Iš kitos pusės nagrinėjamu atveju nustačius atsakovo atstovo pažeidimą neužtikrinant pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo, svarbūs yra ir paties pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti savo teises. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui atsakovo atstovo pateikto 2013 m. rugsėjo 11 d. pareiškimo, pareiškėjas atsisakė būti perkeliamas į kitą būrį, kuriame jam būtų garantuojamas minimalus gyvenamasis plotas (I t., b. l. 46). Pareiškėjas buvo supažindintas su galimybe ateityje kreiptis į pataisos namų administraciją, prašant šį atsisakymą pakeisti ir pareiškėją perkelti į kitą būrį. Vis dėlto byloje nėra pridėto nei vieno pareiškėjo kreipimosi į Marijampolės PN administraciją, pareiškėjas nei skunde, nei atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą nenurodė, jog tokių prašymų buvo pareikšta. Iš tiesų, pareiškėjas savo atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą ignoravo apeliaciniame skunde išdėstytą faktą, jog jam buvo sudarytos galimybės persikelti į kitą būrį, tačiau pareiškėjas savo noru liko būryje Nr. 19, kuriame ir toliau buvo neužtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjo elgesys indikuoja asmens abejingumą savo teisių įgyvendinimui ir sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, Marijampolės PN neužtikrinant pakankamo gyvenamojo ploto – savo aktyviais veiksmais pareiškėjas būtų pats galėjęs išvengti neigiamų išgyvenimų, kurie, jo teigimu, atsirado dėl pernelyg mažo gyvenamojo ploto.
Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visus byloje pateiktus įrodymus, nevertino, jog paties pareiškėjo veiksmai (neveikimas) nulėmė jo laikymą būryje Nr. 19, kur jam nebuvo garantuojamas pakankamas gyvenamasis plotas, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo Marijampolės PN neužtikrinus minimalaus gyvenamojo ploto atmetant.
Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus taip pat nustatė ir dėl neužtikrintos galimybės pareiškėjui naktį iškviesti pagalbą dėl pablogėjusios sveikatos būklės.
Teisėjų kolegija šiuo aspektu su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka – teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo atstovas neįrodė, jog pareiškėjui buvo sudaryta reali galimybė pasinaudoti telefonspyne, bandant susisiekti su budėjimo postu.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo būklė buvo sudėtinga: pareiškėjas jo buvimo Marijampolės PN metu daug kartų kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl nugaros skausmų (kompresinio stuburo slankstelio lūžio ir jo fiksavimo metalo konstrukcija padarinių), daug kartų buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, konsultuotas neurochirurgo Santariškėse, jam buvo nuolat skiriami nuskausminamieji, siūloma operacija (I t., b. l. 48). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios aplinkybės pareiškėjo teiginius apie skausmus naktį daro tikėtinus.
Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naktį pasinaudoti telefonspyne su pasikalbėjimo įrenginiu norint susisiekti su postu Nr. 3, kuriame visą laiką dirbo pareigūnas, taip pat teigė, jog prie pareiškėjo būrio vartų įrengtas postas Nr. 4, kuriame taip pat visą parą budi pareigūnas, galintis atidaryti vartus ir iškviesti reikiamą pagalbą. Kartu su atsiliepimu į skundą atsakovo atstovas šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Prie apeliacinio skundo atsakovo atstovas pridėjo fotonuotraukas (II t.; b. l. 21, 22), kuriose matyti lauke esantys geležiniai vartai, virš kurių įrengtas budėjimo postas Nr. 4 bei ant vartų esanti telefonspynė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovo pavėluotai pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pasinaudoti telefonspyne buvo sudaryta reali galimybė, t. y. kad būrio vidaus durys buvo neužrakintos ir pareiškėjas turėjo galimybę nueiti iki lauke esančių būrio vartų, kad budėjimo postuose nakties metu iš tiesų būdavo pareigūnų, o pati telefonspynė veikė. Taigi, aptariamu aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Įvertinus šiuos neteisėtus Marijampolės PN veiksmus, galima teigti, kad pareiškėjas, būdamas Marijampolės PN nurodytomis sąlygomis, t. y. esant sudėtingai pareiškėjo sveikatos būklei, egzistuojant nuolatiniam poreikiui nuskausminamųjų, buvo nesudarytos galimybės susisiekti su pareigūnais dėl pagalbos, patyrė neturtinę žalą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – neužtikrinimas galimybės gauti pagalbos naktį dėl pablogėjusios sveikatos, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinėje byloje nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti dėl pareiškėjui neturtinės žalos priteisimo.
Įvertinusi nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei nustatytus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasines ir nagrinėjimu atveju – fizines – kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti adekvačia laikytina 200 Eur suma.
Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą išnagrinėjimo nevisapusiškai, neatsižvelgė į visus byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė dėl aplinkybių, susijusių su minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimu pareiškėjui. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir pareiškėjui iš atsakovo atstovo Marijampolės PN priteisiama 200 Eur dydžio suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti iš pareiškėjui A. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų, priteisti 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nutartis neskundžiama.