Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja E. K., sekretoriaujant Ievai Einorytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Skaidrei Varapnickaitei, suinteresuotų asmenų Kauno miesto savivaldybės atstovei Jūratei G. V., Kauno AVMI atstovei D. Š., nedalyvaujant pareiškėjai V. B., suinteresuotų asmenų 323-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovams viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities VMI, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, 323-jai daugiabučių namų bendrijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota tinkamai (b.l.131), ją atstovauja advokato padėjėja, byla nagrinėtina pareiškėjai nedalyvaujant.

1992-11-12 Kauno Energetikos Statybos Valdybos leidimu Nr.165 su dukra apsigyveno kambarių tipo bendrabutyje (duomenys neskelbtini). 1992-11-12 Kauno ESV sutartimi Nr.25 jai nuolatinai buvo šis butas išnuomotas. 1999-03-31 šios patalpos suteiktos neterminuotam naudojimui. Bute nuo 1995-04-20 yra registruota pareiškėjos dukra bei nuo 1992-11-30 registruota pareiškėja. Nuo 1992-11-12 iki šiol pareiškėja už butą moka mokesčius, juo rūpinasi, tvarko, remontuoja, yra 323-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos narė. 2009-06-05 Kauno AVMI informavo, jog butas (duomenys neskelbtini), neturi savininko, todėl iki 2009-06-22 pareiškėja privalo pateikti dokumentus, kurių pagrindu bute apsigyveno. 2009-07-14 Kauno AVMI pranešė, kad stabdo buto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą. VĮ Registrų centro Kauno filialas informavo, jog jų turimais duomenimis daiktinės teisės į kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), neįregistruotos. Šiuo metu yra atlikta buto inventorizacija. Pareiškėja nurodo, kad įgyjamąją senatį būtina nustatyti tam, kad butas nebūtų pripažintas bešeimininkiu. Pareiškėja visą laiką nuo valdymo pradžios iki įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos valdė ir iki šiol valdo butą LR CK 4.58-4.71 straipsniuose numatytomis sąlygomis, todėl jos teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja butu naudojosi visada sąžiningai, valdė jį atvirai. Tačiau nėra aišku, ar valstybė ir savivaldybė turėjo akcinėje bendrovėje akcijų. Suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovė pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad iki atsirandant akcinei bendrovei, turtas buvo valstybės. Su tuo pareiškėja sutinka ir tam neprieštaraujame, tačiau kaip buvo po to, neaišku, nes jokių rašytinių dokumentų apie AB „Kensta“ nėra. Bankroto administratorius teigia, kad viską perdavė savivaldybei, o joje duomenų nėra. Atsižvelgiant į to laiko praktiką, kai valstybinės įmonės būdavo perorganizuojamos į akcines bendroves, buvo ir valstybinio turto priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo valstybė perduodavo akcinei bendrovei jos valdomą turtą, tokiu būdu AB „Kensta“ pradėjo valdyti bendrabutį, esantį Krėvės pr. 81, Kaune. Tai rodo visi AB „Kensta“ dokumentai, kad Krėvės pr. 81 AB „Kensta“ valdo patalpas, kurios yra neišpirktos ir AB „Kensta“ pasilieka savo žinioje patalpas, kurias valdo nuosavybės teise. Todėl pareiškėja visuomet ramiai gyveno tame bute, žinodama, kad jis jai yra suteiktas teisėtai, niekada nesislėpė, ji naudojo butą kaip savo, mokėjo mokesčius, tvarkė jį. Pareiškėja gavo iš VMI raštą, kad nepristačius dokumentų, butas gali būti pripažįstamas bešeimininkiu. Pagal LR CPK bešeimininkiu turtas yra pripažįstamas tada, kai jis neturi savininkų ar teisėto valdytojo. Pareiškėja kreipėsi į VMI, pateikė visus dokumentus, kad jį valdo teisėtai, matėsi, kad AB „Kensta“ yra jai išnuomavusi tą butą, dėl bankroto procedūrų AB „Kensta“ ji nežinojo, gal tada būtų išsipirkusi tą butą. Pareiškėjai pateikus visus duomenis apie tai, kad ji valdo butą teisėtai, jos prašymas buvo atmestas ir jai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, ką pareiškėja ir padarė. Iš visų byloje esančių rašytinių įrodymų bei faktų matyti, kad pareiškėja valdė butą atvirai, naudojo ji kaip savo, nežinodama, kad jis priklauso nežinia kam, niekas negali paaiškinti kaip buvo, nes dokumentų nėra, todėl prašo pareiškimą tenkinti (b.l.26-27, 140-143).

Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota tinkamai (b.l.135), byla nagrinėtina jam nedalyvaujant. Teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuotinas esant tam tikrų sąlygų visetui. Byloje pateiktos nuomos sutartys su pareiškėja patvirtina faktą, kad minimas butas pareiškėjai suteiktas nuomos sutarčių pagrindu, todėl patikslintas pareiškimas prieštarauja LAT aiškinimo praktikai bylose dėl įgyjamosios senaties taikymo, kadangi daikto valdymas pagal nuomos sutartį, neatitinka įstatymo sąlygos daiktą valdyti kaip savą. Atsižvelgiant į tai prašymą prašo atmesti (b.l.121-122).

