Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-04-22 · Civilinė byla Nr. 2-14-239/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-22
Bylos Nr.
2-14-239/2011
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00189-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Zaleckienė
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
R. M.
Advokatai
Renata Narbutienė, Algirdas Matuiza
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2-14-239-2011 m.Teisminio proceso Nr.2-48-3-00189-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.; 78.2.1.; 125.2.; 116.1.
TRAKU RAJONO APYLINKES TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. balandžio 22 d.Trakai
Traku rajono apylinkes teismo teiseja Nijole Zaleckiene,sekretoriaujant I. B.,dalyvaujant ieškovo V. M. atstovei advokatei R. N.,atsakovei R. M.,atsakoves atstovams: advokatui Algirdui Matuizai bei M. J.,

vertejai Olgai Boguševicienei.

viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo V. M. ieškini atsakovei R. M. del santuokos nutraukimo del abieju sutuoktiniu kaltes ir atsakoves R. M. priešieškini ieškovui V. M. del santuokos nutraukimo del sutuoktinio kaltes,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

ieškovas praše nutraukti šaliu santuoka del abieju sutuoktiniu kaltes, palikti atsakovei jos pageidaujama pavarde, turta padalinti lygiomis dalimis ir priteisti ieškovui natura neiregistruota pagalbini pastata, unikalus Nr. 4400-1813-8633, esanti Klevu alejos skg. 8, Lentvaris, Traku r. sav., kurio vidutine rinkos verte 81000 Lt. o atsakovei iš ieškovo - 40500 Lt pinigines kompensacijos už jam tenkancia didesne turto dali išdestant jos mokejima lygiomis dalimis kas menesi per 3 metu laikotarpi.

Ieškovas nurode, kad šalims sudarius santuoka, keleta metu šalys gyveno iprastini santuokini gyvenima. Šalims tuokiantis atsakove nuslepe aplinkybe, kad iki pažinties su ieškovu ji buvo patyrusi aborta, todel negales ateityje tureti vaiku. Tai paaiškejo tik po šaliu santuokos sudarymo, taciau norejo išsaugoti šeima ir gyventi kartu toliau su atsakove. Šalys vyko dirbti i užsieni, iš kur uždirbtas pinigines lešas siunte atsakoves motinai, o parvažiave i Lietuva jas naudojo ukinio pastato statybai. Veliau atsakove pasidare nelojali ieškovui, netinkamai vykde santuokines pareigas, nuolat konfliktuodavo. Šalys nuo 2008 metu pradžios kartu negyvena ir bendro ukio neveda. Taip pat ieškovas nurode, kad yra ir dalis jo kaltes del šaliu santuokos iširimo. Šalys buvo neprižiurejo viena kitos, todel šaliu santuoka iširo del abieju sutuoktiniu kaltes.

Ieškovas taip pat teige, kad santuokos metu igytas bendras turtas natura priteistinas ieškovui, o atsakovei priteistina pinigine kompensacija už jam natura tenkancia atsakoves turto dali.

Atsakove su ieškiniu sutiko iš dalies, taciau pateike priešieškini. kuriuo praše šaliu santuoka nutraukti del ieškovo kaltes, po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokine pavarde, santuokoje igyta bendra turta padalinti nelygiomis dalimis nustatant ieškovui 1/3 dali, o atsakovei 2/3 dalis turto bendrojoje jungtineje nuosavybeje, taip pat santuokos metu igyta šaliu visa bendra turta natura priteisti ieškovui ir iš ieškovo atsakovei priteisti 82080 Lt pinigines kompensacijos.

Atsiliepimas

Atsakove teige, kad ieškovas nesirupino šeima, piktnaudžiavo alkoholiniais gerimais, buvo nelojalus šeimai, pažeide sutuoktinio pareigas, taip pat buvo neištikimas, todel santuoka iširo del jo kaltes.

