Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, susipažinusi su administracine byla pagal pareiškėjo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko J. S. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei “Klaipėdos energija” dėl piliečių viešųjų interesų gynimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdama skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga kreipėsi skundu į teismą nurodant, kad atsakovas 2007-11-29 sprendimu Nr. T2-376 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų nustatymo“, nusprendė pabranginti centralizuotai tiekiamos šilumos kainą. Sprendimas grindžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos būtų ūkio ir energetikos skyriaus vyriausiojo specialisto aiškinamuoju raštu dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų nustatymo ir akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ raštu dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų nustatymo, 2007-09-30 akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ pelno (nuostolių) ataskaita.

Pareiškėjo manymu ginčijamas sprendimas pažeidė daugumos Klaipėdos miesto gyventojų teises ir interesus, sprendimas priimtas neištyrus kainos kėlimo pagrįstumo, neišspręstas kompensavimo klausimas dėl šilumos brangimo. Atsakovo sprendimas prieštarauja Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 22 ir 25 straipsniams, pažeidžia daugumos Klaipėdos gyventojų interesus ir teisę į socialinę apsaugą ir šio sprendimo įgyvendinimas daugeliui miesto gyventojų ekonomiškai nepakeliamas.

- taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-11-29 sprendimo Nr. T2-376 galiojimą laikinai sustabdyti;

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-11-29 sprendimą Nr. T2-376 panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjo skundą atsisakoma priimti.

Dėl visuomeninės organizacijos teisės kreiptis į administracinį teismą ginant viešąjį interesą.

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Pareiškėjas Lietuvos žmogaus stebėtojų sąjunga kreipėsi į teismą skundu nurodant, kad skundas teikiamas ginant daugumos Klaipėdos miesto gyventojų teises ir interesus, atsakovui nepagrįstai nustačius didesnius centralizuotai tiekiamos šilumos kainos tarifus, t.y. ginant viešąjį interesą. Dėl viešojo intereso sampratos taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą ir kriterijų atribojant, kada ginamas viešasis interesas, o kada pareiškėjas gina savo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus yra pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-64-07, kuria taip pat suformuota teisės aiškinimo taisyklė 1.3.6.3 „Dėl kriterijų skiriant, kada ginamas viešasis interesas, o kada pareiškėjas gina savo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus“. Šia nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sistemiškai vertindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą ir 3 punktą, 56 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. O tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą. Dėl viešojo intereso kaip administracinių bylų teisenos kategorijos analogiškai pasisakyta ir 2004-01-23 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A3-11-04. Iš aptartojo teisinio reguliavimo ir suformuotos teisminės praktikos akivaizdu, kad pareiškėjo reiškiami reikalavimai yra reiškiami ginant viešąjį interesą. Pagal šių teisės normų prasmę, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme (2004-01-23 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A3-11-04; 2007-01-19 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A3-64-07; 2007-09-20 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS11 – 379/2007).

Taigi, visuomeninė organizacija, šiuo atveju Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, kuri įregistruota 2000-03-15 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 29-V ir jai išduotas Visuomeninės organizacijos registracijos pažymėjimas, turi teisę ginti administraciniame teisme viešuosius interesus tik įstatymų nustatytais atvejais, todėl analizuotina ar pareiškėjui yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą ginčijant 2007-11-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų nustatymo.

Lietuvos Respublika 2001-10-31 ratifikavo Orhuso konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (įsigaliojo Lietuvos Respublikai 2002-04-28). Konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje reglamentuota visuomeninių organizacijų teisė, vadovaujantis nacionaliniais įstatymai, kreiptis į teismus ginant viešąjį interesą aplinkosaugos srityje. Todėl visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę kreiptis į administracinį teismą ginant viešąjį interesą aplinkosaugos srityje, jeigu tai gali turėti didelį poveikį aplinkai (ABTĮ 56 str. 1 d.). Konvencijos I priede pateiktas sąrašas veiklos rūšių galinčių turėti didelį poveikį aplinkai. Darytina išvada, kad tik dėl šiame veiklos rūšių sąraše išvardintų veiklos rūšių visuomeninė organizacija gali kreiptis į teismą gindama viešąjį interesą aplinkosaugos srityje. Siekiant paminėtą teisės normą taikyti, yra būtina nustatyti, kokie viešieji interesai patenka į „aplinkosaugos“ sritį, šioje Konvencijoje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą realizavimo prasme. 2004-01-23 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nutartimi Nr. A3-11-04 įvertinęs Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais 2 str. 3 d. a) p. nuostatas, kad aplinkos elementai yra: oras, atmosfera, vanduo, dirvožemis, žemė, kraštovaizdis, gamtos objektai, biologinė įvairovė, genetiškai modifikuoti organizmai; tai, kad šioje teisės normoje yra pateiktas baigtinis aplinkos elementų sąrašas; tai, kad kitose šios Konvencijos nuostatose bei Konvencijos preambulėje nurodytuose tarptautinės teisės aktuose nėra nuorodų, kad Konvencijoje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą aplinkosaugos srityje apimtų platesnius aplinkos elementus negu nurodytus Konvencijos 2 str. 3 d. a) p., padarė išvadą, kad visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į administracinį teismą srityje susijusioje su aplinkos elementais: oru, atmosfera, vandeniu, dirvožemiu, žeme, kraštovaizdžiu, gamtos objektais, biologine įvairove. 2006-10-24 Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas nutartimi Nr. A10-1775/2006 taip pat akcentavo, kad visuomeninė organizacija gali kreiptis į teismą gindama viešąjį interesą tik aplinkos apsaugos srityje ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė 1.3.10.1. „Dėl bendruomenių teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą aplinkosaugos srityje pagal Orhuso konvenciją.

Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad teikiamų viešųjų paslaugų kainodara ir nustatyti centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tarifai net nėra susiję su veiklos rūšių sąrašu pateiktu Orhuso konvencijos I priede, dėl kurių visuomeninėms organizacijoms yra suteikta teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą aplinkosaugos srityje. Konvencija visuomeninėms organizacijoms iš vis nesuteikia teisės ginti viešojo intereso viešųjų paslaugų kainodaros ir centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo srityje, todėl pareiškėjas pagal veiklos teisinę formą nors ir yra visuomeninė organizacija, tačiau jai nėra suteikta teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, prašant panaikinti nustatytą centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainą (tarifus).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad įstatymas nenumato pareiškėjui teisės kreiptis į teismą dėl patvirtintos centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos (tarifų) nustatymo teisėtumo ginant viešąjį interesą, todėl toks skundas nenagrinėtinas teismų ir jį atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (žr.:2007-09-20 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. AS11-379/2007).

Dėl ginčijamo akto norminio pobūdžio.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnį administraciniai aktai yra dviejų rūšių: individualūs ir norminiai. Individualus teisės aktas - vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-11-29 sprendimas Nr. T2-376 „Dėl Akcinės bendrovės “Klaipėdos energija” centralizuotai tiekiamos šilumos kainų nustatymo“ nėra skirtas konkrečiam asmeniui. Aktas, kuriame įtvirtintos elgesio taisyklės, kurios skirtos individualiai neapibrėžtai subjektų grupei, pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį yra norminis. Aukščiau paminėtas savivaldybės tarybos sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 21 punktu, savivaldybės administravimo subjektui vykdant priskirtąsias funkcijas; aktas paskelbtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsniu, yra galiojantis (www.klaipeda.lt); jame įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį bei numatyti taikyti daug kartų; aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui, todėl yra savivaldybės administravimo subjekto priimtas norminio pobūdžio teisės aktas (žr.: 2003-05-22 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. AS8-199/2003 ir 2003-10-30 nutartis Nr. A5-749/2003). ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis numato, kad su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai. Minėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą. Šio straipsnio 2 dalis taipogi numato, kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. Nustačius aukščiau nutartyje paminėtas aplinkybes, pripažįstama, kad pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 110 str. 1 ir 2 d. numatytų subjektų ratą, galinčių kreiptis į teismą dėl prašymo ištirti, ar norminis administracinis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, nes kaip jau minėta, norminių aktų teisėtumui ištirti yra taikomi ABTĮ XVI skirsnyje numatyti ypatumai. Pareiškėjo skundas nėra susijęs ir su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą ryšium su individualia bylą, kaip tai numato ABTĮ 111 straipsnio nuostatos, todėl vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, pareiškėjo skundą atsisakoma priimti iš šiuo pagrindu (žr.: 2003-05-22 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. AS8-199/2003 ir 2003-05-29 nutartis Nr. AS-244/2003). Kadangi atsisakoma priimti skundą, netenkintinas ir prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – laikino ginčijamo administracinio akto galiojimo sustabdymo (ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nes šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tik priėmus nagrinėti skundą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 56 straipsnio 1 dalimi, 110 straipsnio 1 dalimi, 111 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n utaria:

pareiškėjo Visuomeninės organizacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ dėl piliečių viešųjų interesų gynimo, atsisakyti priimti.

Netenkinti pareikšto prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – laikino ginčijamo administracinio akto galiojimo sustabdymo.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareikėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.