Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-72-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-05
Bylos Nr.
1A-54-72-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius, Ričardas Gilys
Nuteistasis
A. M.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Pranešėjas Tomas Zdanavičius Baudž. byla Nr.1A-54-72/2009

Teisėja Gražina Kazilionienė Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592009 m. vasario 5d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės, Ričardo Gilio, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, nuteistajam A. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir nubaustas keturiasdešimt penkioms (45) paroms arešto, bausmę atliekant areštinėje. Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtą bausmę A. M. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-01-28 iki 2008-01-30 įskaitytinai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2008 m. sausio 21 d., naktį, nenustatytą valandą, netoli UAB (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) miestelyje, Panevėžio rajone, pagrobė svetimą, Vokietijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį, Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) gabenamą turtą- dvi skalbimo mašinas BOSCH, artikulas Nr. (duomenys neskelbtini) bendros 1651, 86 litų (478.8 eurų) vertės.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. M. skundžia 2008 m. lapkričio 20 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas skunde nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei dėl nuosprendyje išdėstytų aplinkybių neatitikimo faktinėms aplinkybėms. Jokios vagystės neįvykdė. Rado paliktas skalbimo mašinas, kurias įsikėlė į automobilį ir nuvažiavo. Vėliau pasiūlė jas pirkti S. Č.. Teismas neteisingai veiką vertino kaip vagystę. Mano, kad tai yra radinio pasisavinimas. Teismas nepagrįstai netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jei teismas būtų vertinęs pirminius duotus parodymus, tai veika būtu kvalifikuojama ne pagal BK 178 str. 1 d., o pagal 189 str. Paskirta 45 parų arešto bausmė yra per griežta tiek savo rūšimi, tiek dydžiu. Anksčiau dirbo užsienyje, todėl turi pajamų, lėšų pragyvenimui. Šiuo metu susirado darbą, tačiau dėl paskirtos bausmės negali pradėti dirbti.

Nuteistojo gynėjas ir nuteistasis teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. M. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę. Nuteistasis iš esmės ginčija savo kaltę ir veikos kvalifikavimą, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nenustatė jokių esminių BPK pažeidimų.

Apeliantas skunde neigia savo kaltę (pirmos instancijos teisme kaltę pripažino iš dalies nurodęs, kad rado ir paėmė dvi skalbimo mašinas), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi surinktais bei ištirtais įrodymais – liudytojo S. Č. parodymais, pačio nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, daiktų apžiūros protokolais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. Pagrindiniai A. M. apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktines bylos aplinkybėms. Tačiau teismas, priešingai apelianto tvirtinimui, vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Patikrinęs pirmos instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą bei nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotas nusikaltimo aplinkybes ir tinkamai jas įvertino.

Pagal BK 178 str. 1 d. vagystė-tai svetimo turto pagrobimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose “ 14 punkte išaiškinta, kad vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Minėto nutarimo 7 punkte inter alia nurodyta, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 straipsnyje. Taigi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Nors nuteistasis A. M. bylos nagrinėjimo teisme metu ir nurodė, kad 2008 m. sausio mėn. 21 d., nakties metu, važiuodamas pro Ramygalos miestelį, netoli degalinės (duomenys neskelbtini) pamatė iš už pastato išvažiuojantį automobilį be šviesų, kas sukėlė jam įtarimą ir susidomėjimą, dėl ko apsisuko ir nuvažiavęs ten, iš kur automobilis išvažiavo, aikštelėje, šalia namo, pamatė stovinčias šešias ar septynias dėžes su skalbimo mašinomis, iš kurių dvi pasiėmė sau, nesupratęs iš kur jos galėjo ten atsirasti. Tačiau teismas jo tokius veiksmus teisingai įvertino kaip svetimo turto pagrobimą, nes A. M. veika buvo nukreipta į svetimą turtą, šiuo atveju į dvi skalbimo mašinas, į kurias jis neturėjo jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės. Nors nuteistasis A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad skalbimo mašinas tik radęs ir neteisėtai jas paėmęs, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad jis suprato, jog paima ne jam priklausantį turtą ir veikia prieš turto savininko valią. Teismo posėdžio metu duoti nuteistojo parodymai, kad jis pasiėmė dvi skalbimo mašinas nesupratęs, kad jos yra vogtos iš degalinėje stovėjusio vilkiko, akivaizdžiai nelogiški, todėl atmetami: iš jo paties teismui parodymų akivaizdu, kad A. M. matė tiek vilkiką su uždarytomis durimis, tiek padėtas ant žemės skalbimo mašinas, nuvažiuojantį automobilį, nuo vilkiko nueinantį asmenį. Šios jo nurodytos aplinkybės neduoda jokio pagrindo konstatuoti, kad esant tokiai situacijai A. M. turėjo pagrindo manyti, kad ant žemės esančios skalbimo mašinos yra pamestos, iš kur nors atsitiktinai iškritę ar pan., jo paties teismui nurodyta situacija akivaizdžiai rodo, kad A. M. suprato, kad paima ne šiaip paliktas ar pamestas skalbimo mašinas, o iškrautas iš degalinėje stovėjusio vilkiko ir tokiais savo veiksmais veikia prieš turto savininko valią, paimdamas tokį turtą suvokė, kad neteisėtai slapta įgyja svetimą turtą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Todėl apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad jis skalbimo mašinų nevogė, o pasiėmė radęs jas paliktas, nepagrįsti. Tokius nuteistojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos būdą ir bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo A. M. veikoje kitų nusikaltimų požymių nėra.

Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad teismo paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra aiškiai per griežta, nepagrįstas. Pirmos instancijos teismo paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.) ir kitas Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje esančias bausmių skyrimo taisykles. A. M. paskirta bausmė už padarytą veiką individualizuota, atsižvelgus į BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes. Tyčinis nusikaltimas nuosavybei, kurį padarė A. M., priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Iki nusikalstamos veikos padarymo A. M. teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Tačiau, pirmos instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nėra A. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, niekur nedirba, baustas administracine tvarka (b. l.144-146), nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, paskyrė vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių - arešto bausmę, kuri savo rūšimi nėra aiškiai per griežta. Pirmos instancijos teismas A. M. už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d., įvykdymą paskyrė 45 paras arešto, o tai yra mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžiu paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti jos nėra pagrindo. Ši bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutari a:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ZdanavičiusVytautas NorkūnasTeisėjai Nijolė SušinskienėRičardas Gilys