- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- e1-3235-716/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15360-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- E. V.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams 10 dienų, vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi subendrinus 2017 m. vasario 20 d. ir 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine 6 metų laisvės atėmimo bausme,
bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. V. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2022 m. gegužės 1 d., apie 20.00 val., būdamas bare, (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo R. J. rankinės pagrobė joje buvusį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 6“, 500 eurų vertės, tokiu būdu jis pagrobė nukentėjusiajam R. J. priklausantį 500 eurų vertės turtą.
Be to, E. V. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis 2022 m. gegužės 1 d., apie 20.00 val., būdamas bare, (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo R. J. rankų ištraukė AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, išduotą R. J. vardu, ir naudojo bei laikė ją iki 2022 m. gegužės 2 d., kol ją išmetė, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą banko mokėjimo kortelę.
Be to, E. V. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 2 d., neteisėtai panaudojęs su R. J. sąskaita susietą su AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, AB „SEB“ bankomate, (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 1 d. 22.02.46 val. išgrynino 600 eurų sumą, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. gegužės 1 d. 22.03.49 AB „SEB“ bankomate, (duomenys neskelbtini), išgrynino 200 eurų sumą, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. gegužės 1 d. 22.04.13 val. AB „SEB“ bankomate, (duomenys neskelbtini), išgrynino 50 eurų sumą, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. gegužės 2 d. 00.33.14 val. AB „SEB“ bankomate, (duomenys neskelbtini), išgrynino 590 eurų sumą, tokiu būdu jis neteisėtai atliko finansines operacijas, kurių metu pasisavino nukentėjusiajam R. J. priklausančius 1 440 eurų.
Be to, E. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2022 m. gegužės 1 d. laikotarpyje nuo 22.02.46 val. iki 22.04.13 val. AB „SEB“ bankomate, (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo R. J. vardu išduotą AB „SWEDBANK“ banko mokėjimo kortelę „Debit MC“ ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. kortelei suteiktą PIN kodą finansinėms operacijoms inicijuoti, pateikė save kaip R. J. ir neteisėtai atliko finansines operacijas: grynųjų pinigų – 600 eurų, 200 eurų, 50 eurų išėmimą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. gegužės 2 d. 00.33.14 val. AB „SEB“ bankomate, (duomenys neskelbtini), atliko finansinę operaciją – 590 eurų grynųjų išėmimą, taip apgaulės būdu įgijo svetimą – 1 440 eurų vertės nukentėjusiajam R. J. priklausantį turtą.
II. Byloje surinkti duomenys
E. V. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad padarytų nusikalstamų veikų gailisi, žalą atlygins dviejų mėnesių laikotarpyje. Kaip nurodyta įtarime, jis buvo (duomenys neskelbtini) bare, (duomenys neskelbtini). Ten gerokai išgėrė alaus, buvo vienas. Begerdamas alų pamatė labai apsvaigusį vyrą nuo alkoholio, šis rankoje turėjo banko mokėjimo kortelę ir ant stalo buvo padėtas telefonas „Samsung“. Jis prisėdo prie to vyro, jie pasikalbėjo ir matydamas, kad vyras buvo išgėręs, pasinaudojo proga ir paėmė iš jo rankos banko mokėjimo kortelę. Nukentėjęs asmuo savo mobiliojo ryšio telefoną laikė tai ant stalo, tai pasidėdavo į rankinę, todėl galėjo telefoną ištraukti iš rankinės. Kaip sužinojo banko mokėjimo kortelės PIN kodą, jau neatsimena. Išėjęs iš baro iš karto nuėjo prie „IKI“ parduotuvės ir išgrynino pinigus. Tikslios sumos dabar jau neatsimena, per kiek kartų išgrynino, jau irgi neatsimena, nes praėjo daug laiko ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Išgryninęs pinigus beveik iš karto pardavė pavogtą mobiliojo ryšio telefoną atsitiktiniam praeiviui, pardavė už 20 eurų. Telefoną pardavė, tik tam, kad jį parduoti, nes tuo metu jau turėjo ir taip didelę sumą pinigų. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi. Žalą įsipareigoja atlyginti, ją atlygins per du mėnesius banko pavedimais, pirmą įmoką jau pervedė.
Papildomai tyrimo metu apklaustas E. V. parodė, kad ankščiau duotus parodymus nori papildyti. Sekančią įmoką nukentėjusiajam padarys šios savaitės pabaigoje arba sekančios savaitės pradžioje, jis stengiasi kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Taip pat nori patikslinti, savo 2022 m. lapkričio 22 d. parodymus, kad matė kaip nukentėjęs savo mobiliojo ryšio telefoną laikė tai ant stalo, tai pasidėdavo į rankinę, todėl galėjo suklysti sakydamas, kad jo mobiliojo ryšio telefoną pagrobė nuo stalo, kadangi stebėjo ir matė, kaip jis vis pasideda savo mobiliojo ryšio telefoną tai ant stalo, tai į rankinę, galėjo jį ištraukti iš rankinės, dabar jau sunkiai prisimena, nes praėjo jau daug laiko, be to tuo metu buvo pavartojęs alkoholio.
