Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-21 · Administracinė byla Nr. eI-1471-423/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-03-21Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-21
Bylos Nr.
eI-1471-423/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02270-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
G. V., D. V.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. e1-1471-423/2018Proceso Nr. 3-62-3-02270-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 18.12; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 21 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Ritai Kinderienei,dalyvaujant pareiškėjoms G. V. ir D. V., jų atstovei advokatei N. Ž.,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. V. ir D. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos G. V. ir D. V. skundu prašo: Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016-05-19 sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei G. V.“ Nr. 8S- 367-(14.8.3.); Panaikinti NŽT 2016-05-19 sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. V.“ Nr. 8S-366-(14.8.3.); Panaikinti NŽT 2016-05-19 sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. V.“ Nr. 8S-365-(14.8.3.); Įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 1,8389 ha J. V. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), atkūrimo G. V., suteikiant jai neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje; Įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,8867 ha J. V. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), atkūrimo D. V., suteikiant jai neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje.

Pareiškėjos skunde nurodė ir teismo posėdyje jos bei pareiškėjų atstovė paaiškino, kad buvęs savininkas J. V. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 6,0300 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). G. V., kaip pretendentei ir kaip pretendentės O. V. teisių perėmėjai, priklauso atkurti nuosavybės teises į 2,4120 ha J. V. turėtos žemės. Pretendentei D. V. priklauso atkurti nuosavybės teises į 1,2060 ha J. V. turėtos žemės. Ginčijamais sprendimais pareiškėjai G. V. (ji yra O. V. teisių perėmėja) atkurtos nuosavybės teisės į 0,8329 ha ir į 1,0060 ha žemės, pareiškėjai D. V. atkurtos nuosavybės teisės į 0,8867 ha žemės. Ginčijamais sprendimais nuosavybės teisės į žemę pareiškėjoms atkurtos kompensuojant pinigais, nors jos buvo pasirinkusios būdą - ekvivalentine natūra (lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose). Pareiškėjos su minėtais sprendimais nesutinka, kadangi nuosavybės teisės į ginčo žemę turi būti atkuriamos lygiaverčiais žemės sklypais kitose Lietuvos vietovėse, kadangi toks būdas savo esme atitinka pareiškėjų pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo/atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą - ekvivalentine natūra. Be to, atsakovas iki 2003-03-01 raštu neinformavo pareiškėjų, kad nuosavybės teisių atkurti jų pasirinktu būdu (ekvivalentine natūra) nėra galimybės ar, kad pareiškėjų prašyme išreikšta valia atsakovui yra neaiški ir dėl to nėra galimybių tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras bei nepasiūlė rinktis kitų būdų ar tikslinti išreikštą valią. Ginčijami sprendimai pažeidžia pareiškėjų teisėtus lūkesčius.

Pažymėjo, jog nuosavybės teisių atkūrimo įstatymuose atkūrimo būdų sąvokos „ekvivalentine natūra“ ir „lygiaverčiu žemės sklypu“ iš esmės yra tapačios. Pagal įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvo atlyginama tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), o pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytą atlyginimo būdą - lygiaverčiu žemės sklypu. Tiek vienu, tiek kitu atveju turi būti paisoma nacionalizuoto ir perduodamo turto vertės ekvivalentiškumo, be to, šiuos atkūrimo būdus vienija esminis nuosavybės teisių atkūrimo būdo požymis, kad tokio atlyginimo atveju, pagal minėtas teisės normas, suteikiamas ne tas pats nacionalizuotas žemės sklypas, o žemės sklypas kitoje pretendento pasirinktoje vietoje. Taigi, būdas ekvivalentine natūra yra aiškus ir galiojant Atkūrimo įstatymui. Ekvivalentinę natūrą pasirinkęs pilietis galiojant Atkūrimo įstatymui turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje. Pareiškėjos iki 2003-04-01 pateikė nuosavybės teises atkuriančiai institucijai (toliau - Institucija) prašymus, kuriuose pareiškė valią nuosavybės teises į turėtą žemę atkurti ekvivalentine natūra, šios valios jos niekada nepakeitė ir neatsisakė, todėl turi teisę nuosavybės teises į likusią žemę atkurti lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose. Pažymėjo, jog atsakovas iki 2003-03-01 raštu nepranešė pareiškėjoms, jog nuosavybės teisės į žeme negali būti atkurtos ekvivalentine natūra, bei nepasiūlė rinktis kitų nuosavybės teisių atkūrimo būdų. Tai patvirtina, kad ir įsigaliojus Atkūrimo įstatymui Institucijai buvo aiški pareiškėjų valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra ir kliūčių nuosavybės teises atkurti pastaruoju būdu Institucija nematė.

