Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-135-1081/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
1-135-1081/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00363-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Kaltinamasis
V. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1-135-1081/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00363-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.6.; 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 21 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei D. Š.,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokurorui S. P., kaltinamajam V. A., kaltinamojo gynėjai advokatei G. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A. (V. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. 2019 m. sausio 2 d. 11.30 val. Kretingos rajone, Vydmantų kaime, Gintaro gatvėje, vairavo automobilį Toyota RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,72 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

V. A. savo kaltę pripažino visiškai ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. sausio 2 d. buvo pas draugus Vydmantuose, norėjo perstatyti automobilį, kad netrukdytų išvažiuoti kitam automobiliui, todėl nuvažiavo iki prekybos centro „Aibė“, esančio toje pačioje gatvėje, kur aikštelėje pastatė automobilį. Prieš tai, per Naujuosius metus vartojo alkoholį, suprato, kad negali vairuoti, žinojo, jog draudžiama vairuoti neblaiviam, tiesiog padarė didelę klaidą. Savo kaltę pripažįsta, dėl padarytos veikos labai gailisi. Automobilis Toyota RAV 4 priklauso jo draugo įmonei, kuris apie tai, kad jis vairuos neblaivus nežinojo. Prašymą dėl laidavimo pateikęs A. T. yra jo senas draugas, kartu su juo dirbo. Gerbia jį kaip žmogų, kaip profesionalą, turi bendrų pomėgių, kartu užsiima sportu. Draugas jo poelgį kritikuoja, jam buvo siurprizas, jog jis taip pasielgė. Gerbia draugo nuomonę, jis yra autoritetas darbo srityje ir gyvenime, todėl gali daryti jam teigiamą įtaką.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. A. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2019 m. sausio 2 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 2 d. apie 11.30 val. gavus informaciją apie galimai neblaivų automobilio Toyota RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, atvykę pastebėjo minėtą automobilį važiuojant Kretingos r., Vydmantų k., Gintaro g., kuris sustojo ties namu Nr. 9. Automobilio vairuotojas V. A. buvo akivaizdžiai neblaivus, patikrinus alkotesteriu jam nustatytas 1,98 promilių girtumas (1 t. b. l. 1);

2019 m. sausio 2 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu su fotolentele, kuriuose užfiksuota įvykio vieta Kretingos r., Vydmantų k., Gintaro g. 9, prie parduotuvės „Aibė“ automobilių stovėjimo aikštelėje stovintis automobilis Toyota RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 8-18);

asmens blaivumo testo rezultatu, kuriame užfiksuota, jog 2019 m. sausio 2 d. 11.35 val. V. A. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM 0384 nustatytas 1,98 ‰ girtumas (1 t. b. l. 21);

2019 m. sausio 22 d. gauta specialisto išvada Nr. T-A 397/2019(01), kurioje konstatuota, jog V. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,72 ‰ (promilės) etilo alkoholio (1 t. b. l. 26);

liudytojo J. N. (J. N.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad automobilis Toyota RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Automobilį buvo paskolinęs draugui V. A., tačiau nežinojo, kad jis automobilį vairuos būdamas neblaivus (1 t. b. l. 40);

transporto priemonės registracijos dokumentais, patvirtinančiais, kad automobilis Toyota RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 32).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje ištirtų ir auksčiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad V. A. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. A. anksčiau neteistas ( 1 t. b. l. 65), administracine tvarka nebaustas (1 t. b. l. 64), psichikos sveikatos įstaigose negydytas (1 t. b. l.55), nuo 2019 m. sausio 8 d. nebedirba (1 t. b. l. 134), charakterizuojamas teigiamai ( 1 t. b. l. 134).

Byloje yra pateiktas A. T. prašymas atleisti kaltinamąjį V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą A. T. yra kaltinamojo draugas. Jis paaiškino, kad su V. A. santykiai labai geri, apie įvykį jis sužinojo iš paties draugo. Mato, kad V. A. gailisi, labai išgyvena, save jau nubaudė. Jo požiūris į draugo padarytą veiką yra kategoriškas, vairuojant turėtų būti nulinės promilės ir tikrai negalima vairuoti išgėrus. Supranta kokią atsakomybę prisiima, sutinka sumokėti užstatą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. T. neteistas ( 1 t. b. l. 199), administracine tvarka nebaustas (1 t. b. l. 195), yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą (1 t. b. l. 200-201), dirba (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 192-193), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centre nesilankė (1 t. b. l. 190-191).

Įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis V. A. nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkią nusikalstamą veiką, nuo pat veikos padarymo momento visiškai pripažino savo kaltę, paaiškino, jog automobilį vairavo tik norėdamas jį perstatyti, kad netrukdytų išvažiuoti kitam automobiliui, nuoširdžiai gailisi, paskutinėje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (1 t. b. l. 134), yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, vadybos profesinę kvalifikaciją ( 1 t. b. l. 142-147), naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jo draugas A. T., atsižvelgus į jo asmenines savybes, jo ir kaltinamojo tarpusavio santykius, yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais uždraudimo naudotis specialia teise ir turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta net 2,72 promilės alkoholio, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, administracine tvarka nebaustas, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, charakterizuojamas teigiamai, jam nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju V. A. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas ne jam pačiam, o UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį, kurios direktorius J. N. apie tai, kad V. A. vairuos neblaivus, nežinojo. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, jog trečiajam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas.

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Prokuroras teismo posėdyje prašė taikyti kaltinamajam BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilio Toyota RAV4 vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 19074 Eur. Kaltinamojo gynėja prašė spręsti klausimą dėl automobilio vertės konfiskavimo, tačiau nekonfiskuoti prokuroro nurodytos sumos, nes kaltinamasis negali sumokėti tokios sumos.

Teismas, atsižvelgdamas į V. A. nustatytą girtumo laipsnį pagal specialisto išvadą - mažiausia koncentracija kraujyje – 2,72 promilės etilo alkoholio, tai, kad V. A. nusikalto pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė norėdamas perstatyti automobilį, kad šis netrukdytų išvažiuoti kitam asmeniui, savo kaltę nuo pat nusikaltimo padarymo pripažino, savo elgesį vertina blogai, nuoširdžiai gailisi, administracine tvarka nebaustas, po įvykio, t. y. nuo 2019 m. sausio 8 d. buvo atleistas iš darbo, o automobilio Toyota RAV4 vertė be PVM yra 19074 Eur, sprendžia, jog visos automobilio Toyota RAV4 vertės konfiskavimas iš V. A. būtų akivaizdžiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o prevenciniai tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti konfiskuojant dalį automobilio vertės, t. y. 5000 Eur.

V. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (1 t. b. l. 99-100, 102-103), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paimtas dokumentas – V. A. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas pažymėjimą išdavusiai institucijai VĮ Regitra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės V. A. ir laiduotojui A. T. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinės pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

V. A. (V. A.), vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant jį laiduotojo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo paskyrimo dienos, t. y. 2019 m. sausio 3 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti dalį automobilio Toyota RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, t. y. 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – V. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti pažymėjimą išdavusiai institucijai VĮ Regitra.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės V. A.:

jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. T., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė