- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2YT-6295-1150/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00633-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Pareiškėjas
- E. L.-K., D. L.
- Suinteresuotas asmuo
- V. L., notarė Nijolė Pruskienė, notarė Dalytė Stankūnienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjų E. L.-K. ir D. L. skundą dėl notarės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – V. L., notarė Nijolė Pruskienė ir notarė Dalytė Stankūnienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. E. L.-K. ir D. L. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lentvario miesto notaro biuro notarės Nijolės Pruskienės (toliau – ir Notarė) 2025 m. kovo 14 d. nutarimą „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ ir įpareigoti notarę pareiškėjams išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus. Nurodo, kad:
1.1. Pareiškėjų tėvai 2008 m. rugsėjo 2 d. sudarė Bendrąjį sutuoktinių testamentą (toliau – ir Bendrasis sutuoktinių testamentas, Testamentas,), kurį patvirtino Vilniaus miesto 12-ojo notaro biuro notarė Dalytė Stankūnienė. Testamento 1 punkte V. L. (pareiškėjų mama) nurodė, kad jai priklausantį visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ji palieka lygiomis dalimis savo vaikams – pareiškėjams; Testamento 2 punkte E. L. (pareiškėjų tėvas) nurodė, kad jam priklausantį visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, jis palieka lygiomis dalimis savo vaikams – pareiškėjams.
1.2. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) mirus jų tėvui E. L. Notarei pateikė prašymus išduoti paveldėjimo teisės pagal Testamentą liudijimus paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
1.3. Notarė 2025 m. kovo 14 d. nutarimu atsisakė išduoti abiem pareiškėjams paveldėjimo teisės pagal Testamentą liudijimą į tėvo turto dalį, motyvuodama tuo, kad Bendrasis sutuoktinių testamentas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.43 straipsnio ir 5.45 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes visą savo turtą kiekvieno iš sutuoktinio mirties atveju testatoriai paliko ne vienas kitam, o lygiomis dalimis savo vaikams – pareiškėjams, t. y. įpėdiniu pagal Bendrąjį sutuoktinių testamentą paskirtas netinkamas subjektas.
1.4. Iki tėvo palikimo atsiradimo nei vienas sutuoktinis pagal Testamentą neatšaukė savo valios, nes ta valia ir nebuvo susijusi su turto palikimu sutuoktiniams kaip vienas kitam, taip pat neįvyko Testamento 5 punkte numatyti Testamento negaliojimo pagrindai. Tiek Testamento pavadinimas, tiek ir jo 5 punkto sąlyga yra klaidingai nurodyti, nesusiję su likusiu Testamento turiniu ir ypatingai, su testatorių valia dėl turto palikimo įpėdiniams. Todėl ginčo atveju sutuoktinių sudarytas Testamentas savo notarine forma ir savo turiniu pagal jame aiškiai išreikštą testatorių valią dėl turto palikimo konkretiems įpėdiniams, atitinka oficialų testamentą.
1.5. Mirus tėvui, dėl palikimo priėmimo į Notarę kreipėsi abu pareiškėjai, kurie ir nurodyti Testamento 2 punkte kaip įpėdiniai. Tuo tarpu mirusiojo sutuoktinė V. L. nesikreipė į Notarę dėl paveldėjimo teisės pagal Testamentą liudijimo išdavimo, nes pati, būdama testatore pagal tą patį Testamentą, vertino ir laikė, kad ji neturi teisės į palikimą, nes pagal Testamento 2 punktą, E. L. turtas po jo mirties yra paliktas abiem vaikams E. L.-K. ir D. L. (pareiškėjams), o ne jai kaip sutuoktinei, nepaisant klaidingo Testamento pavadinimo.
1.6. Pareiškėjų vertinimu, notarė Dalytė Stankūnienė rengė Testamento formą, todėl klaidingai nurodė Testamento pavadinimą ir be reikalo į Testamento 5 punktą įtraukė CK 5.46 straipsnio sąlygas, nes iš Testamento 1 ir 2 punktuose įtvirtintų individualių sąlygų turėjo suprasti ir įvertinti, kad tai yra oficialus testamentas, sudarytas ir pasirašytas dviejų testatorių ant vieno dokumento. Kadangi abu testatoriai vienu metu atvyko pas notarę sudaryti Testamento, tikėtina, kad ta aplinkybė galimai suklaidino notarę parenkant testamento rūšį ir jį įvardinant Bendruoju sutuoktinių testamentu, kai jo turinys rodo, jog jis laikytinas oficialiu testamentu.