Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pučinskaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, kaltinamojo J. A. gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, ekspertei Jolantai Raščiauskaitei, nukentėjusiajam V. A., kaltinamajam J. A. nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) rajone, lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), teistam (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos TSR BK 151 str. 2 d., 151 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams su turto konfiskavimu; taikytas BK 25 str. bausmės vykdymas atidėtas priverstinai įdarbinant, kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2011 m. balandžio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, svečiuodamasis A. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš V. A. striukės pagrobė 300 litų, tuo padarydamas V. A. 300 litų dydžio turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad šią įstatymo uždraustą veiką padarė J. A., patvirtina teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:

Nukentėjusysis V. A. parodė, kad gyvena kartu su savo tėvu A. K.. Vieną dieną parėjęs namo pasigedo 300 Lt. Jie buvo drabužių kišenėje. Drabužiai padėti kambaryje. Kaip paskui sužinojo, jo tėvas turėjo svečią J. A., kurį paguldė jo kambaryje. Pats tą dieną namuose nenakvojo. J. A. išėjo po septynių, o jis namo parėjo apie 10 valandą ryto. Pastebėjo, kad kambaryje drabužiai ne taip sudėti kaip buvo palikęs. Kadangi J. A. pinigus jam grąžino, todėl pretenzijų jam nereiškia (b.l. 90-91).

Liudytojas A. K. parodė analogiškai liudytojui V. A., papildomai nurodydamas, jog J. A. atėjo vėlai vakare. Labai lijo. Pastarasis kalbėjo, kalbėjo ir pasiprašė nakvynės. Pernakvoti leido sūnaus lovoje, kadangi pastarojo namuose nebuvo. Iš sūnaus sužinojo, kad dingo jo pinigai. Šis dar bandė vytis J. A., tačiau nerado (b.l. 91).

Tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo momentu J. A. buvo nepakaltinamas, patvirtina byloje esantis teismo psichiatrinės-psichologinės kompleksinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvadoje nurodoma, kad J. A. nusikaltimo padarymo metu negalėjo teisingai suprasti savo atliekamų veiksmų pavojingumo, pobūdžio, prasmės, šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu Paranoidine šizofrenija, negali būti apklausiamas ir negali duoti objektyvių parodymų ikiteisminio tyrimo metu, teisme, todėl prašoma taikyti jam priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį priverstinį gydymą pagal gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centre (b.l. 55-56).

Iš ekspertės Jolantos Raščiauskaitės parodymų matyti, kad ekspertizės išvadą palaiko. Įvertinus visus duomenis nustatyta, kad J. A. iš vaikystės protiniai atsilikęs – nustatyta įgimta silpnaprotystė lengvame debilumo laipsnyje. 1989 metais nustatyta šizofrenija. Daug kartų esant psichozinėm būsenom gydytas įvairiose psichiatrijos ligoninėse. Kadangi ekspertizės metu pas tiriamąjį buvo stebimi psichikos sutrikimai, taip pat psichologinės ekspertizės metu nustatyta, kad socialinė adaptacija sutrikusi dėl netikslaus, nepilno savęs ir aplinkos suvokimo, bet tiriamasis kritiškai vertino savo nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl jos, padengė padarytą žalą, todėl siūlo neskirti priverstinio gydymo specializuotoje ligoninėje, o paskirti ambulatorinį priverstinį gydymą psichikos sveikatos centre (b.l. 92).

Ištirtų įrodymų pagrindu galima konstatuoti, kad J. A., būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią požymius baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., kadangi svečiuodamasis A. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš V. A. striukės pagrobė 300 litų.

J. A. prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 24, 25).

Atsižvelgiant į tai, kad J. A. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., kuri laikoma baudžiamuoju nusižengimu, jos padarymo metu dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti ir valdyti savo veiksmų, didelės žalos savo veika niekam nepadarė – žalą nukentėjusiajam atlygino, su juo susitaikė, kritiškai vertina savo poelgį, taip pat eilę kartų yra gydytas psichiatrinėse ligoninėse, šiuo metu serga psichikos sutrikimu, todėl laikytinas pavojingu visuomenei. Atsižvelgiant į komisijos rekomendacijas, teismas konstatuoja, kad J. A. būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir sprendžia, kad šiuo metu pagal J. A. ligos pobūdį tinkamiausia iš įstatyme numatytų yra ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (Lietuvos Respublikos BPK 403 str. 2 d. 1 p).

J. A. išaiškintina, kad teismas kontroliuos paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 403 str., teismas

nusprendžia:

J. A., kuris būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį priverstinį gydymą UAB „(duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos priežiūros centre“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, J. A. panaikinti nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą. Nutartį turi teisę apskųsti proceso dalyviai, taip pat J. A. šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.