Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti I. K. ir V. P., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. Č. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2015 m. spalio 30 d. apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su I. K. ir V. P., taip pat ir su A. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris dėl amžiaus nėra nusikaltimo subjektas, viešoje vietoje – prie kaimo kapinių, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais svetimo turto gadinimu ir naikinimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: M. Č. tyčia, be aiškios priežasties kartu su I. K. sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiais, pagaliu, kojomis automobilyje „Peugeot 306“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) sėdinčiam T. D. į veidą, galvą, rankas, padarydami nukentėjusiajam T. D. kaktos, nosies nugarėlės ir dešinės alkūnės odos nubrozdinimus, abiejų akių vokų, dešinės ausies kaušelio poodines kraujosruvas, dešinio antakio žaizdą, taip pat M. Č. ištraukė ir paėmė automobilio variklio užvedimo spynelės raktą, o V. P. kartu su A. G. išdaužė automobilio „Peugeot 306“ dešinės pusės priekinį ir du galinius žibintus, bendros 39 eurų vertės, nulaužė galinio automobilio dangčio valytuvo kojelę, 6 eurų vertės, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam T. D. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir padarė keturiasdešimt penkių eurų turtinę žalą.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Č. prašė pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės.Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, kadangi parinktoji bausmė viršija sankcijoje nustatytą vidurkį. Atkreipia dėmesį, jog jo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ir, nors jis yra teistas, o teistumas neišnykęs, tačiau kitos jo asmenybę apibūdinančios aplinkybes sudaro prielaidas švelninti paskirtą bausmę. Nustatytos ne tik jo atsakomybę sunkinančios, bet ir viena lengvinanti aplinkybė, jis visiškai pripažino savo kaltę, sutiko atlyginti žalą, savo veiksmus vertina neigiamai ir gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Apelianto teigimu, parinkdamas bausmę, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę, socialinę padėtį, pateiktas charakteristikas, jauną amžių. Nors nuosprendyje nurodyta, jog M. Č. nedirba ir nesimoko, tačiau to daryti negali dėl objektyvių priežasčių, kadangi yra suimtas. Ankstesnių bausmių atlikimo metu pataisos namuose mokėsi. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas. Nuteistasis M. Č. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės, padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, o nesutinka tik su jam paskirtos bausmės dydžiu – prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Kaip teisingai nurodoma apelianto skunde, jis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir tai apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pritardama skundžiamame nuosprendyje nurodytoms išvadoms, pažymi, jog nuteistasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumams pagal ankstesnius nuosprendžius neišnykus, kas rodo, kad M. Č. delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių ir naujas nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė. Tai patvirtina ir aplinkybės, jog naują nusikalstamą veiką apeliantas padarė praėjus mažiau nei dviem mėnesiams nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus bausmę. Nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nors apeliaciniame skunde M. Č. nurodo, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis niekur nedirbo ir nesimokė, kadangi ankstesnių teistumų metu pataisos namuose jis mokėsi, tačiau, analizuojant šios baudžiamosios bylos ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančius apelianto teistumų duomenis, matyti, jog 2015 m. rugpjūčio 18 d. paleistas iš pataisos namų M. Č. nesielgė tik teisėtais būdais, nesiekė mokytis ar įsidarbinti, o ir toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas. Iš šių aptartų duomenų matyti, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, jam skiriama griežčiausia – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki šiol nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio, todėl manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių ir atsižvelgdamas į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei dvi sunkinančias aplinkybes, už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas tik nežymiai didesnis už įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, atlikęs baudžiamojoje byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą ir M. Č. pripažinus savo kaltę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, apeliantui paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio pagrindai ar BK 75 straipsnyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo pagrindai, todėl nėra įstatyminio pagrindo dar labiau mažinti M. Č. paskirtos bausmės dydį.Nors apeliaciniame skunde netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo klausimas nėra keliamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs teisės taikymo klaidą, privalo ją ištaisyti.BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) yra nustatyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo M. Č. klausimą, nuteistąjį pripažino recidyvistu, padaręs išvadą, jog egzistuoja visos įstatyme tam numatytos sąlygos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su tokia skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta aplinkybe. M. Č. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė 2015 m. spalio 30 d., tai yra būdamas septynis kartus teistas, tačiau tik už tas veikas, kurias jis padarė būdamas nepilnametis, todėl šie ankstesni teistumai nesudaro pagrindo asmenį pripažinti recidyvistu. Tuo tarpu Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d., 2016 m. kovo 25 d. ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiais M. Č. nuteistas už veikas, padarytas 2015 m. gruodžio mėn., tai yra jau po 2015 m. spalio 30 d. veikos padarymo, todėl, sprendžiant recidyvo jo veiksmuose buvimo klausimą, į teistumus pagal pastaruosius nuosprendžius neturi būti atsižvelgiama. Vėliau padarytos nusikalstamos veikos negali būti vertinamos kaip asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė veikoms, padarytoms anksčiau. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aplinkybė, jog nusikaltimą M. Č. padarė, būdamas recidyvistas, iš skundžiamo nuosprendžio šalintina. Vis tik, net ir įvertinus, jog M. Č. nepagrįstai pripažintas recidyvistu, negalima daryti išvados, jog jam skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsniui. Nors, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, M. Č. yra jauno amžiaus, tačiau, vertinant tai, kad nusikaltimus jis pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, o išėjęs iš pataisos namų atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jis savo priešingo teisei elgesio nekeitė ir toliau nusikalsdavo, nesilaikydamas įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio normų, aukštesnės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti švelnesnių bausmių nepakanka. Todėl jam pagrįstai skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, jog jis sutiko atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nesudaro pagrindo švelninti bausmę, kadangi duomenų apie nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimą byloje nėra. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apylinkės teismas analizuojamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje subendrinęs šiuo ir ankstesniu Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, nepagrįstai nurodė bausmės pradžią skaičiuoti nuo ankstesnio, tai yra Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžio paskelbimo dienos, tokiu būdu, pažeisdamas BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimus, į galutinę subendrintą bausmę neįskaitė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir M. Č. atliktos bausmės dalies. Todėl nuosprendžio rezoliucinė dalis yra keistina, nurodant, jog M. Č. paskirtos galutinės su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu subendrintos bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. gruodžio 1 d., ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendį. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. Č., išlaidas iki 2017 m. vasario 8 d. sudaro 69,48 eurų dydžio advokato užmokestis. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Be to, pažymėtina, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą nuteistasis M. Č. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. Č. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeisti:

-iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalinti aplinkybę, jog M. Č. nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis);

-bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2016 m. gruodžio 1 d.;

-vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendį.

Likusioje dalyje Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.