- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-06
- Bylos Nr.
- I-296-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02865-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalies, delspinigių priteisimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas: 1) panaikinti 2013-06-28 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir atsakovė arba STT) sprendimą Nr. 4-01-4053 (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos STT, neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 23417,97 Lt, susidariusios laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d.; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos STT, 11779,96 Lt delspinigių; 4) priteisti iš atsakovų pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad jam STT sprendimu buvo paskirta 2 927,27 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau – ir valstybinė pensija). Tačiau nuo 2010 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), jo pensija buvo perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatomis ir mokama sumažinta. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-189-95/2012 dalinai patenkino jo skundą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos STT, 46137,72 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, neteisėtai ribojamos pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi paliko galioti minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.
Nurodo ir tai , jog 2013 m. gegužės 30 d. kreipėsi į STT su prašymu išmokėti 23417,97 Lt pensijos dalies, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., tačiau STT ginčijamu Sprendimu atsisakė tai padaryti. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pareiškėjas pažymėjo, jog sumažintos pensijos mokėjimas taikant Laikinojo įstatymo 4 str. buvo pratęstas 2012 metams bei 2013 metams. Pareiškėjo teigimu, toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Pažymėjo, jog jis yra diskriminuojamas kaip pensininkas gaunantis valstybinę pensiją tarp kitų socialinių grupių, taikant 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymų nuostatas. Savo poziciją grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis.
Dėl prašomų priteisti delspinigių pareiškėjas nurodo, jog šiuo atveju turėtų būti taikomas Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, kadangi valstybinė pensija yra jo pagrindinis pragyvenimo šalintis, susijusi su jo darbo užmokesčiu. Pareiškėjo paskaičiavimu, taikant 0,07 procento tarifą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. susidarė 11779,96 Lt delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas STT, tuo pačiu atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 30–33) į skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė,
jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurios pagrindu pareiškėjui yra mažinama valstybinė pensija, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Seimui 2012 m. gruodžio 20 d. priėmus Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų, susijusių su šio įstatymo taikymu asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galiojimo laikotarpis buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl atitinkamai tebegalioja bei privalo būti taikoma ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis. Nurodė, jog STT teisėtai ir tinkamai Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka perskaičiavo ir išmokėjo pareiškėjui valstybinę pensiją. Atsižvelgiant į tai, atsakovių nuomone, pareiškėjo prašymas pripažinti STT 2013 m. birželio 28 d. raštą Nr. 4-01-4053 nepagrįstu ir neteisėtu bei priteisti jam neišmokėtą 23417,97 Lt dydžio paskirtos valstybinės pensijos dalį už 2010 m. sausio mėn. – 2013 m. balandžio mėn. laikotarpį yra nepagrįstas. Dėl delspinigių priteisimo STT remiasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ir mano, kad šis pareiškėjo skundo reikalavimas taip pat yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad
2007 m. kovo 23 d. STT sprendimu pareiškėjui J. Š. nuo 2007 m. kovo 1 d. neterminuotai buvo paskirta valstybinė pareigūnų ir karių pensija (b. l. 44–45).
2013 m. gegužės 31 d. STT buvo gautas pareiškėjo prašymas išmokėti valstybinės pensijos dalį 23417,97 Lt, susidariusios laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., taikant Laikinojo įstatymo 4 str., bei delspinigius (b. l. 37).
2013 m. birželio 28 d. STT sprendimu Nr. 4-01-4053 išaiškino pareiškėjui, kokiais teisės aktais vadovaujantis jam buvo perskaičiuota ir mokama paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, sumažintos pensijos skaičiavimo tvarką. Taip pat nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą pensijų perskaičiavimas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Be to, pažymėjo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurios pagrindu pareiškėjui yra mažinama valstybinė pensija, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. STT tuo pačiu sprendimu atsisakė išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, nesant tam teisinio pagrindo (b. l. 7–8).
Iš 2013 m. gegužės 17 d. STT parengtos pažymos Nr. 4-01-3066 (b. l. 23–24), nustatyta, jog pareiškėjui J. Š. paskirta valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatomis, pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, jo pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatomis, nepagrįstai. Byloje ginčo nėra dėl pensijos ribojimo taikant Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju vertintinas tik pareiškėjo pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas teisėtumas bei pagrįstumas.
Ginčui taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
Teisinis reglamentavimas
Pagal 1994 m. gruodžio 22 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 str. 1 d. Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 4) mokslininkų valstybinės pensijos; 5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pensiją moka STT.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Laikinajame įstatyme numatytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas galiojo iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, darydamas šią išvadą, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime, kuris Teisės aktų registre paskelbtas 2015 m. gegužės 15 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinio Teismo vertinimu, tiek 2011 m. gruodžio 20 d., tiek 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai nepažeidė konstitucinių teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principų.
Dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo
Iš byloje esančių įrodymų (b. l. 7–8, 23–24) nustatyta, kad pareiškėjui J. Š. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties) nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu. Laikinojo įstatymo 4 straipsnis ir šiuo pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimais nebuvo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo mažinama teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Pareiškėjo reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo 2012 m. sausio mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. laikotarpiu neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją yra nepagrįstas ir atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis 1 punktas).
Dėl delspinigių priteisimo
Pareiškėjas skundu taip pat prašo priteisti 11779,96 Lt delspinigių, susidariusių laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. (b. l. 25–26).
Pažymėtina, jog viešosios teisės normos, reglamentuojančios valstybinių pensijų mokėjimo santykius, dėl pensijų neišmokėjimo nenumato kitokių teisinių pasekmių – procesinių palūkanų, delspinigių, netesybų ar pan., tad jos negali būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-673/2013). Atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl pensijos nepriemokos priteisimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 0,07 procentų delspinigių, t.y. 11779,96 Lt,
Dėl STT sprendimo panaikinimo
Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti 2013 m. birželio 28 d. STT sprendimą Nr. 4-01-4053 laikytinas išvestiniu reikalavimu iš pagrindinio reikalavimo – priteisti valstybinės pensijos nepriemoką. Todėl netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl pensijos nepriemokos priteisimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo. Teismo vertinimu, STT, ginčijamu sprendimu atsisakydama išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, nesant tam teisinio pagrindo, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, tokiais savo veiksmais jokių galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Vadinasi, pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą STT sprendimą nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti jam iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo materialieji skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti, atmestinas kaip nepagrįstas ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo J. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.