- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-806-312-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Jūratė Damanskienė, Alvyra Ona Kvaraciejūtė
- Nukentėjusysis
- J. Č.
- Nuteistasis
- J. Z.
- Advokatai
- Algirdas Grinevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-806/2009
Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4;
1.1.9.2; 1.1.25.4.1; 2.1.15.3.3.2. (S).
2009 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 12 MGL dydžio, t. y. 1560,00 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų) bauda.
Taip pat J. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant vienerius metus, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Z. nuteista už tai, kad ji, vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. J. Z. , 2007 m. sausio 9 d., apie 13 val. 50 min., Vilniuje, Laisvės pr. – Narbuto g. sankryžoje, vairuodama jai priklausantį automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradėdama važiuoti Laisvės prospektu, antra eismo juosta, nuo „STOP“ linijos, Narbuto gatvės kryptimi, eismą reguliuojant rodyklei, papildomoje sekcijoje degančiai kartu su geltonu ir raudonu signalu, buvo neatsargi ir neatidi, nedavė kelio važiuojamąją dalį kirtusiai pėsčiajai, dėl ko partrenkė jos važiavimo kryptimi iš dešinės pusės į kairę ėjusią pėsčiąją J. Č. , kuriai eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji J. Z. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nukentėjusioji ėjo iš dešinės į kairę kelio pusę. Nuteistosios įsitikinimu, nukentėjusioji ėjo iš kairės į dešinę kelio pusę, todėl ji buvo sužalota ne priekine automobilio dalimi, o automobilio šonu.
J. Z. teigia, jog aplinkybę, kad nukentėjusioji J. Č. ėjo iš kairės į dešinę kelio pusę patvirtina liudytojo A. Č. parodymai. Iš šio liudytojo parodymų darytina išvada, jog nukentėjusioji buvo perėjusi pėsčiųjų perėją, o atsitrenkti į automobilio priekinę plokštumą kairiuoju šonu ji galėjo tik bandydama eiti atgal. Skunde pažymima, jog pati nukentėjusioji negalėjo tiksliai pasakyti, kuria vieta ją kliudė automobilis.
Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas G. K. davė nenuoseklius parodymus, juos keitė, mano, jog teisme duoti šio liudytojo parodymai dėl nukentėjusiosios judėjimo krypties neatitinka faktinių aplinkybių.
Šalies argumentai
J. Z. apeliaciniame skunde dar kartą išsako savo įvykio versiją. Nurodo, jog ji įsitikino ar yra saugu važiuoti, į saugumo salelėje stovinčius žmones nekreipė dėmesio, kadangi jų atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas. Jai pradėjus važiuoti staiga iš kairės pusės kažkas pasirodė, ji bandė automobilį sustabdyti. Tik visiškai sustojus ir atidarius automobilio dureles pamatė, jog vyras sodina ant bordiūro moterį. Pažymi, jog nei ji, nei liudytojas G. K. nematė jokio žmogaus, kuris būtų ėjęs per pėsčiųjų perėję, tuo metu, kai nuteistajai degė žalias šviesoforo signalas. Apeliantė neabejoja, jog tuo metu, kai automobilis pradėjo judėti, neįmanoma būtų nepastebėti žmogaus einančio per perėję, tačiau nei ji, nei G. K. jokio žmogaus nematė.
Apeliantė mano, jog specialisto išvada nėra tiksli. Tiriamojoje dalyje specialistas nurodo, jog automobilis pėsčiąją partrenkė priekine dalimi, o išvadose nurodė, jog pėsčioji buvo partrenkta automobilio priekine plokštuma kaire puse nemažesniu kaip 6 m. atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto, pėsčiųjų perėjos ribose. Specialistas negalėjo atsakyti, kokiais duomenimis remdamasis nustatė, jog pėsčioji buvo patrenkta automobilio priekine dalimi, kairiuoju kampu. Taip pat specialistas negalėjo atsakyti, kuria dalimi tiksliai įvyko susidūrimas. Nuteistajai nesuprantama, koks tikslas konstatuoti, jog susidūrimas įvyko ne arčiau kaip 6 metrai nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Ji mano, kad specialistas nurodė tik prielaidas, tačiau nedavė jokių tikslių išvadų.