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė teismui atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota tinkamai (b.l.136), byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 1992-11-12 Kauno Energetikos statybos valdyba sutartimi Nr.25 V. B. nuolatinai išnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (b.l.9-10). 1993-01-15 valdyba reorganizuota į Kauno valstybinę energetikos statybos įmonę, kuri 1995-05-18 panaikinta ir įregistruota AB „Kensta“ (b.l.96). 1999-03-31 AB „Kensta“ Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) neterminuotam naudojimui suteikė nuomininkei V. B. (b.l.11-15). VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenimis daiktinės teisės į minėtas patalpas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis neįregistruotos (b.l.22). Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento turto skyrius savo žinioje neturi nekilnojamojo turto Savivaldybės valdomo nuosavybės ar patikėjimo teise adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.12). Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo 1996-02-01 teisinės registracijos duomenimis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise įregistruotas AB „Kensta“ vardu. 2009-03-16 duomenimis, butai minėtame pastate (išskyrus tam tikras patalpas) parduoti kitiems asmenims ir įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai (b.l.53-54).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 str. 1 d., o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 str. nurodytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą.

Pareiškėja negali būti laikoma sąžininga pageidaujamų įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti patalpų valdytoja, nes pagal CK 4.70 str. 1 d. asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai patalpos, esančios Krėvės pr. 81-503, Kaune, buvo suteiktos nuolatinai išnuomojant 1992-11-12 Kauno Energetikos statybos valdybos sutarties Nr.25 pagrindu bei vėliau neterminuotam naudojimui suteiktos AB „Kensta“ 1999-03-31 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties pagrindu. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja, sudariusi minėtas patalpų nuomos sutartis bei jose apsigyvenusi žinojo, kad patalpos priklauso ne jai, o nuomotojui. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad daikto valdymas kitu pagrindu, kaip nagrinėjamu atveju pagal nuomos sutartį, neatitinka įstatyme nurodytos sąlygos, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 1999-03-31 tarp pareiškėjos ir AB „Kensta“ sudarytoje Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinėje sutartyje nurodoma, kad gyvenamasis namas priklauso Kauno miesto savivaldybei (b.l.14).

Be to įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus (CK 4.69 str. 3 d.). 1996-02-01 teisinės registracijos duomenimis minėtas namas patikėjimo teise buvo įregistruotas AB „Kensta“ vardu. 1999-03-31 nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad namas priklauso Kauno miesto savivaldybei (b.l.14). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad AB „Kensta“ 2004-12-16 buvo iškelta bankroto byla, bendrovė buvo įpareigota administratoriui perduoti visą įmonės turtą. 2004-12-30 administratoriui pateikus užklausimą VĮ Registrų centrui dėl informacijos apie bendrovei priklausantį turtą 2005-01-10 pateikta informacija, jog adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrovei priklauso tik butas Nr.321. BAB „Kensta“ bankroto proceso metu visas įmonei priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas (b.l.113). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja minėtose patalpose apsigyveno 1992-11-12 Kauno Energetikos Statybos Valdybos leidimu Nr.165. Kauno Energetikos Statybos Valdyba buvo Valstybinės energetikos statybos įmonės filialas, todėl galima daryti prielaidą, kad patalpos priklausė valstybei. 1996-02-01 teisinės registracijos duomenimis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune patikėjimo teise įregistruotas AB „Kensta“. Vėliau dalis butų buvo privatizuoti ir perduoti įsteigtai bendrijai valdyti ir naudotis, o neprivatizuoti butai liko AB „Kensta“ žinioje (b.l.96-98, 108-109). Vertinant šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus bei aukščiau nurodytus motyvus teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ginčo patalpos yra ne valstybinė nuosavybė. 1992 m. spalio mėn. 11 d. galiojusioje LR Valstybinių įmonių įstatymo redakcijoje nurodyta, kad valstybinė įmonė yra iš valstybės lėšų įsteigta įmonė. Įmonės veiklos ekonominį pagrindą sudaro valstybei (vietos savivaldybei) nuosavybės teise priklausantis kapitalas, kurį valstybė (vietos savivaldybė), investuodama į įmonę, perduoda jai kaip patikėtiniui. Kaip minėta pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ir savivaldybei priklausančius daiktus. Tai, kad pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenis minėtos patalpos ir teisės į juos neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 str. 3 d. nuostata.

Įvertinus visa, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos pageidaujamų įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybėn patalpų valdymas neatitiko CK 4.68-4.71 str. numatytų reikalavimų, todėl pareiškėjos patikslintas pareiškimas atmestinas.

Atmetus patikslintą pareiškimą, iš pareiškėjos valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ( CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-267 str., 270 str., 530-533 str., teismas

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą atmesti.

Iš pareiškėjos V. B., a.k(duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), priteisti 88,22 Lt (aštuoniasdešimt aštuonis litus 22 ct) valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.