Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Petrui Kulbiui, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavčiaus skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007m. liepos 10 d. nutarties dėl nuteistojo G. L. lygtinio paleidimo iš pataisos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L., gim. 1974-05-13, Panevėžio apygardos teismo 2004-11-15 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 129 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 7 metams.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2007m. liepos 10 d. nutartimi Pataisos namų administracijos teikimą dėl G. L. lygtinio paleidimo patenkino, nuteistąjį G. L. lygtinai paleido iš pataiso įstaigos, neatlikus 3 metų 5 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės, nustatė įpareigojimus būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję susiję su darbu; registruotis pataisos inspekcijoje 4 kartus per mėnesį; uždraudė lankytis vietose, prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais, jei tai nesusiję su darbu bei uždraudė išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo.

Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007m. liepos 10 d. nutartį, kuria G. L. lygtinai paleistas, panaikinti, priimti naują sprendimą- Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti. Nurodo, kad į lengvąją grupę nuteistasis perkeltas tik 2006-10-09, nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistasis atlieka bausmę, yra labai sunkus ir jo padariniai neatlyginti bei negrąžinami, pats nuteistasis kaltės nepripažino, todėl bausmės tikslai nėra pasiekti, likusi bausmės dalis-beveik pusė paskirtosios bausmės dar labai didelė, todėl prokuroro manymu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.

Nuteistasis G. L. atsikirtimuose į prokuroro skundą nurodo, kad perkeltas į lengvąją grupę yra pagal pataisos namuose galiojančią tvarką ir joje bausmę atlieka jau daugiau nei trys mėnesiais, o (duomenys neskelbtini) str. nenumato, kiek laiko nuteistasis turi būti lengvoje grupėje, todėl prokuroro skundo argumentas dėl lengvosios grupės nepagrįstas. Teigia, kad kaltę pripažino iš dalies, t.y. pripažino, kad sudavė smūgius, tačiau nepripažino, kad dėl šių smūgių nukentėjusysis mirė. Taip pat mano, kad nepagrįstas skundo argumentas dėl atliktos bausmės dydžio bei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nes LR BVK 7 skirsnis, nei (duomenys neskelbtini) str. 3d. 2p. nenurodo jokių apribojimų dėl minėtų aplinkybių. Nuteistasis sutinka, kad padaryto nusikaltimo padariniai neatstatomi, tačiau jis stengiasi atlyginti bent materialinę žalą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas Eugenijus Senovaitis prašė skundą atmesti, prokuroras prašė skundą tenkinti.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. R. atitinka LR (duomenys neskelbtini) str. numatytus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistasis yra atlikęs šiek tiek daugiau nei ½ paskirtos bausmės, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, skatintas 7 kartus, bausmės atlikimo metu režimo pažeidimų nepadarė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BBVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčias reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau visiškai neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumą, neįvertino, ar šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos būtų tinkamai realizuoti bausmės tikslai, ar nebūtų pažeistas teisingumo principas, teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas išsprendė formaliai, atsižvelgdamas išimtinai vien tik į elgesį bausmės atlikimo metu.

Nors nuteistasis pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, dirbo, baustas nebuvo, skatintas 7 kartus, tačiau jis nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Jo padaryto nusikaltimo pasekmės sunkios ir neatstatomos-atimta žmogaus gyvybė. Šiuo metu jis yra atlikęs tik šiek tiek daugiau nei pusę paskirtos bausmės. Šios aplinkybės apibūdina nuteistojo padarytos veikos, kartu ir paties nuteistojo pavojingumą. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik tuo atveju, jeigu juo būtų užtikrintas bausmės tikslų realizavimas ir nepažeistas teisingumo principas, kurio esmė yra ta, kad asmeniui taikomos valstybės prievartos priemonės tiek savo pobūdžiu, tiek savo trukme atitiktų padarytos veikos pavojingumą, asmens patiriami suvaržymai turėtų pakankamą nubaudimo poveikį. Šiuo atveju nors nuteistasis ir atitinka formalius lygtinio paleidimo reikalavimus, tačiau įvertinus tai, kad jis nuteistas už labai sunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, atliko tik kiek daugiau nei pusę bausmės, neatliktos bausmės dalis dar labai didelė- daugiau nei trys metai, kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos būtų pažeistas teisingumo principas, neįgyvendinti kiti bausmės tikslai, todėl esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad tenkinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistojo G. L. lygtinio paleidimo, nėra pagrindo.

Remdamasis aukščiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkė teismo 2007m. liepos 10 d. nutartis dėl nuteistojo G. L. lygtinio paleidimo nepagrįsta, todėl naikintina, dėl pataisos namų teikimo priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro skundą tenkinti, Kaišiadorių rajono apylinkė teismo 2007m. liepos 10 d. nutartį, kuria nuteistasis G. L. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 3 metų 5 mėnesių 2 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų –atvirtosios kolonijos 2007-06-18 teikimą dėl G. L. lygtinio paleidimo iš pataisos namų-atvirosios kolonijos, atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.