Atsakove taip pat nurode, ka santuokos metu šalys pradejo statyti gyvenamaji nama, del to visas atsakoves uždirbtas pinigines lešas panaudojo namo (pagalbinio ukio pastato) statybai. Tokiu budu šalys santuokos metu isigijo pagalbini pastata, kurio vidutine rinkos verte 81000 Lt, ir jo priestata, kurio vidutine rinkos verte 16500 Lt, esancius Klevu alejos skg. 8, Lentvaryje, Traku r. sav. Be to, šalys isigijo šiuos bendrus kilnojamuosius daiktus - pjukla 5704R, kurio vidutine rinkos verte 562 Lt; suvirinimo aparata, kurio vidutine rinkos verte 339 Lt; akumuliatorini grežtuva, kurio vidutine rinkos verte 419 Lt; elektrini obliavimo aparata, kurio vidutine rinkos verte 206 Lt; medžio pjovimo stakles, kuriu vidutine rinkos verte 676 Lt; vibracini šlifuoki i, kurio vidutine rinkos verte 79 Lt; kampini šlifuokli, kurio vidutine rinkos verte 999 Lt; siaurapjukli, kurio vidutine rinkos verte 220 Lt; žoliapjove, kurios vidutine rinkos verte 1100 Lt: pjukla HUSVARNA, kurio 1500 Lt; dvi betono maišykles, kuriu abieju vidutine rinkos verte 1500 Lt; du motorolerius, kuriu abieju vidutine rinkos verte 9660 Lt; medžio apdirbimo stakles, kuriu vidutine rinkos verte 360 Lt; automobili VOLKSWAGEN GOLF, kuriame buvo sumontuota prabangi garso aparatura ir kurio vidutine rinkos verte 8000 Lt. Minetus kilnojamuosius daiktus, kuriu bendra vidutine rinkos verte 25620 Lt, ieškovas per prievarta pasieme iš ankstesnes šaliu gyvenamosios vietos ir išsivežes paslepe.

Atsakove nurode, jog kadangi šaliu bendru statiniu teisine registracija neatlikta, o kilnojamuosius daiktus ieškovas pasieme ir paslepe, todel visas šaliu bendras turtas natura priteistinas ieškovui, o atsakovei priteistina 82080 Lt pinigines kompensacijos užjos 2/3 dalis bendro turto, tenkancio ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Šaliu santuoka sudaryta 1999 m. rugpjucio 14 d. Traku rajono civilines metrikacijos skyriuje (irašo Nr. 207) (Tl, b.l. 20).

Šalys nepilnameciu vaiku ir kreditoriu neturi.

CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises istatymu nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civiliniu teisiu gynimo budu yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teise butu apginta asmuo turi šia teise tureti ir ši teise turi buti pažeista ar jai iškilusi reali gresme. Taigi, asmuo turi teise kreiptis i teisma del pažeistos ar gincijamos teises ar istatymo saugomo intereso, bet teise i pažeistos ar gincijamo teises ar istatymo saugomo intereso apgynima - ieškinio (priešieškinio) patenkinima - asmuo igyja. irodes ieškinio pagrinda sudarancias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.).Jeigu ieškovas neirodo faktu, kuriais grindžia savo materialini teisini reikalavima (CPK 178 str.), tai jis kartu neirodo savo teises ar teisinio intereso pažeidimo. Taigi, šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybemis, kuriu CPK nustatyta tvarka nereikia irodineti (CPK 178 str.).

Del šaliu santuokos iširimo.

Sutuoktinis pripažistamas kaltu del santuokos iširimo, jeigu jis iš esmes pažeide savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir del to bendras sutuoktiniu gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.).

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo del vieno ar del abieju sutuoktiniu kaltes salygos. Sutuoktinio kalte yra specifine, palyginus su kitais asmens kaltes civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažistamas kaltu del santuokos iširimo, jeigu jis iš esmes pažeide savo kaip sutuoktinio pareigas ir del to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsniu (3.26-3.30. 3.35-3.36 ir kt.)-tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralines bei materialines paramos, visapusiško rupinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme esminiu santuokiniu pareigu pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teises, bet ir morales požiuriu. Ieškovas, pareiškes ieškini CK 3.60 straipsni, privalo irodyti kito sutuoktinio kalte del santuokos iširimo, t. y. privalo irodyti, kad

kitas sutuoktinis del subjektyviu priežasciu iš esmes pažeide savo pareigas ir kad del tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Iš šaliu paaiškinimu, liudytoju A. F.. V. M., V. M.. J. J. ir C. J. teismo posedžio metu pateiktu parodymu matyti, kad abi šalys buvo netolerantiškos viena kitai, nesieke tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralines pagarbos savo sutuoktiniui (sutuoktinei), taip pat atsisake kurti šaliu bendra santuokini (šeimynini) gyvenima, todel darytina išvada, kad jos abi pažeide abipuses sutuoktiniu pareigas gerbti ir myleti bei remti vienas kita, buti lojaliu ir pasitiketi vienas kitu. Del išdestyto konstatuotina, jog šaliu santuoka iširo del abieju sutuoktiniu kaltes.

Del turto padalijimo.

Dalijant sutuoktiniu bendraja jungtine nuosavybe, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktiniu turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

CK 3.117 straipsnio 1 dalis numato, jog preziumuojama, kad sutuoktiniu bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktiniu bendro turto lygiu daliu principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.).

Be to, bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe pripažistama pajamos, gautos iš abieju sutuoktiniu bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lešas, butinas sutuoktinio profesinei veiklai (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.) ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktiniu ar vieno ju darbines ar intelektines veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines paskirties išmokas (žalos, padarytos del sveikatos sužalojimo, taip pat neturtines žalos atlyginimas, gauta tiksline materialine parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

Byloje duomenu, kad šalys yra sudariusios vedybine sutarti, nera, todel santuokos metu šaliu gautos darbines pajamos laikytinos ju bendraja jungtine nuosavybe. Taigi, ta aplinkybe, kad kuris nors sutuoktinis santuokos melu gavo daugiau pajamu, nustatant šaliu bendro turto dalis yra teisiškai nereikšminga.

Taip pat byloje duomenu, patvirtinanciu, kad atsakove šaliu bendro statinio statybai panaudojo išskirtinai asmenines lešas. nera. Del to darytina išvada, jog atsakove nepaneige minetos istatymo sutuoktiniu bendro turto lygiu daliu prezumpcijos. Kadangi byloje kitu aplinkybiu, sudaranciu pagrinda nukrypti CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyto sutuoktiniu lygiu daliu principo nera, todel teismas nustato kiekvienai šaliai po '/2 dali ju bendrojoje jungtineje nuosavybeje.

Be to, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas del sutuoktiniu bendro dalintino turto yra nurodes, kad i dalijamo sutuoktiniu bendro turto balansa gali buti itraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš ju priklausantis nuosavybes teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendra turta sutuoktinis nurodo konkretu bendrosios nuosavybes teise sutuoktiniams priklausanti turta ir pateikia irodymus apie tokio turto buvimo vieta ir jo valdyma {Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-301/2007).

Byloje nera jokiu irodymu, patvirtinanciu, kad atsakoves nurodytas kilnojamasis turtas -pjuklas 5704R, kurio vidutine rinkos verte 562 Lt; suvirinimo aparatas, kurio vidutine rinkos verte 339 Lt; akumuliatorinis grežtuvas, kurio vidutine rinkos verte 419 Lt; elektrinis obliavimo aparatas, kurio vidutine rinkos verte 206 Lt; medžio pjovimo stakles, kuriu vidutine rinkos verte 676 Lt; vibracinis šlifuoklis, kurio vidutine rinkos verte 79 Lt; kampinis šlifuoklis, kurio vidutine rinkos verte 999 Lt; siaurapjuklis. kurio vidutine rinkos verte 220 Lt; žoliapjove, kurios vidutine rinkos verte 1100 Lt; pjuklas HUSVARNA, kurio 1500 Lt; dvi betono maišykles, kuriu abieju vidutine rinkos verte 1500 Lt; du motoroleriai, kuriu abieju vidutine rinkos verte 9660 Lt; medžio apdirbimo stakles, kuriu vidutine rinkos verte 360 Lt; automobilis VOLKSWAGEN GOLF. kuriame buvo sumontuota prabangi garso aparatura ir kurio vidutine rinkos verte 8000 Lt - yra pas kuria nors šali ir yra jos kurios nors šalies valdomas, todel atsakoves nurodyti mineti kilnojamieji daiktai, kuriu bendra vidutine rinkos verte 25620 Lt, CK 3.118 straipsnio prasme neitrauktini i bendro turto balansa ir atsižvelgiant i kasacines instancijos teismo suformuota teismu praktika ju padalijimo klausimas negali buti sprendžiamas.