Pareiškėjos taip pat nurodė, jog turi būti vadovaujamasi jų iki 2003-04-01 pareikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra (kadangi yra objektyvios galimybės vykdyti atkūrimą šiuo būdu), t. y. nuosavybės teisės į likusią žemę turi būti atkuriamos lygiaverčiais žemės sklypais kitose Lietuvos vietovėse. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalis numato, jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2002-10-25 iki 2012-01-31) buvo reglamentuota, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Atkūrimo įstatymo nuostatos nenumato atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo - ekvivalentinė natūra. Toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo numatytas iki 1997 metų galiojusiame Atstatymo įstatyme, todėl piliečiai numatytais terminais privalėjo tikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per įstatymo nustatytus terminus. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo būdas „ekvivalentinė natūra“ Atkūrimo įstatyme nenumatytas ir negali būti prilyginamas atlyginimo būdui - perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį savininko turėtajam žemės sklypą kaimo vietovėje. Šiuo atveju ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų nėra pagrindo. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo būdo. Pareiškėjos iš esmės siekia, kad nuosavybės teisės į likusią J. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę joms būtų atkurtos lygiaverčiais žemės sklypais, perduodant joms neatlygintinai žemės sklypus kitose Lietuvos vietovėse. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjų teisės atkurti nuosavybės teises į J. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Ginčas kilo būtent dėl šios teisės realizavimo būdo

Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos D. V. ir G. V. bei O. V. (mirusi) 1991-12-16 pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. V. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą 6,0300 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), ir pageidavo, kad joms nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkurtos visais galimais numatytais būdais, tame tarpe ir ekvivalentine natūra, nurodytais nustatytos formos prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 2003-03-24 prašymą patikslino nurodydamos, kad žemė būtų grąžinta ekvivalentine natūra. G. V., D. V. ir O. V. (mirusiai) priklauso atkurti nuosavybės teises į J. V. turėto 6,0300 ha žemės sklypo dalį, kiekvienai į 1,2060 ha. Ginčijamais sprendimais nuosavybės teisės pareiškėjoms atkurtos atitinkamai į 0,8329 ha, 1,0060 ha, 0,8867 ha, kompensuojant pinigais.

Kaip jau buvo minėta, pretendentų G. V., kuri yra ir O. V. teisių perėmėja, bei D. V. 1991-12-16 prašymuose buvo išreikšta valia dėl visų nurodytų prašymo formoje nuosavybės teisių atkūrimo būdų, tame tarpe ir ekvivalentine natūra. Pretendentų prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ Nr. I-1454 16 straipsnyje buvo numatyti atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdai. Vienas iš jų, kurį tarp visų kitų būdų pasirinko pretendentai, buvo nurodytas ir tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra). Atstatymo įstatymą pakeitusio 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte (1999-05-13 įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija, įsigaliojusi nuo 1999-06-02) nurodytas iš esmės analogiškas būdas, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu. Anksčiau galiojęs Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdas - tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), iš esmės reiškia lygiaverčio žemės sklypo suteikimą atlyginant piliečiams už valstybės išperkamą turtą, kurio negalima grąžinti buvusioje vietoje. Minėtas Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas atlyginimo būdas savo esme atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą - lygiaverčiu sklypu. Todėl negalima sutikti su atsakovo argumentais, jog pretendentų prašymuose nurodytas vienas iš atlyginimo būdų - ekvivalentine natūra, nenumatytas Atkūrimo įstatyme. Anksčiau galiojusio Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas vienas iš atlyginimo būdų - tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) ir dabar galiojančio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas atlyginimo lygiaverčiu žemės sklypu būdas, iš esmės reiškia tą patį atlyginimo būdą. Lietuvių kalbos žodynas žodį „ekvivalentas“ apibūdina kaip žodį atitinkantį žodžių reikšmes – lygiavertis, lygiareikšmis, tolygus daiktas. Nagrinėjamo ginčo atveju, tai reiškia atlyginimą kitoje vietoje (ne buvusioje žemės vietoje) lygiaverčiu, kitu žemės sklypu.

Pažymėtina, jog institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą, įvertino pretendentų valią, nurodytą pirminiuose jų prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir tai nebuvo kliūtis atkurti nuosavybės teises pagal 1991-12-16 pretendentų prašymuose išreikštą valią - atkurti nuosavybės teises natūra ir nesant galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, nuosavybės teises atkurti ekvivalentine natūra, t.y. neatlygintinai suteikiant naujus lygiaverčius žemės sklypus. Būtent, tai patvirtina Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-09-23 sprendimas Nr. 9967, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės D. V. natūra į 0,2290 ha žemės sklypą(duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 127). Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-12-03 sprendimas Nr. 19-10084, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės G. V. natūra į 0,2828 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 146). Taip pat atsakovo 2010-12-29 sprendimai Nr.S8-158 ir Nr. S8-159 atkurti nuosavybės teises atitinkamai pareiškėjai G. V., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0903 ha žemės sklypą ir pareiškėjai D. V., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0903 ha žemės sklypą (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 181-182). Atsakovui nuo prašymo pateikimo momento iki 2010 metų nekėlė abejonių pretendentų išreikšta valia dėl žemės grąžinimo natūra bei lygiaverčiais žemės sklypais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčą bei vertindamas kitą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą – perdavimą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, bei anksčiau galiojusio Atstatymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atkūrimo būdą (lygiaverte natūra), konstatavo, jog vien tik teisinių formuluočių, kuriomis įstatymų leidėjas Atstatymo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo raidoje apibūdino, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžintas turėtoje iki nacionalizacijos vietoje (ekvivalentine natūra, lygiaverte natūra, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu), nereiškia, kad minėti nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdai pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės skiriasi (LVAT 2014-07-09 nutartis administracinė byla Nr. A146-590/2014).

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012-02-01) buvo įtvirtinta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Taip pat iki 2005-12-31 galėjo pakeisti pareikštą valią, kad už valstybės išperkamą turtą būtų atlyginta ne pinigais, o vertybiniais popieriais, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Be to, nurodyta, jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Taigi, pagal iki 2003-04-01 galiojusį teisinį reglamentavimą piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003-04-01, o jiems to nepadarius nustatytu terminu, teisė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą perėjo apskrities viršininko administracijai, ir nuo 2010-07-01 - Nacionalinei žemės tarnybai.

Atkūrimo įstatymo 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2012-02-01) nustatyta, kad tuo atveju, kai Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Atkūrimo įstatymo 3 dalyje nurodytuoju atveju, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nuo 2012-02-01 NŽT nebegali savo nuožiūra parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nes nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais.

Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (2003-01-31 Nutarimo Nr. 142 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-02-05) 3 punkte detalizuojant Atkūrimo įstatymo nuostatą įtvirtinta, kad iki nurodytos datos, t.y. 2003-04-01, nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003-03-01 pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003-04-01 pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.

Atkūrimo įstatymo bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 punkte įtvirtintos teisės normos reiškia, jog teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą savo nuožiūra atsiranda tik tuomet, kai asmuo iki 2003-04-01 apskritai nepareiškia jokios valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą (kai asmens nurodytas būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių) nepareiškia valios dėl tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Nagrinėjamo ginčo atveju, akivaizdu, jog pretendentų į buvusio savininko J. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 6,0300 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), 1991-12-16 prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo, be kitų būdų, taip pat nurodytas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas - ekvivalentinė natūra, t.y. atlyginimas lygiaverčiais žemės sklypais. Pretendentų prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreikšta valia iki 2003-04-01 pakeista nebuvo. Pretendentų 1991-12-16 prašymuose buvo aiškiai nurodyta jų valia ir jokiais vėlesniais prašymais ji nebuvo keičiama. Byloje nenustatyta duomenų, jog atsakovas iki 2003-03-01 būtų pasiūlęs pretendentams pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra būdo, taip pat neinformavo pretendentų, kad ekvivalentine natūra nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių, nors tokia pareiga atsakovui buvo imperatyviai numatyta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 punkte. Atsakovo veiksmai, priimant anksčiau minėtus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra bei perduodant pretendentams naujus žemės sklypus, patvirtino, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos pagal pretendentų 1991-12-16 prašymuose išreikštą valią - ekvivalentine natūra, t.y. lygiaverčiais naujais žemės sklypais. Tai patvirtina, kad netgi pasikeitus teisiniam reglamentavimui, atsakovas aiškiai suprato pretendentų 1991-12-16 prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo - atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo (ekvivalentinės natūros) ir tai, kad atsakovas nematė kliūčių ekvivalentine natūra nuosavybės teises atkurti ir po Atkūrimo įstatyme nustatyto 2003-04-01 termino.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pretendentų 1991-12-16 prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo aiškiai išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ekvivalentine natūra, kuri iki 2003-04-01 nebuvo pakeista, todėl atsakovas turėjo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra, t.y. dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu kitu žemės sklypu, kitoje vietoje pagal galiojantį Atkūrimo įstatymą.

