Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei K. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo byloje – R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

18. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro 2024 m. rugpjūčio 13 rašto duomenimis, 2024 m. gegužės 9 d. vykusio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinosios globos (rūpybos) tęstinumo K. K. ir O. K. atžvilgiu, peržiūrėtas šeimos pagalbos planas ir įvertintas jo efektyvumas. Posėdžio metu buvo užfiksuota teigiamų pokyčių pradžia šeimoje ir pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų vykdymas, alkoholio vartojimo šeimoje fiksuota nebuvo, tačiau nebuvo ilgalaikio teigiamo rezultato, tad buvo nuspręsta dar pratęsti laikiną globą (rūpyba) trims mėnesiams. K. K. išklausė pozityvios tėvystės mokymus ir nuo 2023 m. lapkričio 19 d. iki 2024 m. sausio 20 d. gydėsi priklausomybę nuo alkoholio bendruomenės „Aš esu“ reabilitacijos programoje, kuri paremta „Minesotos“ modeliu. Tačiau pagalbos planas nebuvo pilnai įgyvendintas: K. K. su psichologu nesikonsultavo, nes, pasak jos, gavo reikiamos informacijos dėl ryšio su vaikais stiprinimo pozityvios tėvystės mokymuose. Taip pat moteris nesugebėjo susirasti pastovaus darbo ir, pasak K. K., buvo tik trumpam įsidarbinusi pagal individualią veiklą sezoniniam darbui. Vėliau paaiškėjo, kad iš tiesų K. K. dirbo tik vieną dieną. Su priklausomybės ligų konsultantu vengė konsultuotis ir skambindavo jam tik socialinės darbuotojos darbui su šeimomis paskatinta. AA susirinkimuose moteris reguliariai nesilankė, o po 2024 m. gegužės 9 d. vykusio posėdžio išvis nesilankė. Po gydymo kažkurį laiką palaikė ryšį su globėja R. M., o netrukus jį visiškai nutraukė. Po 2024 m. gegužės 9 d. vykusio šeimos atvejo vadybos posėdžio situacija K. K. šeimoje pablogėjo, kadangi moteris vėl grįžo prie nesaikingo alkoholio vartojimo įpročių. Socialiniai darbuotojai darbui su šeimomis 2024 m. birželio 3 d. lankantis šeimoje, K. K. buvo pastebėta galimai neblaivi. Taip pat buvo atvejų, kai paslaugų gavėja nebuvo rasta namuose, telefonu neatsiliepdavo, o giminaičiai ir artimieji nežinojo jos buvimo vietos. 2024 m. birželio 19 d. lankantis šeimoje, moteris prisipažino, kad sąžiningai visų rekomendacijų nesilaikė, reguliariai nelankė AA grupių, nesikonsultavo su globėja ir žadėjo vėl viską atnaujinti, nes jaučia to reikalingumą, tačiau po to buvo gauta informacija iš K. K. sugyventinio P. Š., kad savaitgalį moteris vėl vartojo alkoholį. 2024 m. birželio 19 d. telefonu pavyko susisiekti su K. K., kuri informavo, kad šiuo metu laikinai apsigyveno (duomenys neskelbtini) pas gimines, kadangi jai skirtas smurto artimoje aplinkoje (toliau - SAA) orderis sugyventinio P. Š. atžvilgiu. Pasibaigus galioti SAA orderiui, K. K. 2024 m. liepos 8 d. grįžo pas savo sugyventinį. 2024 m. rugpjūčio 4 d. K. K. vėl buvo neblaivi, pati iškvietė policiją dėl neva vykusio smurto prieš ją, tačiau jai vėl buvo skirtas SAA orderis P. Š. atžvilgiu. 2024 m. rugpjūčio 8 d. buvo organizuotas šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio data ir laikas buvo asmeniškai derinami su K. K.. K. K. žadėjo atvykti ir dalyvauti posėdyje, tačiau paslaugų gavėja neatvyko, telefonu socialinei darbuotojai posėdžio metu neatsiliepė. 2024 m. rugpjūčio 9 d. socialinė darbuotoja darbui su šeimomis vėl bandė susisiekti su K. K. telefonu, tačiau moters telefonas buvo išjungtas. Paslaugų gavėjos tiksli buvimo vieta nėra žinoma tiek specialistams, tiek šeimos nariams

19. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už tris metus duomenimis, atsakovė 4 kartus bausta administracine tvarka.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

20. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

21. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

22. Šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad tarp motinos (atsakovės) ir jos sūnų dėl atsakovės kaltės nėra jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis nepasikeitė – atsakovė vengia atlikti savo pareigas, vaikų neaugina, nesirūpina, nesidomi jo poreikiais, sveikata, jų neišlaiko. Atsakovė su sūnumis artimų ryšių nepalaiko ir nesiima aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą.

23. Atsakovė yra nusišalinus nuo savo sūnų K. K. ir O. K. auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo. Atsakovė nedalyvauja sūnų gyvenime, nesidomi jų gyvenimu, nesiekia įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų. Atsakovė nededa aktyvių pastangų, kad būtų atstatytas motinos ir sūnų ryšys, vaikų nelanko, neteikia jiems išlaikymo, atsakovė negeba ir nesistengia keisti savo gyvenimo įpročių ir būdo, atsisakyti alkoholio vartojimo, neturi pastovios gyvenamosios vietos, nedirba. Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis nepasikeitė – atsakovė vengia atlikti savo pareigas, vaikais nesirūpina, jų nelanko. Nuo laikinosios globos nustatymo dienos (2023 m. lapkričio 16 d.) atsakovė nei karto nesikreipė į vaiko teisių apsaugos specialistus ar globėjus ir nesidomėjo dėl vaikų grąžinimo į šeimą. Po 2024 m. gegužės 9 d. gydymo, K. K. kažkurį laiką palaikė ryšį su globėja R. M., o netrukus jį visiškai nutraukė. Nepilnamečiai K. K. ir O. K. išreiškė norą gyventi R. M. šeimoje, kadangi atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu.

Motyvuojamoji dalis

24. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad jie siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius tėvo elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovės elgesio pasikeitimą, suponuojantį vaikų grąžinimo į atsakovės, kaip motinos, valdžią ir globą klausimo svarstymą. Byloje nenustatyta objektyvių, pakankamų duomenų, patvirtinančių, kad situacija galėtų iš esmės pasikeisti ir (ar) atsakovė dėtų realias pastangas atstatyti motinos ir sūnų ryšį.

25. Esant tokioms aplinkybėms, terminuoto motinos valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės, atsakovei taikymas nėra galimas – jis neužtikrintų maksimalios vaikų teisių ir interesų apsaugos, vaikų augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje.

26. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią sūnums K. K. ir O. K.. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiams vaikams neužkerta galimybių atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikams pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo ir ugdymo procese.

27. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus motinos valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

28. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

29. Apribojus atsakovei motinos valdžią sūnų K. K. ir O. K. atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo K. K. ir O. K. gyvenamoji vieta nustatytina R. M. šeimoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

30. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

31. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

33. Bylos duomenimis, atsakovė nedirba, nėra registruota užimtumo tarnyboje. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros informacinės sistemos duomenimis atsakovei nenustatytas dalyvumo lygis. Atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie jos sveikatos sutrikimus, galinčius apriboti jos galimybes dirbti ir išlaikyti vaikus, byloje nėra. Atsakovė byloje buvo pasyvi, nepateikė savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų, taip pat ir dėl vaikams iš jos priteistino išlaikymo dydžio, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį. Atsižvelgęs į tai, teismas iš atsakovės nepilnamečiams vaikams priteisia išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 250 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Pažymėtina, kad pagrindas mažesnio dydžio išlaikymo priteisimui iš atsakovės nenustatytas – atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenys apie jos turimas sveikatos problemas, ar kitas aplinkybes, trukdančias dirbti ir gauti pajamas nepateikti (tokios aplinkybės byloje nenustatytos).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

35. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

36. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini)., ir O. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimoje iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams K. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir O. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugsėjo 16 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pavesti R. M. uzufrukto teise tvarkyti K. K. ir O. K. tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.