Be to, Traku rajono savivaldybes administracijos Architekturos skyriaus 2005-09-15 statybos leidimas Nr. AS1-270 patvirtina, kad žemes sklype, esanciame Klevu alejos skg. 8-2, Lentvaris, Traku r. sav., šalims leista statyti pagalbini pastata (Tl, b.l. 129). Taip pat šalys pripažino ir nepaneige, kad pagalbinio pastato priestata pastate, neturedamos teises aktu numatytos privalomos dokumentacijos. Byloje jokiu kitu duomenu, patvirtinanciu, kad nurodytas priestatas pastatytas teisetai, nera. Taigi, atsakoves nurodomas pagalbinio ukinio pastato priestatas, kurio galima vidutine rinkos verte 16500 Lt, negali buti civilines apyvartos dalyku, todel teismas nekonstatuoja pagrindo pripažinti tokio nekilnojamojo daikto šaliu bendraja jungtine nuosavybe ir negali nuspresti negali del tokio daikto padalijimo, todel minetas priestatas taip pat šalintinas iš šaliu bendro turto balanso.

Dalijamo bendro turto verte nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes pabaigoje (CK 3.119 str.).

Šaliu ginco del likusio bendro turto vidutines rinkos vertes byloje nera, todel laikytina, kad Nekilnojamojo turto registre neiregistruoto pagalbinio pastato, unikalus Nr. 4400-1813-8633. esancio Klevu alejos skg. 8. Lentvaris. Traku r. sav., vidutine rinkos verte yra 81000 Lt. Kadangi šalys santuokoje igijo bendro turto, kurio vidutine rinkos verte 81000 Lt, todel pagal CK 3.117 straipsnio 1 dali kiekvienai šaliai turi tekti turto už 40500 Lt suma. Byloje nekonstatavus pagrindo nukrypti nuo šaliu bendro turto lygiu daliu principo, kiekvienai šaliai nustatytina po Vi dali turto ju bendrojoje jungtineje nuosavybeje. Kadangi šaliu ginco del ju bendro turto padalijimo budo nera. todel minetas pagalbinis pastatas natura priteistinas ieškovui ir pagal CK 3.117 straipsnio 3 dali iš ieškovo atsakovei priteistina 40500 Lt pinigines kompensacijos už jam natura tenkancia didesne turto dali. Ivertinus ieškovo turtine padeti, iš jo atsakovei priteistinos pinigines kompensacijos mokejimas atidetinas 2 metu laikotarpiui.

Taip pat nesant šaliu ginco, konstatuotina, kad kredito istaigose šaliu vardu atsiskaitomosiose saskaitose esancios pinigines lešos laikytinos kiekvienos šalies asmenine nuosavybe.

Del pavardžiu.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos ikisantuokines pavardes.

Del kreditoriu.

Šalys kreditoriu neturi.

Kiti šaliu paaiškinimai ir byloje esantys duomenys yra teisiškai nereikšmingi, todel teismas ju nevertina ir del ju nepasisako.

Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, ieškinys ir priešieškinis pagristi iš dalies.

Del bylinejimosi išlaidu.