J. Z. remdamasi savo skaičiavimais teigia, jog per tą laiką, kurį dega žalias šviesoforo signalas nukentėjusioji galėjo gatvę pereiti kelis kartus. Ši bei kitos aplinkybės leidžia teigti, jog nukentėjusioji buvo perėjusi gatvę, tačiau dėl jai vienai žinomų priežasčių nusprendė grįžti atgal, dėl šios priežasties nuteistoji negalėjo jos matyti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. Č. buvo sužalota ne tik koja, bet ir kairės rankos stipinkaulis. Tačiau civiliniame ieškinyje jau teigiama, jog turėjo nepatogumų dėl dešinės rankos. Apeliantė mano, jog sužalojimas galėjo atsirasti, kai nukentėjusioji ranka kliudė automobilio kairės pusės veidrodėlį. Tokią versiją paneigti arba patvirtinti galėtų tik kompleksinė autotechninė ekspertizė, tačiau teismas atsisakė skirti tokią ekspertizę.
Šalies argumentai
J. Z. teigia, jog nukentėjusiosios parodymai nėra visiškai patikimi, atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji yra nurodžiusi, kad parodymus derino su liudytoju A. Č. . Siekiant pašalinti parodymų prieštaravimus, pirmosios instancijos teismas turėjo apklausti liudytojus A. Č. bei G. K. , tačiau to padaryta nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė J. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Nuteistosios kaltumą dėl jai inkriminuotos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, aptarti nuosprendyje.
Liudytojas A. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, jog jam su žmona priėjus prie perėjos užsidegė žalias šviesoforo signalas. Žmona perėjo per pėsčiųjų perėją. Liudytojas nėjo kartu su žmona, kadangi užsižiopsojo ir žinodamas, jog žalias šviesoforo signalas veikia trumpai, liko stovėti ant šaligatvio. Paties susidūrimo nematė, patrenktą žmoną pamatė, tik kai pats, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, perėjo gatvę. Liudytojas taip pat paaiškino, jog žmona buvo perėjusi iki pirmosios salelės (b. l. 16). Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 26-27). Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. Č. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo metu, paaiškindamas, jog kaip buvo partrenkta jo žmona, jis nematė, tačiau pastebėjo, jog ji guli ant važiuojamosios dalies prie pat perėjos salelės bordiūro, galva atsirėmusi į bordiūrą. Ji galėjo būti partrenkta iki šios salelės likus maždaug vienam žingsniui. Taigi, iš šio liudytojo parodymų matyti, jog jis matė, kaip nukentėjusioji priėjo pėsčiųjų salelę, tačiau tolimesnių įvykių nematė ir negalėjo jų nurodyti. Šio liudytojo parodymai taip pat leidžia teigti, jog jis neprisimena ar nukentėjusioji buvo visiškai ar tik beveik perėjusi gatvę. Todėl, kolegija mano, jog A. Č. parodymai neleidžia daryti išvados, jog nukentėjusioji buvo perėjusi gatvę, tuo pačiu nepaneigia ir apeliaciniame skunde išdėstytos versijos, t. y. to, kad nukentėjusioji galėjo bandyti eiti atgal.
Nukentėjusioji J. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, jog ji per perėją pradėjo eiti užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Jai dar neperėjus gatvės, užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Nukentėjusiajai dar nespėjus pereiti per pėsčiųjų perėją, ją kliudė automobilis. Automobilis kirto į kairę koją (b. l. 201-202). Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 24-25). Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji patvirtino šiuos savo parodymus ir kategoriškai paneigė tą aplinkybę, kad ji būtų bandžiusi grįžti atgal prie likusio stovėti savo vyro. J. Č. paaiškino, jog jai paspaudus šviesoforo mygtuką, iš karto užsidegė žalia šviesa, o einant per perėją, užsidegė raudona šviesa. Jai bebaigiant pereiti gatvę iki perėjos apsauginės salelės, stovėjęs automobilis pradėjo judėti ir trenkė jai į kairę koją, nuo ko ji nukrito ant dešinės rankos. Jai buvo sulaužyta dešinė ranka ir kairė koja, sužalota kakta, prakirsta lūpa.