Nukentėjusysis R. J. tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 1 d., apie 19.00 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jau buvo šiek tiek išgėręs. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) nuėjo į barą, kuris yra arčiausiai parduotuvės „IKI“, tas baras nuo kelio uždengtas plėvele ir reikia į jį pakilti laiptais. Užėjus į barą jį aptarnavo moteris – apie (duomenys neskelbtini) metų, šviesūs plaukai, stambaus kūno sudėjimo. Gėrė alų, pirmą kartą užsisakė alaus bokalą, už kurį sumokėjo grynais pinigais, antrą kartą užsisakinėjo alų mokėjo banko „Swedbank“ kortele, kadangi banko kodas yra suvestas į jo mobilaus ryšio „Samsung“ telefoną, jis pažiūrėjo kodą tenai ir suvedė jį į mokėjimo aparatą, jo mobilaus ryšio telefonas yra be kodo. Tuo metu kaip tik prie jo buvo priėjęs vyriškis, kuris pasakė, kad jis čia dirba, sumokėjus paėmė jam iš rankų banko kortelę ir išėjo į kiemą, taip pat pamatė, kad nebėra ir mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy 6“, kurio vertė 500 eurų. Tuo metu kavinėje dar be barmenės buvo šeši žmonės, kurių neįsidėmėjo. Vyras, kuris pavogė banko kortelę yra apie 176 cm. ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų, stambaus kūno sudėjimo, plaukai tamsūs, trumpai kirpti, kalbėjo rusiškai, tvarkingai apsirengęs, buvo su raudonu džemperiu ir su treninginėmis kelnėmis. Vyriškį atpažinti galėtų. Po šio įvykio jis iš karto nuvažiavo namo. O kitą dieną, apie 10.00 val. jam nuvykus į „Swedbanką“ sužinojo, kad iš jo banko kortelės sąskaitos buvo nuimta 1 400 eurų, banke jam nenurodė, kuriose vietose buvo išgryninti pinigai. Bendra žala yra 1 900 eurų. Policijos nekvietė, nes buvo neblaivus ir neturėjo mobilaus ryšio telefono.
Liudytojas G. J. tyrimo metu parodė, kad jis yra R. J. sūnus. Rugpjūčio 10 d. atvykęs pas savo tėvą į jo gyvenamąją vietą, rado tėvą susmukusį ant žemės, iškvietus greitąją pagalbą ir po gydytojų konsultacijų paaiškėjo, kad jam yra nustatyta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl jam yra reikalinga nuolatinė priežiūra, jis šiuo metu tvarko globos dokumentus. Jo tėvas protarpiais pamiršta buvusius įvykius, kartais būna, kad nesiorientuoja aplinkoje, pamiršta kas ką tik įvyko, bet dažniausiai supranta kas jam yra sakoma, jis kalba. Vaikšto sunkiai, bet dabar valgo jau pats savarankiškai, prieš tai jam tirpo rankos ir jis nenulaikydavo daiktų. Šiam momentui nėra tikras, ar jis sugebėtų pasirašyti. Jam tėvas yra pasakojęs, kad vieną kartą kai jis gėrė bare iš jo pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir banko mokėjimo kortelę, nuo kurios, kaip išsiaiškino, buvo nuimta apie 1 500 eurų. Kurį laiką jis buvo be telefono, bet po kažkurio laiko jam paskambino iš policijos ir gražino pagrobtą telefoną, kurį vėliau tėvas perleido jam, nes jau buvo pasiėmęs išsimokėtinai sau naują.
Liudytojas R. V. (R. V.) tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslios dienos pasakyti negali, nes neprisimena, buvo (duomenys neskelbtini), kavinėje, kur prie jo priėjo nepažįstamas žmogus su vienu ramentu, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, buvo apsirengęs sportiniais drabužiais, ant veido turėjo akinius nuo saulės, atpažinti šio asmens negali, minėtas asmuo priėjo prie jo bei pasiūlė jam įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“ už 50 eurų. Jis pasiūlė už minėtą telefoną 40 eurų, pažiūrėjo ar telefonas veikiantis, viskas buvo tvarkoje, todėl nusprendė jį įsigyti, nes jo telefonas labai paprastas, senas. Telefono ekranas jau buvo sudaužytas kai jį nupirko.
Liudytoja V. R. tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja. 2022 m. gegužės 1 d. bare buvo maždaug nuo 20.00 val., kadangi prieš tai dieną dirbo kitur. Kokie klientai buvo tą dieną prisiminti ir pasakyti tikrai negali, nes neatsimena. Bare nuolatos būna daug įvairių žmonių, kurie perka ir vartoja alkoholinius gėrimus. Niekas iš klientų jos neklausė apie jokius pavogtus ar dingusius asmeninius daiktus.
Iš pareiškimo matyti, kad R. J. nurodė, jog 2022 m. gegužės 2 d. 8.00 val. būdamas namuose pastebėjo, kad iš jo vyriškos rankinės dingo mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy 6“, kurio vertė 500 eurų, jo vardu išduota „Swedbank“ kortelė. Nuvykęs į banką sužinojo, kad iš kortelės sąskaitos buvo nuimta 1 400 eurų. Bendra žala 1 900 eurų.
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. V. tyrimo metu pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 6“, IMEI (duomenys neskelbtini).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy 6“ IMEI (duomenys neskelbtini), ekrano kodas yra Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas yra juodos spalvos, telefono apatinė dalys yra subraižyta, telefono ekranas yra skilęs, telefonas yra išlenktas, veikiantis.
Iš pakvitavimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy 6“ buvo grąžintas R. J..
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti tyrimo metu apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ baras esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Matomas paviljono tipo pastatą, įėjimas į barą yra iš gatvės. Viduje matomos dvi vaizdo stebėjimo kameros, baro prekystalis, staliukus. Lauke matoma pavėsinė, kur matomi staliukai klientams. Tyrimui reikšmingų pėdsakų ir daiktų neaptikta.
Iš elektroninio laiško kopijos matyti, kad policijos įstaiga buvo informuota, jog įvykio dienos vaizdo stebėjimo kamerų įrašo nėra, nes dėl techninių kliūčių jos neveikė.
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išreikalauta informacija iš AB „SEB“ banko. Iš gautų nuotraukų matyti, kad asmuo, išgryninęs pinigus mokėjimo kortele labai panašus E. V., gim. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
III. Veikų kvalifikavimas
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
BK 182 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
BK 215 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad E. V. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai.
Teismas nustatė ir pripažįsta, kad E. V. 2022 m. gegužės 2 d., būdamas bare, iš nukentėjusiojo R. J. pagrobė svetimą R. J. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 6“, po ko kaltinamasis neteisėtai ištraukdamas iš nukentėjusiojo R. J. rankų ir įgijo banko kortelę, ja neteisėtai disponavo kaip elektronine mokėjimo priemone, neteisėtai panaudojo šios svetimos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, dėl ko neteisėtai pasinaudojo šia mokėjimo priemone ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis iniciavo finansines operacijas be teisėto kortelės savininko žinios, tokiu būdu apgaule save pristatydamas kaip kitą asmenį ir savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam R. J. priklausantį turtą – 1 440 eurų.
Kaltinamasis E. V. tyrimo metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltę pripažino visiškai ir paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo R. J. nurodytos aplinkybės, liudytojų G. J., R. V. ir V. R. tyrimo metu duoti parodymai, taip pat kita byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. nukentėjusiojo R. J. pareiškime nurodytos aplinkybės, daiktų pateikimo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, pakvitavimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, elektroninio laiško kopija, tarnybinis pranešimas.
Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, jog E. V. pagrobė svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną iš nukentėjusiojo R. J. rankinės, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Be to, E. V. neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, kuriuos panaudojo atlikti finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą R. J. priklausantį turtą. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo E. V. veikos teisingai kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, E. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotinos teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, prašo sumažinti bausmės dydį. Nukentėjusysis R. J. tyrimo metu informuotas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ką įrodė pripažindamas visus nusikalstamus veiksmus ir savanoriškai sutikdamas atlyginti padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas E. V. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas kaltininkui bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo elgesį iki ir po nusikaltimų padarymo.
E. V. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, kitos trys priklauso apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Jis nusikalto praeityje būdamas teistas aštuonis kartus, bausmę atlikęs, tačiau teistumui neišnykus vėl padarė naujas nusikalstamas veikas. Kaltininkas baustas administracine tvarka, yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Teismas nustatė vieną jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą.
Tyrimo metu kaltinamasis prašė sumažinti arešto bausmės dydį. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, prokuroro prašomos arešto bausmės dydis, teismo vertinimu, yra teisingas ir proporcingas, todėl nors ir kaltinamasis prašė jam skirti kuo mažiau arešto parų, teismas nenustato pagrindų, kuriems esant, E. V. galėtų būti skiriama trumpesnė arešto bausmė, areštas jam skiriamas maksimaliam terminui, vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, kas turėtų atgrasinti asmenį nuo galimų naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Teismų praktika pripažįsta, kad teismo baudžiamuoju įsakymu kaltininkui gali būti skiriama bet kokia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, net ir griežtesnė nei siūloma prokuroro pareiškimu (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-586-654/2016).
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai
Tyrimo metu nukentėjusysis R. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 400 eurų turtinės žalos atlyginimo. E. V. su civiliniu ieškiniu sutiko ir tyrimo metu savanoriškai atlygino dalį civilinio ieškinio, t. y. 2022 m. lapkričio 20 d. pervedė R. J. 250 eurų, kitą dalį civilinio ieškinio įsipareigojo atlyginti. Įvertinęs tai, teismas R. J. civilį ieškinį tenkina iš dalies iš E. V. R. J. naudai priteisia likusią neatlygintą 1 150 eurų turtinės žalos dalį (1 400 eurų – 250 eurų = 1 150 eurų).
Kaltinamajam E. V. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:
- 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti 80 (aštuoniasdešimties) parų areštą;
- 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą;
- 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti 70 (septyniasdešimties) parų areštą;
- 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu paskirti E. V. subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Iš E. V. R. J. priteisti 1 150 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimą.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.