Pagal pareikštus reikalavimus ieškinys apmoketinas 1343 Lt žyminio mokescio (128 Lt už santuokos nutraukima ir 1215 Lt už dalintina turta). Ieškovas ieškini apmokejo 128 Lt žyminiu mokesciu (T l, b.l. 4), o likusios dalies žyminio mokescio sumokejimas buvo atidetas iki sprendimo priemimo. Pagal pareikštus reikalavimus priešieškinis apmoketinas 2590 Lt žyminiu mokesciu (128 Lt už santuokos nutraukima ir 2462 Lt už dalintina turta). Atsakove priešieškini apmokejo 1000 Lt žyminiu mokesciu (T l, b.l. 31; T2. b.l. 16), o likusios dalies žyminio mokescio sumokejimas taip pat buvo atidetas. Del nurodyto iš šaliu valstybei priteistinos likusios žyminio mokescio dalys, kuriu sumokejimas šalims buvo atidetas, t. y. iš ieškovo valstybei priteistina 1215 Lt, o iš atsakoves - 1590 Lt žyminio mokescio.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinis patenkintas iš dalies, konstatuotina, kad patenkinta 100 procentu neturtiniu ir 100 procentu turtiniu ieškovo reikalavimu, todel iš atsakoves ieškovui priteistina 3843 Lt bylinejimosi išlaidu, t. y. 128 Lt žyminio mokescio už santuokos nutraukima, 1215 Lt žyminio mokescio turto priteisima ir 2500 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi.

Taip pat konstatuotina, kad patenkinta 50 procentu neturtiniu ir 49,34 procento turtiniu atsakoves reikalavimu, todel iš ieškovo atsakovei priteistina 4140,72 Lt bylinejimosi išlaidu, t. y. 64 Lt žyminio mokescio už santuokos nutraukima, 1214,75 Lt žyminio mokescio už turto priteisima. 2467 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi, 986,80 Lt už nekilnojamojo turto ivertinima ir 394,97 Lt kitu pagristu ir butinu išlaidu (vykdymo išlaidu).

Atlikus iskaityma, iš ieškovo atsakovei priteistina 297,72 Lt bylinejimosi išlaidu. Taip pat iš atsakoves valstybei priteistina 88.82 Lt bylinejimosi išlaidu (išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 177-178, 270, 375-386 str. str.,

teismas nuspren dž i a:

ieškini patenkinti visiškai, o priešieškini tenkinti iš dalies.

N. V. (Vitalij) Matulevic, a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (Jankovskajos). a.k. (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta 1999 m. rugpjucio 14 d. Traku rajono civilines metrikacijos skyriuje (irašo Nr. 209). del abieju sutuoktiniu kaltes.

Po santuokos nutraukimo R. M. palikti ikisantuokine pavarde -Jankovskaja, V. M. - Matulevic.

N. V. Matulevic ir R. M. kiekvienam po 1/2 dali ju bendrojoje jungtineje nuosavybeje.

P. V. Matulevic nekilnojamojo turto registre neiregistruota, pagalbini pastata, galimas unikalus Nr. 4400-1813-8633, esanti Klevu alejos skg. 8, Lentvaris, Traku r. sav., kurio vidutine rinkos verte 81000 Lt ir pastatyta Traku rajono savivaldybes administracijos Architekturos skyriaus 2005-09-15 statybos leidimo Nr. AS1-270 pagrindu.

Priteisti iš V. M. 40500 Lt pinigines kompensacijos R. M. (Jankovskajai) atidedant pinigines kompensacijos mokejima dvieju metu laikotarpiui nuo šio sprendimo isiteisejimo dienos.

Priteisti pinigines lešas, esancias V. M. ir R. M. vardu registruotose atsiskaitomosiose saskaitose kredito istaigose, atitinkamai V. M. ir R. M..

Likusioje dalyje priešieškini atmesti.

Priteisti iš V. M. 1215 Lt bylinejimosi išlaidu valstybei.

Priteisti iš R. M. 1678,82 Lt bylinejimosi išlaidu valstybei.

Priteisti iš V. M. 297,72 Lt bylinejimosi išlaidu R. M..

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Traku rajono apylinkes teisma.

Teiseja Nijole Zaleckiene