Taigi, kaip jau buvo minėta, nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentine natūra yra tapatus nuosavybės teisių atkūrimo būdui lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje. Šiuo atveju teisinės formuluotės, kuriomis įstatymų leidėjas Atstatymo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo raidoje apibūdino, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžintas turėtoje iki nacionalizacijos vietoje (ekvivalentine natūra, lygiaverte natūra, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu), nereiškia, kad minėti nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdai pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės skiriasi, ir tai negali turėti įtakos pareiškėjų tinkamai ir laiku pareikštai valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Atitinkamai lingvistiškai „ekvivalentinė natūra“ yra lygiaverčio žemės sklypo suteikimas kitoje vietoje. Nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentinė natūra neabejotinai atitinka lygiaverčio žemės sklypo suteikimą.

Pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas tam tikrais atvejais gali automatiškai reikšti ir atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo pasirinkimą, jei tiek vienas, tiek kitas lemia tų pačių materialinių pasekmių atsiradimą (LVAT 2014-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2501/2013). LVAT yra suformavęs aiškią praktiką, pagal kurią nuosavybės teisių atkūrimas ekvivalentine natūra gali būti vykdomas ir galiojant Atkūrimo įstatymui, kuriame nuosavybės teisių atkūrimo/atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdas ekvivalentinė natūra nėra tiesiogiai įvardintas.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama (Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2004-12-13, 2007-10-22, 2008-12-24 nutarimai). Pagal Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 1-ojo protokolo 1 straipsnį, ginama ne tik jau egzistuojanti nuosavybė, tačiau ir teisėti lūkesčiai ją gauti.

Pretendentai 1991-12-16 prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pateiktuose iki 2003-04-01, pasirinko, tarp kitų jų nurodytų būdų, ir atlyginimą už natūrą negrąžintiną žemę būdą - ekvivalentine natūra, t.y. lygiaverčiu žemės sklypu, kurio nėra atsisakę. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuosavybės teisių atkūrimas į likusią neatkurtą nuosavybės dalį pagal Atkūrimo įstatymo 2, 5, 16, 21 straipsnių nuostatas, pretendentų pasirinktu būdu ekvivalentine natūra - lygiaverčiu žemės sklypu - nėra galimas. Esant nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti atkurti pretendentams nuosavybės teises lygiaverčiais žemės sklypais. Skundžiami administraciniai aktai naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Panaikinus skundžiamus aktus, atsakovas iš naujo įpareigotinas spręsti pretendentų nuosavybės teisių atkūrimo klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią neatkurtos J. V. iki 1940 m. turėtos žemės dalį, buvusią (duomenys neskelbtini), svarstant galimybę dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams, perduodant jiems lygiaverčius žemės sklypus kitoje vietoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-05-19 sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei G. V.“ Nr. 8S-367-(14.8.3.).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-05-19 sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. V.“ Nr. 8S-366-(14.8.3.).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-05-19 sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. V.“ Nr. 8S-365-(14.8.3.).

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 1,8389 ha J. V. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), atkūrimo G. V., suteikiant jai neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,8867 ha J. V. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), atkūrimo D. V., suteikiant jai neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Asta UrbonienėAudrius GrauželisJolanta Medvedevienė