Tokius nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina specialisto išvada Nr. G 395/07 (01), kurioje nurodyta, jog labiausiai tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji buvo vertikalioje padėtyje, pasisukusi kaire kūno puse ją partrenkusio automobilio atžvilgiu (b. l. 22). Vertinant nukentėjusiosios parodymus kartu su specialisto išvadoje Nr. G 395/07 (01) užfiksuotais duomenimis, darytina išvada, jog iš tikrųjų nukentėjusiajai jau būnant visai prie pėsčiųjų salelės, ją kliudė J. Z. vairuojamas automobilis. Be to, J. Č. parodymais bei jau minėta specialisto išvada yra paneigiama nuteistosios versija, kad nukentėjusioji nuo pėsčiųjų salelės, degant jos atžvilgiu raudonam šviesoforo signalui, bandė grįžti atgal į kitą kelio pusę. Pastebėtina, jog jeigu J. Č. būtų bandžiusi grįžti į kitą kelio pusę, tai ji J. Z. vairuojamo automobilio atžvilgiu būtų pasisukus dešine kūno puse, tačiau tokiai įvykių eigai prieštarauja nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai bei šiuos parodymus iš dalies patvirtinanti specialisto išvada. Nukentėjusioji teigė, jog smūgis jai buvo suduotas į kairę pusę, be to, kaip jau minėta, specialisto išvadoje yra nustatyta, kad labiau tikėtina, jog nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu buvo į automobilį buvo atsisukusi kairiąja puse.
Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas Jonas Paliulis pilnai patvirtino šią specialisto išvadą bei patikslino, kad išvados pirmajame punkte yra padaryta techninė klaida. Joje neteisingai nurodyta, jog nukentėjusiajai autoįvykio metu sulaužytas šeivikaulio kaulas, nes pastarajai buvo sulaužytas stipinkaulio kaulas ir ne kairiojo, o dešiniojo stipinkaulio kaulas. Tai yra patvirtinta medicininiuose dokumentuose. Ekspertas pabrėžė, jog išklausius nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, akivaizdu, kad smūgis buvo suduotas į kairę koją, maždaug apie 40 cm aukščio nuo žemės, sužalojimas būdingas automobilio smūgiui. Taip pat akivaizdu, kad nuo smūgio nukentėjusioji krito ant dešinės rankos ir jai lūžo dešinės rankos stipinkaulis. Tai lūžis, būdingas kritimui, atsiremiant ranka į žemę. Smūgis buvo iš kairės pusės automobilio bamperio kampu. Nukentėjusioji krisdama, nesant kontakto su automobiliu, į bordiūrą kojos susižaloti negalėjo. Nukentėjusiajai padarytas kojos sužalojimas būdingas smūgio sudavimui. Tikimybė labai maža, kad koją pastaroji susilaužytų, atsitrenkdama į šaligatvį. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji buvo vertikalioje padėtyje pasisukus kaire kūno puse ją partrenkusio automobilio atžvilgiu.
Taigi, šios aplinkybės pilnai paneigia nuteistosios J. Z. apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, kad nukentėjusioji buvo perėjusi gatvę, tačiau apsisukusi pradėjo eiti atgal, kad rankos sužalojimai, pastarajai galėjo atsirasti tuomet, kai ji ranka kliudė automobilio kairės pusės veidrodėlį, nes šie teiginiai iš esmės prieštarauja nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mechanizmui.
Liudytojas G. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog užsidegus žaliam šviesoforo signalui, J. Z. vairuojamas automobilis pajudėjo. Tuomet į gatvę išbėgo moteris, kurią automobilis kliudė bamperiu. Liudytojas teigė, jog nematė, kaip moteris ėjo per perėją. Nurodė, jog moteris pasirodė iš dešinės. G. K. nebuvo tikras, tačiau teigė, jog pėsčioji buvo kliudyta dešiniąja bamperio puse (b. l. 117). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teigė, jog pėsčioji atsitrenkė į kairės pusės priekinę dalį, iš kurios pusės pėsčioji bėgo jis nurodyti negalėjo (b. l. 29-30). Apeliacinės instancijos teisme liudytojas parodė, kad J. Z. vairuojamas automobilis, kuriame jis sėdėjo šalia vairuotojos, prie šviesoforo stovėjo pirmas. Pėsčiųjų, einančių per perėją, jis nematė. Nukentėjusiosios, stovinčios prie perėjos jis taip pat nematė. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir mašinai pajudėjus, staiga į važiuojamąją dalį iš dešinės pusės išbėgo moteris. Vienok, toliau duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme, liudytojas G. K. jau aiškino, kad pėsčioji ėjo iš kairės į dešinę pusę ir buvo partrenka automobilio bamperio kairiąja puse.
Tokiu būdu, tokie prieštaringi šio liudytojo parodymai nei patvirtina, nei paneigia J. Z. kaltės, kadangi iš parodymų turinio darytina išvada, jog paties susidūrimo fakto liudytojas gerai neįsidėmėjo. Pastebėtina, kad akivaizdžiai netikslūs liudytojo teiginiai pirmosios instancijos teisme, jog pėsčioji buvo kliudyta dešine automobilio puse. Tokie parodymai prieštarauja tiek nuteistosios, tiek nukentėjusiosios parodymams.
Aplinkybė, kad nei nuteistoji, nei liudytojas G. K. iki automobiliui pajudant nematė jokių pėsčiųjų, neleidžia teigti, jog nukentėjusioji jau buvo perėjusi gatvę. Priešingai, tokia aplinkybė tik patvirtina tai, kad apeliantė valdydama padidinto pavojaus šaltinį nebuvo pakankamai atidi. Juo labiau, kad pati nuteistoji, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad užsidegus žaliam signalui, ji pasižiūrėjo į kairę pusę ar nėra nuo Pilaitės pusės atvažiuojančių automobilių ir pradėjo važiuoti (b. l. 74). Todėl akivaizdu, kad nuteistoji, pradėdama važiuoti, buvo nukreipusi dėmesį į atvažiuojančius automobilius iš kairės pusės, o ne į kelio vaizdą vairuojamo automobilio priekyje. Šią aplinkybę ji patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 199), paaiškindama, kad pradėjusi važiuoti, ji pažiūrėjo į kairę pusę ir staiga jai iš kairės pusės kažkas pasirodė. Pažiūrėjusi kampu į kairę, pastebėjo kažką baltos spalvos ir tuomet paspaudė stabdžio pedalą. Sustojusi pamatė kaip į šoną praskrido baltos spalvos šešėlis. Aplinkybę, kad J. Z. vairuodama automobilį nebuvo pakankamai atidi, patvirtina ir tokie jos parodymai, kad ji nepastebėjo ar ant šaligatvio, ar saugumo salelės stovėjo kokie nors žmonės, nes žiūrėjo į kelią. Neprisimena ar stovint prie „Stop“ linijos, degant raudonam šviesoforo signalui, žmonės ėjo per kelią, gal ir ėjo, bet ji žiūrėjo į šviesoforą (b. l. 200). Tokiu būdu, pilnai tikėtina, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui, J. Z. pradėjo važiuoti nepakankamai įsitikinusi, kad važiuojamojoje kelio dalyje nėra bebaigiančių pereiti gatvę pėsčiųjų.
Aplinkybė, jog specialisto išvados Nr. 11-80 (08) tiriamojoje dalyje nurodoma, jog nukentėjusioji buvo partrenkta priekine dalimi, o galutinė išvada pateikiama, jog ji buvo patrenkta automobilio priekine plokštuma kaire puse, neleidžia teigti, kad išvada yra neišsami ar netiksli. Akivaizdu, jog pateikiant išvadą buvo paprasčiausiai tiksliau nurodyta smūgio vieta. Kita vertus, tikslios automobilio vietos, su kuria buvo kliudyta nukentėjusioji nustatymas nėra reikšmingas, kadangi tai neturi reikšmės nei veikos kvalifikacijai, nei kitų aplinkybių vertinimui. Be to, pirmosios instancijos teisme specialistas parodė, jog automobilio vietos, su kuria buvo kliudyta nukentėjusioji, tiksliai nustatyti negalima. Pažymėtina, kad specialistas nurodydamas, jog susidūrimas įvyko ne arčiau kaip 6 metrai nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, paprasčiausiai atsakė į jam užduotą klausimą. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas Martin Možeiko pilnai patvirtino savo išvadą, paaiškindamas, kad J. Z. privalėjo duoti kelią pėsčiajai, net jei užsidegė žalia šviesa.
Nuteistosios apeliaciniame skunde pateikti skaičiavimai yra subjektyvūs, atskirus duomenis paprasčiausiai prasimanant, pvz., vairuotojo reakcijos laiką, todėl atmestini.
Esant tokioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios J. Z. apeliacinį skundą atmesti.