Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-01-31 · Civilinė byla Nr. 2VP-1954-1028/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
2VP-1954-1028/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00343-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvijus Balčytis
Pareiškėjas
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Suinteresuotas asmuo
L. K., D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-1954-1028/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00343-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą suinteresuotiems asmenims L. K., D. K., antstoliui Arturui Bložei dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo teismo nustatyti skolininkės L. K. turto, esančio bendrąja sutuoktinių nuosavybe, dalį.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0041/15/03019 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. K. išieškotojo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras naudai. Skolininkė yra susituokusi su D. K.. Antstolis areštavo turtą, kuris yra skolininkės bendra su kitais asmenimis nuosavybė - skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį ir butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad išieškojimas iš skolininkės asmeninio turto konkrečiu momentu negalimas, kadangi tokio turto nėra, todėl antstolis areštavo skolininkei ir jos sutuoktiniui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.).

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja LR civilinio kodekso (toliau CK) trečiosios knygos normos. Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str.). Nagrinėjamu atveju bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų, numatytų CK 3.100 str., nenustatyta. Preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.), bei kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju civiliniame kodekse numatytų pagrindų nustatyti mažesnę, o ne 1/2, dalį nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, jog suinteresuoti asmenys pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje neginčijo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta įrodymų, kad suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir D. K. pajamas iš darbinės veiklos.

Nagrinėjamu atveju išieškotina skolos suma yra 137,35 Eur, suma yra maža, todėl nustatyti turto dalį buto atžvilgiu ir nukreipti išieškojimą į tokią dalį būtų neproporcinga išieškotinai sumai priemonė, o esant nedidelei skolos sumai yra neabejotina tikimybė, kad skolą bus galima išieškoti iš skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio. Be to, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų (CPK 663 str. 3 d.).

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pateiktas pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti kad skolininkei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 sutuoktinio D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis