Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. K. ieškinį atsakovei A. R., tretiesiems asmenims AB ,,Lietuvos draudimas”, M. M., E. B., A. M., D. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 4 d. ieškovui paskambino atsakovės A. R. draugas ir informavo, jog išnuomotas automobilis Vokietijoje sugedo. Ieškovas pasiūlė susisiekti su automobilio draudimu AB „Lietuvos draudimas“, tačiau ieškovui buvo paaiškinta, kad su draudimu susisiekti nepavyko. Vėliau ieškovas sužinojo, kad atsakovė A. R. į Vokietiją nevažiavo ir automobilį perdavė savo draugams, kurie nuvažiavo į Vokietiją be atsakovės. Ieškovas bandė susisiekti su automobilio naudotojais, tačiau jie vengė bendradarbiauti, todėl ieškovas kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, kuris informavo, jog draudimo įstaigoje buvo gautas skambutis dėl išnuomoto automobilio. Draudimui buvo pranešta, kad automobilis įvažiavo į griovį ir atsitrenkė į medį. Sugadintas automobilis 2014 m. liepos 9 d. tralu buvo atvežtas į Lietuvą. Geranoriškai atlyginti žalą atsakovė atsisakė, taip pat nustojo bendrauti su ieškovu. Ieškovo nuomone, atsakovė tokiais veiksmais pažeidė nuomos sutarties esmines sąlygas.

Ieškovas pažymėjo, jog apie eismo įvykį Vokietijoje (nei policijoje, nei draudime) nėra jokių duomenų. Darytina išvada, jog eismo įvykio metu dalyviai pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovo nuomone, nuomininkas yra visiškai atsakingas nuomotojui už padarytą žalą, nes ieškovas dėl atsakovės kaltės prarado teisę ir į draudimo išmoką. Šiuo atveju ieškovo žalą sudaro: 1 560 Lt už sugadinto automobilio atvežimą iš Berlyno į Vilnių; 350 Lt už ekspertų vertinimą ir transporto priemonės kaštų nustatymą; 17 133,43 Lt transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai; 3 061,44 Lt už variklio remontą su variklio atsarginės dalies – kuro purkštuvo pirkimu. Taip pat 1 750 Lt už negautas pajamas, nes minėtas automobilis buvo rezervuotas nuo 2014 m. liepos 12 d. iki 2014 m. liepos 25 d. A. B., o gautas avansas jai grąžintas bei 1 804 Lt už negautas pajamas, kai vyko automobilio remonto darbai. Pažymėtina, kad iš atsakovės buvo gautas 500 Lt užstatas, kuris buvo įskaičiuotas į automobilio grąžinimo pavėlavimą (280 Lt) bei iš dalies už priklausiusį dyzelinį kurą (220 Lt).

Atsakovės nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų apie išlaidas turėtas už automobilio atvežimą iš Berlyno į Vilnių. Pažymėjo, jog ieškovas prašo priteisti 1 750 Lt negautų pajamų už sudarytą sutartį su A. B., tačiau nepateikė nei užsakymo dokumento, nei kito rašytinio įrodymo, patvirtinančio A. B. užsakymą, todėl nėra galimybės identifikuoti, kad užsakytas buvo šis konkretus automobilis.

Pažymėtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos automobilio nuomos sutarties pagrindinėse sąlygose taip pat buvo įtvirtinta nuomininko pareiga imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas automobilio ir jame esančios įrangos, automobilio dokumentų bei raktelių saugumas. Teismas nustatė, kad atsakovės išsinuomotas automobilis buvo vairuojamas trečiųjų asmenų D. K. ir M. M., kurie nenurodyti sutartyje kaip asmenys galintys vairuoti išsinuomotą automobilį. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės atsakomybei kilti teisiškai nėra svarbu, ar automobilį ji leido paimti M. M., ar savo nerūpestingumu sudarė jam sąlygas automobiliu pasinaudoti. Ji turėjo pareigą užtikrinti raktelių saugumą, nesudaryti sąlygų ir galimybių pasinaudoti transporto priemone tretiesiems asmenims, kurie nenumatyti sutartyje. Šiuo atveju prieš nuomotoją už trečiojo asmens veiksmus yra atsakinga atsakovė, kuri buvo prievoliniuose santykiuose su ieškovu.

Aplinkybė, kad draudimo išmoka nebuvo mokama, nes apie eismo įvykį draudikui nebuvo tinkamai pranešta, byloje nustatyta rašytiniais įrodymais, žodiniais paaiškinimais ir jokių įrodymų, rodančių, kad įvykis galėtų būti pripažįstamas draudiminiu, šalys nepateikė. Tokia draudimo sutarčių sąlyga apie įvykio pripažinimą nedraudiminiu dėl to, kad asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos ir draudimui apie jį nepranešė, yra taikoma visų draudimo bendrovių praktikoje, todėl, bet kokie nuomotojo veiksmai, siekiant gauti draudimo išmoką, šioje situacijoje būtų buvę beprasmiai, didintų išlaidas, atitinkamai didėtų ir nuostoliai. Atsižvelgiant į šias visas aplinkybes, yra teisinis pagrindas ir visos sąlygos taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę dėl padarytos ieškovui turtinės žalos ir patirtų nuostolių.

Ieškovas savo reikalavimo teises kildina iš sutartinių teisinių santykių, kurie atsirado, vykdant tarp O. K., kaip nuomotojo, ir atsakovės A. R., kaip nuomininkės, 2014 m. liepos 3 d. sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurios sąlygas nuomininkė materialiai atsako už automobilio sugadinimus nuomos metu iki pat jo grąžinimo nuomotojui, ar kitus pagrįstus nuostolius. Ieškovas teismui nurodė, kad patyrė 1 560 Lt (451,81 Eur) žalos, už sugadinto automobilio atvežimą iš Vokietijos (iš Berlyno) į Lietuvą (į Vilnių), nes tokio dydžio sumą ieškovas sumokėjo tralo (autovėžio) vairuotojui grynais už suteiktas paslaugas. Tai patvirtinančių dokumentų ieškovas teismui nepateikė. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, ieškovui priklausantį automobilį tretieji asmenys paliko nebevažiuojantį Vokietijoje (Berlyne), nes buvo sugedęs automobilio variklis. Atsakovė ir tretieji asmenys teismui nepateikė jokių įrodymų, kad būtų atlikę kokius nors aktyvius veiksmus, siekiant išspręsti susidariusią situaciją, priešingai, sugadintą automobilį jie paliko stovėjimo aikštelėje, o patys autobusais grįžo į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad nuomininkė negrąžino ieškovui automobilio pagal sudarytos nuomos sutarties sąlygas. Dėl šių aplinkybių, ieškovas, pagrįstai įvertinęs situaciją, ėmėsi aktyvių veiksmų pargabenti savo automobilį, nes automobilis savo eiga važiuoti nebegalėjo. Tokie ieškovo veiksmai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Taip pat teismas byloje nustatė, kad automobilio vertinimą atliko VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, turto vertintojas E. L., su kuriuo 2014 m. liepos 14 d. buvo pasirašyta sutartis bei sumokėta 350 Lt (101,37 Eur) suma. Turto vertintojas atliko automobilio Opel Vivavo, v/n (duomenys neskelbtini) turto vertinimą, kuriuo buvo nustatoma: vertinamos transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštų skaičiavimas, vertinamos transporto priemonės rinkos vertės nustatymas, vertinamos transporto priemonės likutinės vertės nustatymas bei surašomas apžiūros aktas. Specialistas 2014 m. liepos 14 d. priėmė vertinimo ataskaitą bei pateikė išvadas, kuriuose nurodė, kad ieškovo transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą yra 14 159,86 Lt, su PVM 17 133,43 Lt (21 proc.). Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė teismui jokių automobilio remontus patvirtinančių įrodymų, išskyrus apie automobilio variklio remontą, kuris nebuvo įtrauktas į turto vertinimą ir dėl šio variklio remonto su variklio dalimis ieškovas patyrė iš viso 3 061,44 Lt išlaidas, dėl kurių yra pareikštas atskiras reikalavimas ieškinyje. Teismas pažymėjo, kad nukentėjęs asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ieškinys buvo pagrįstas, neskaitant žalos dydžio ir šis vertinimas buvo reikalingas siekiant kuo tiksliau nustatyti (įrodyti) padarytos žalos dydį, todėl 350 Lt (101,37 Eur) išlaidų už ekspertų atliktą turto vertinimą buvo pripažintos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš esmės nepateikė teismui jokių įrodymų apie atliktą remontą automobiliui (išskyrus variklio remontą, dėl kurio yra pareikštas ieškinyje atskiras reikalavimas dėl žalos atlyginimo), todėl ieškovui nėra pagrindo priteisti reikalaujamą 17 133,43 Lt žalos atlyginimą su PVM, o yra pagrindas priteisti tik sumą apskaičiuojant turto remonto išlaidos be PVM. Šiuo atveju pagal nepriklausomų vertintojų išvadą – transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą yra 14 159,86 Lt (4 100,98 Eur), todėl būtent tokio dydžio žala priteistina iš atsakovės ieškovo naudai už automobilio atstatymo kaštus. Likusi 2 973,57 Lt (861,21 EUR) suma (su PVM), nesant įrodymų apie automobilio remontą, laikoma nepagrįsta. Teismas taip pat pažymi, kad kai automobilis neremontuojamas, tai prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, todėl, kai automobilis neremontuojamas, tai tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM.

Ieškovas yra pareiškęs atskirą reikalavimą ieškinyje už variklio remontą – 3 061,44 Lt (886,65 Eur) sumai, kurią sudaro – 1 844 Lt, 360 Lt už variklio atsarginę dalį – kuro purkštuvą bei 857,44 Lt už prekes ir paslaugas pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0213. Ieškovas pateikė teismui šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, tai yra įrodymus, jog tarp ieškovo ir G. V. 2014 m. liepos 21 d. buvo sudarytas susitarimas dėl automobilio Opel Vivaro, v/n (duomenys neskelbtini) variklio remonto, už kurį ieškovas G. V. sumokėjo 1 844 Lt. Taip pat UAB „Asvela“ suteikė variklio remonto paslaugas ir medžiagas, už kurias buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra bei buvo pirktas kuro purkštukas iš UAB „Judesta“. Atsakovė automobilio variklio remonto darbų kainos nenuginčijo (CPK 178 str.), todėl iš atsakovės ieškovo naudai buvo priteista 3 061,44 Lt (886,65 Eur) žalos atlyginimo už automobilio variklio remontą.

Taip pat ieškovas yra pareiškęs reikalavimus teismui dėl netiesioginių nuostolių, tai yra negautų pajamų dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo (1 750 Lt suma, kurią, ieškovo nuomone, sudaro nuostoliai, kaip negautos pajamos dėl atšauktos A. B. automobilio nuomos rezervacijos, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 12 d. iki 2014 m. liepos 25 d. bei 1 804 Lt negautų pajamų, kai buvo atliekamas automobilio remontas iki 2014 m. spalio 6 d. Šiuo atveju ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovės 1 750 Lt negautų pajamų dėl neįvykusio ieškovo ir A. B. nuomos sandorio, pateikė teismui vienintelius įrodymus - mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad 2014 m. birželio 18 d. A. B. ieškovui pervedė 300 Lt sumą, o mokėjimo paskirtyje nurodė, jog šis mokėjimas yra rezervacija (2014 m. liepos 12 d. iki 2014 m. liepos 25 d.), o 2014 m. liepos 7 d. ieškovas A. B. grąžino minėtus 300 Lt, nurodęs mokėjimo paskirtyje – grąžinimas. Teismui nebuvo pateikta jokių rašytinių susitarimų, sutarčių su A. B.. Iš ieškovo paaiškinimų nebuvo galima daryti išvados, kad buvo susitarimas dėl konkrečiai automobilio Opel Vivaro, v/n (duomenys neskelbtini), nuomos minėtu laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 12 d. iki 2014 m. liepos 25 d., todėl laikoma kad šių nuostolių (1 750 Lt dėl negautų pajamų) ieškovas teismui neįrodė (CPK 178 str.). Dėl 1 804 Lt negautų pajamų, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2014 m. spalio 5 d., kai automobilis negalėjo būti naudojamas, nes buvo remontuojamas. Šią sumą ieškovas paskaičiavo pagal laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. liepos 7 d. gautas pajamas, nurodęs, jog per šį laikotarpį gavo iš viso 4 065 Lt pajamų, tai yra vidutiniškai apie 44 Lt per parą, todėl už 41 dieną negautos pajamos pagal ieškovo skaičiavimus sudaro 1 804 Lt sumą. Savo paskaičiavimus ieškovas grindė prekių pirkimo-pardavimo kvitais, iš kurių turinio matyti, kad juose yra nurodomi laikotarpiai, kada buvo nuomojamas automobilis, už kokią kainą ir kam. Šie prekių pirkimo-pardavimo kvitai yra pasirašyti tik ieškovo, koks konkrečiai automobilis buvo nuomojamas - kvituose nenurodama. Teismas, vertindamas minėtas aplinkybes, pagal protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, sutiko su atsakovės ir jos atstovo nuomone, kad esant tokioms prieštaringoms ir neaiškioms aplinkybėms, remtis tokiais prekių pirkimo-pardavimo kvitais įrodinėjant negautas pajamas objektyviai nėra pagrindo, be to pažymėjo, kad byloje nėra kitų įrodymų, kurie pašalintų šias abejotinas aplinkybes, todėl šiuo atveju tiksliai nustatyti vidutinių pajamų objektyviai neįmanoma. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, priėjo prie išvados, jog ieškovas iš tikrųjų turėjo realią galimybę gauti naudą nuomojant transporto priemonę. Šiuo atveju, ieškovas neįrodė, kad normaliomis įprastinėmis sąlygomis, ieškovas būtų gavęs būtent po 44 Lt per parą, todėl ieškovo pasirinktas negautų pajamų apskaičiavimo būdas, skaičiuojant po 44 Lt nuomos per parą, netaikytinas.

Be to, atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė 451,81 Eur, 4 100,98 Eur ir 313,49 Eur padarytos žalos, kadangi nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių padarytą žalos dydį.

Be to, nepagrįsti apeliantės argumentai dėl atsakomybės ribų. Nuomos sutarties 6 skyrius numato civilinę nuomininko atsakomybę, tai yra nuomininkas yra visiškai atsakingas nuomotojui už automobilio tyčinį arba neapdairumo pasėkoje įvykusi gedimą ir kitus nuostolius. Minima sutarties nuostata taikoma tiesiogiai dėl žalos ir nuostolių atlyginimo, nes atsakovė tyčia, žinodama, kad pagal sutarties sąlygas, neturėjo teisės perduoti automobilį tretiesiems asmenims, tačiau sąmoningai perdavė automobilį naudojimui ir valdymui tretiesiems asmenims ir paliko jį be savo priežiūros. Taip pat atsakovė perdavė automobilį tretiesiems asmenims, kurie pagal nuomos sutartį nėra laikomi sutarties šalimis ir nėra atsakingi minėtos sutarties pagrindu.

Pažymėtina, jog nepagrįsti apeliantės argumentai, jog ieškovas, kuris yra automobilio nuomos profesionalas, nepakankamai buvo rūpestingas bei apdairus. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju nenuomoti atsakovei automobilio nebuvo pagrindo. Atsakovė atitiko visus reikalavimus, tai yra turėjo pakankamai ilgą vairavimo stažą bei atitiko amžiaus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Kiekviena iš šalių sutartį (sandorį) privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią (CK 6.189 str.).

Nuomos sutartis - tai sutartis, kai viena šalis įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.). Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas O. K. ir atsakovė A. R. 2014 m. liepos 3 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį (1 t. b. l. 17). Taip pat kartu su nuomos sutartimi ieškovas ir atsakovė pasirašė automobilio perdavimo aktą (1 t. b. l. 19). Nuomos sutartimi, ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovei laikinai valdyti bei naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį, o atsakovė įsipareigojo sumokėti automobilio nuomos mokestį. Atsakovė, pasirašydama minėtą sutartį, patvirtino, jog gavo techniškai tvarkingą ir geros būklės automobilį su visais priedais bei dokumentais. Taip pat atsakovė įsipareigojo automobilį grąžinti laiku ir tokios būklės, kokios buvo išnuomotas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, sudarytos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, santykiai. Pagal transporto priemonių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.512 str. 1 d.). Taigi, tarp šalių sudarytos nuomos sutarties pagrindu, kaip buvo minėta anksčiau, buvo išnuomotas automobilis, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, išnuomotas automobilis buvo skirtas naudoti atsakovės A. R. ir trečiųjų asmenų D. K., E. B., A. M. ir M. M. kelionei į užsienį, tačiau atsakovė su minėtais asmenimis į kelionę neišvyko, o savo vardu iš ieškovo išnuomotą automobilį perdavė tretiesiems asmenims D. K. ir E. B.. Taigi, išnuomotu automobiliu išvažiavo keturi asmenys– D. K., E. B., A. M. ir Mindaugas Matukas (tretieji asmenys). Bylos duomenimis, trečiasis asmuo Mindaugas Matukas, vairuodamas automobilį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Po minėto įvykio automobilis buvo apgadintas, tačiau jie ir toliau tęsė kelionę, kol automobilis visiškai sugedo ir tapo nebevažiuojantis. Pažymėtina, jog tretieji asmenys apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei draudimui, nei automobilio savininkui. Be to, be priežiūros paliko automobilį Vokietijoje, o patys grįžo į Lietuvą.

Pažymėtina, jog viena iš nuomininko pareigų - garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (CK 6.483 str. 1 d.). Be to, nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.524 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, atsakovė kaip automobilio nuomininkė privalėjo užtikrinti, jog išnuomotas automobilis būtų techniškai tvarkingas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė turėjo pareigą užtikrinti automobilio būklę bei nesudaryti sąlygų ir galimybių pasinaudoti transporto priemone tretiesiems asmenims, kurie nenumatyti sutartyje ir nėra automobilio nuomotojai. Tuo tarpu, tretiesiems asmenims palikus automobilį Vokietijoje be priežiūros, apeliantė turėjo pasirūpinti, jog automobilis būtų ne tik prižiūrimas, bet ir atvežtas į Lietuvą bei pristatytas ieškovui. Atsižvelgiant į tai, apeliantė elgėsi nesąžiningai ir neapdairiai, ne tik perduodama automobilį tretiesiems asmenims, bet ir neužtikrindama automobilio tinkamos techninės būklės visą nuomos laikotarpį.

Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės atžvilgiu buvo taikoma viena iš civilinės atsakomybės rūšių – sutartinė atsakomybė. Pažymėtina, jog sutartinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju, atsakovė pažeidė tarp jos ir ieškovo sudarytos nuomos sutarties sąlygas. Atsakovė, kaip buvo minėta anksčiau, perdavė automobilį naudoti tretiesiems asmenims, kas reiškia, jog atsakovė pažeidė nuomos sutarties 2.2 punktą, kuris aiškiai nurodo, jog automobilį gali vairuoti tik tie asmenys, kurie yra nurodyti nuomos sutartyje, priešingu atveju už galimą vairuotojo kaltę atsako nuomininkas, tai yra atsakovė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju už ieškovui nuosavybės teise priklausančio automobilio žalą turi atsakyti atsakovė.

Atkreiptinas dėmesys, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str.). Pagal CK 6.251 str. žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota įstatymų, ji turi būti įgyvendinama nustatyta tvarka, nepažeidžiant nei bendrųjų teisinės valstybės principų, nei teisingumo principo. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo patirtos 451,81 Eur išlaidos, susijusios su automobilio pervežimu, laikytinos protingomis ir turi būti priteistinos, kadangi akivaizdu, jog šiuo atveju reikėjo atvežti automobilį iš Vokietijos į Lietuvą su specialia transporto priemone. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pagrįstai kreipėsi į kompetentingą įstaigą dėl automobilio atvežimo. Tuo tarpu, apeliantė savo pozicijos, jog minėtos išlaidos yra grindžiamos prielaidomis, nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, apeliantė neįrodė, kad ieškovas elgėsi netinkamai ir neekonomiškai, pasisamdydamas tralą (autovežį). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, jog ieškovo elgesys yra laikytinas netinkamas bei neekonomiškas, atmestinas.

Taip pat ieškovas kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ dėl turto vertinimo, kuriuo buvo nustatyta vertinamos transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai, vertinamos transporto priemonės rinkos vertė, transporto priemonės likutinė vertė bei surašytas apžiūros aktas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 4 100,98 Eur dydžio žalos atlyginimą ieškovo naudai, kadangi ieškovas pateikė visus dokumentus, patvirtinančius minėtos žalos dydį. Tuo tarpu, atsakovės argumentas, jog byloje nėra duomenų apie suremontuotą automobilį bei jo atlikto remonto vietą ir sumą, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip buvo minėta anksčiau, ieškovas yra pateikęs visus dokumentus, patvirtinančius žalos dydį bei numatytas remonto išlaidas (VšĮ ,,Nepriklausomų draudimų ekspertų grupė“ sutartį, vertinimo ataskaitą, išvadą; Transporto priemonės apžiūros-defektų aktai; Transporto priemonės atkūrimo kaštų skaičiavimai ir kita (1 t. b. l. 23-52)). Be to, svarbu atkreipti dėmesį, jog pareikšdamas ieškinį ieškovas nurodė 17 133,43 Lt žalos dydį, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas iš esmės nepateikė teismui jokių įrodymų apie atliktą remontą automobiliui (išskyrus variklio remontą, dėl kurio yra pareikštas ieškinyje atskiras reikalavimas dėl žalos atlyginimo), todėl ieškovui nebuvo pagrindo priteisti reikalaujamą 4 962,18 Eur (17 133,43 Lt) žalos atlyginimą su PVM. Tuo tarpu, buvo pagrindas ieškovui priteisti tik sumą apskaičiuojant turto remonto išlaidos be PVM, tai yra 4 100,98 Eur. Tuo tarpu, apeliantė nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jog ieškovui priteistas 4 100,98 Eur dydžio žalos atlyginimas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantės apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nėra priteisiamos. Ieškovas prašė iš apeliantės priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Įvertinus tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės yra atkartojamos tos pačios aplinkybės kaip ir ieškinyje, ieškovui iš apeliantės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.