Utenos apylinkės teismo sprendimas

2020-04-29 · Civilinė byla Nr. 2-729-356/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-29
Bylos Nr.
2-729-356/2020
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00031-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
BUAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
V. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-729-356/2020Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00031-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 3.2.6.1. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 29 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,sekretoriaujant Elonai Mackutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-729-356/2020 pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Talismanas LT“ patikslintą ieškinį atsakovui V. Š. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė UAB „Talismanas LT“ prašo priteisti iš atsakovo 6 800 EUR bankroto administravimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. Š. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieškovės turėtų bankroto administravimo išlaidų priteisimo iš atsakovo, kaip bankrutavusios ir likviduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir akcininko, jam pažeidus pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo ir akcininko civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas ir akcininkas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Talismanas LT“. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6 800 EUR bankroto administravimo išlaidų, kurių dydis nustatytas Kauno apygardos teismo 2019-07-03 ir 2019-10-22 nutartimis (dėl 800 EUR, skirtų administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą) ir 6 000 EUR (iš jų – 3 400 EUR administratorės atlyginimui), UAB „(duomenys neskelbtini)“ šio teismo 2019-09-13 nutartimi nutarus taikyti supaprastintą bankrotą. Kauno apygardos teismo 2019-10-22 nutartimi bankrutuojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduota, pavedant bankroto administratorei atlikti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnyje, 32 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, patvirtinant supaprastinto bankroto proceso trukmę iki 2020-09-24, patvirtinant visam bankroto procesui 6 000 EUR administravimo išlaidų sąmatą, iš šios sumos skiriant 3 400 EUR administratorės atlyginimui. Taigi visa teismo patvirtinta bankroto administravimo išlaidų suma yra 6 800 EUR, ieškovės vertinimu, ji turi galiojančią reikalavimo teisę į tokią sumą (CK 6.249 straipsnis).

Ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalyje (teisiniai santykiai atsirado galiojant šiam įstatymui) įtvirtintu teisiniu pagrindu, t. y. kad atsakovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), dėl ko nebuvo padengtos bankroto procese patirtos bankroto administravimo išlaidos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Taigi ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš prisiėmusį riziką administratorių – šio turėtų administravimo išlaidų apimtyje. Nagrinėjamu atveju BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravo riziką dėl administravimo išlaidų prisiėmusi administratorė UAB „Talismanas LT“.

Kaip patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas nuo (duomenys neskelbtini) buvo atsakovas. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžta kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Taigi įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsiant pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kaip matyti iš ieškinio bei Kauno apygardos teismo nutarties, priimtos (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), turinio, 2017 m. įmonės turtas siekė 23 475 EUR (didžiausią dalį sudarė trumpalaikis turtas – 20 656 EUR), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 17 645 EUR, taigi 2017 metais įsipareigojimų suma viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Įmonės skola kreditorėms Valstybinei mokesčių inspekcijai bei A. T. agroservisui „(duomenys neskelbtini)“ susidarė nuo 2017 m. rugpjūčio 11 dienos. Ieškovės teigimu, ši data, kai įmonė pradėjo nebevykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, ir turi būti laikoma įmonės nemokumo data, o nuo šios datos įmonės vadovas turėjo žinoti apie įmonės nemokumą ir esamą įmonės finansinę padėtį.

Taigi atsakovas apie įmonės nemokumą ne tik galėjo, bet ir privalėjo sužinoti (duomenys neskelbtini) tapęs įmonės vadovu, tačiau ne vėliau, kaip 2017-08-11, todėl turėjo pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę. Taigi yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovas nesielgė atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, kaip privalėjo elgtis, būdamas įmonės akcininkas ir vadovas, nesikreipė dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo, t. y. neatliko aktyvių veiksmų, nors privalėjo. Taigi jo neteisėta veika pasireiškė neveikimu (CK 6.246 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo), lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra šio asmens kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis), byloje tokių įrodymų nėra.

ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankami pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio Įstatymo 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Tai yra teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms, siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis). Taigi įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos. Taigi nagrinėjamu atveju tarp atsakovo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir akcininko, neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo (CK 6.247 straipsnis). Aptartų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų pagrindu teismas prieina prie išvados, kad yra visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos atsakomybei atsakovo atžvilgiu taikyti (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Nors ieškovė nurodė, kad turi galiojančią reikalavimo teisę į 6 800 EUR sumą, kurią teismas nustatė nutartimis, tačiau įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Kauno apygardos teismo 2019-07-03 nutartimi buvo nustatyta 800 EUR suma, skirta administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, palikta teisė administratorei perskirstyti sąmatą pagal poreikį. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad nebuvo atlikti visi būtini administravimo veiksmai 800 EUR sumai nurodytu laikotarpiu. Jau minėta, kad Kauno apygardos teismo 2019-10-22 nutartimi pavesta bankroto administratorei atlikti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnyje, 32 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, patvirtinant supaprastinto bankroto proceso trukmę iki 2020-09-24, tam skirta 2 600 EUR suma, o 3 400 EUR suma skirta administratorės atlyginimui. Ieškovė neteikė jokių rašytinių įrodymų (CPK 12,178 straipsniai), kurie galėtų patvirtinti iki ieškinio pareiškimo realiai turėtas 2 600 EUR dydžio administravimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė realiai turėjusi 2 600 EUR dydžio administravimo išlaidų po Kauno apygardos teismo 2019-10-22 nutarties priėmimo, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir vadovaujantis teismo sprendime nurodytomis teisės normomis priteisti ieškovei iš atsakovo 4 200 EUR bankroto administratorės atlyginimui ir bankroto administravimo išlaidoms padengti (800 EUR + 3 400 EUR), kitoje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 12, 178 straipsniai, CK 6.246 – 6.249 straipsniai, teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 4 200 EUR sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020-01-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys tenkinamas iš dalies (62 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), įrodymų, kad turėjo kitokių bylinėjimosi išlaidų, nepateikta. Byloje susidarė 5,40 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovo valstybei priteistina 126 EUR žyminio mokesčio ir 5,40 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 –270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Talismanas LT“, juridinio asmens kodas 304538437, naudai: 4 200 EUR bankroto administratorės atlyginimui ir bankroto administravimo išlaidoms padengti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 200 EUR sumą už laikotarpį nuo 2020-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 126 EUR žyminio mokesčio ir 5,40 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, abiejų įmokų mokesčio kodas - 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Vijolė Vitienė