Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas, PAGD) direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. TE-5-174 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į tarnybą PAGD Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo pareigose; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo datos iki grąžinimo į tarnybą dienos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas buvo priimtas neįsiteisėjus ikiteisminiame tyrime priimtai nutarčiai, t. y., nesant įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) dėl pareiškėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio. Atsakovas nesiaiškino visų aplinkybių – ar pareiškėjui buvo žinoma apie tokią nutartį, ar jis rengiasi ją skųsti. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas priimtas pažeidžiant pareiškėjo, kaip pareigūno, konstitucinę teisę stoti į valstybinę tarnybą, jo įgytas subjektines teises, neproporcingas ir neatitinkantis konstitucinio teisinės valstybės principo.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 2016 m. rugpjūčio 24 d. Tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) redakcija nenumatė ribojimų, susijusių su pareigūno statusu, jei asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo metu galiojusi Statuto redakcija numatė apribojimus pareigūnams, padariusiems tik tyčinį nusikaltimą ir atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Statuto redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. liepos 1 d., 62 str. 1 d. 8 p.). Priėmimo į tarnybą metu galiojo teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas (Statuto 3 str. 8 d.). Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Statuto redakcija, kurioje numatyta, kad asmuo yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai. Pareiškėjo nuomone, pagal teisėtų lūkesčių apsaugos ir pagarbos įgytoms teisėms principą, teisės aktai, keičiantys ir nustatantys naują teisinį reguliavimą, turėtų būti taikomi tik tiems teisiniams santykiams, kurie atsirado po tokio reguliavimo įtvirtinimo.

4. Pareiškėjas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Statutas tiesiogiai nenukreipia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 39 straipsnį (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą), Statutą taikantis subjektas turi ne tik atsižvelgti į formalų sprendimą, užbaigusį ikiteisminį tyrimą (šiuo atveju – į nutartį, kuria užbaigiamas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius), bet ir įvertinti visas su nusikalstamos veikos padarymu susijusias aplinkybes. Nuostata „praradusi pavojingumą nusikalstama veika“ yra vertinamoji sąvoka. Statuto 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą taikantis subjektas turi savo diskrecijos ribose įvertinti, ar konkrečioje situacijoje laikytina, kad veika prarado pavojingumą.

5. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neįvertino visų Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje nurodytų reikšmingų aplinkybių: buvo padaryta netyčinė nusikalstama veika, kuri nesusijusi su valstybės tarnyba, nusižengimais valstybės valdymui, tarnybos pareigų atlikimu ar pan. Būtent atsakovas privalėjo išsiaiškinti visas susidariusiai situacijai įvertinti būtinas aplinkybes ir priimti individualiu vertinimu pagrįstą sprendimą.