- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-13
- Bylos Nr.
- 2SA-125-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6397-854/2012 pagal pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Vilniaus energija“, antstolis A. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2012-09-20 antstolio A. B. patvarkymą areštuoti lėšas Nr. VB7-547 bei 2012-09-25 patvarkymą dėl informacijos pateikimo. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro 2009-01-20 išduotą vykdomąjį raštą, areštavo skolininkės atsiskaitomąją sąskaitą banke ir nepagrįstai reikalauja apmokėti vykdymo išlaidas, nors jokių vykdymo veiksmų neatliko. Skolininkė padengė visą skolą išieškotojui ir visiškai įvykdė antstolio vykdomąjį dokumentą. Antstolio 2012-09-25 priimtas patvarkymas dėl informacijos pateikimo yra neteisėtas, nes jame išaiškinti neteisėti banko veiksmai. Skolininkė paaiškino, kad į areštuotą sąskaitą mokama socialinė pašalpa vaikams ir šiuos pinigus ji naudojanti įvairioms būtinoms reikmėms, todėl neteisinga, kad, norėdama nuimti pinigus iš areštuotos sąskaitos, ji turės prašyti antstolio leidimo. Antstolio patvarkymai yra neteisėti ir turi būti panaikinti (LR CPK 510 str.).
Atsiliepimas
Antstolis A. B. atsiliepime į skundą prašė atsisakyti tenkinti J. M. skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad pareiškėjos skundžiamas patvarkymas areštuoti lėšas priimtas 2012-09-20, kuriuo areštuotos skolininkei priklausančios piniginės lėšos 340,93 Lt vykdymo išlaidų sumai. Antstolis pažymi, kad tame pačiame patvarkyme yra nurodyta, jog „Swedbank“, AB uždraudžiama skolininkui areštuota pinigų suma atlikti bet kokias operacijas, tačiau leidžiama disponuoti skolininkei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, susijusiomis su darbo biržos išmoka ar socialine pašalpa, patenkančiomis į sąskaitą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinio skyriaus ar darbo biržos atitinkamo skyriaus. Skolininkės skundas neturi pagrindo, nes ji gali naudotis valstybės mokama socialine pašalpa vaikams, todėl jai tereikia nuvykti į banko skyrių, kuriame jai bus išmokėti visi pinigai, kurie patenka iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip socialinė pašalpa (LR CPK 443 str., 510 str.).
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja yra visiškai atsiskaičiusi su UAB „Vilniaus energija“ pagal vykdomąjį įrašą Nr. VB7-547, tačiau pagal LR CPK 609 str. antstolis turi teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog antstolio patvarkyme nurodyta, jog pareiškėjui leidžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, susijusiomis su darbo biržos išmoka ar socialine pašalpa.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-11-26 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolio A. B. 2012-09-20 ir 2012-09-25 priimtų patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. 0042/10/00628. Teismas nustatė, kad antstolis A. B. 2010-04-28 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ 2010-02-19 pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro 2009-01-20 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 4404,94 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės J. M. išieškotojo naudai. Šio vykdomojo dokumento pagrindu antstolis užvedė vykdomąją bylą Nr. 0042/10/00628. Teismas pažymėjo, jog vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos. Priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis atliko pirminę skolininkės turto patikrą. Įstatymų leidėjas nustato reikalavimą antstoliui išsiųsti skolininkui raginimą per nustatytą terminą įvykdyti jam tenkančią piniginę prievolę geruoju (CPK 655 str.). Skolininkei raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas tinkamai 2010-05-03. Raginimu antstolis pranešė skolininkei apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. 2010-11-15 skolininkei tiesiogiai skolą padengus UAB „Vilniaus energija“, antstolis kreipėsi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo (CPK 611 str. 1 d.). Vilniaus apygardos teismo 2012-04-12 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-09 nutartis liko nepakeista, todėl iš skolininkės priteista 340,93 Lt vykdymo išlaidų antstolio A. B. naudai. Teismas konstatavo, jog skolininkė turėjo suvokti, kad priverstinis vykdomojo dokumento vykdymas sukels jai papildomų neigiamų turtinių padarinių, juolab, kad antstolis raginime aiškiai išaiškino teisines šio procesinio dokumento nevykdymo pasekmes. Teismas nustatė, kad antstolis, siekdamas išieškoti iš skolininkės teismo nutartimi priteistas vykdymo išlaidas, 2012-09-20 patvarkymu areštavo atsiskaitomąją sąskaitą „Swedbank“, AB banke 340,93 Lt vykdymo išlaidų sumai ir patvarkyme nurodė draudimą skolininkei areštuota pinigų suma atlikti bet kokias operacijas, tačiau leido disponuoti piniginėmis lėšomis, susijusiomis su darbo biržos išmoka ar socialine pašalpa, patenkančiomis į sąskaitas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinio skyriaus ar darbo biržos atitinkamo skyriaus. CPK 689 str. 2 d. numatyta, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas arba apribodamas disponavimą piniginėmis lėšomis, priima patvarkymą ir elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) pateikia nurodymą apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti pinigines lėšas įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti. Informacinė sistema tokį antstolio nurodymą siunčia bankams, kurie jį vykdo ir visą reikalaujamą informaciją apie disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimą bankuose elektroninių ryšių priemonėmis pateikia PLAIS. Minėta sistema automatizuoja skolininko piniginių lėšų apribojimo ir (ar) nurašymo procesus bei jų kontrolę, informuoja bankus apie paskirtų apribojimų duomenis teikiančių institucijų sistemai pateiktus apribojimo ir konkrečios sumos apribojimo nurodymus (Piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti LR Teisingumo ministro 2012-04-19 įsakymu Nr. 1R-126). Teismas padarė išvadą, kad pagrįstais laikytini antstolio atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodyti argumentai, jog skolininkės gaunamai socialinei išmokai nėra taikomi disponavimo apribojimai, todėl ji turinti nuvykti į artimiausią banko skyrių dėl piniginių sumų gavimo. Disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimą bankuose antstolis nuo 2012-07-01 vykdo tik elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis, priimdamas 2012-09-20 patvarkymą ir jame nurodydamas konkrečius draudimus ir leidimus bankams paskirstant skolininkės pinigines lėšas, esančias skolininkės banko sąskaitoje, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, nes pati PLAIS sistema centralizuotai tvarko duomenis apie skolininko piniginių lėšų apribojimo procesą, perduoda bankams apribojimo, konkrečios sumos apribojimo ir nurašymo nurodymus ir proporcingai paskirsto skolininko pinigines lėšas nurašymo nurodymų teikėjams. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundžiamu 2012-09-20 patvarkymu areštuoti lėšas, antstolis tinkamai realizavo savo pareigą imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdymo išlaidos būtų kuo greičiau ir realiai išieškotos bei nepažeistų skolininkės teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėja J. M. skunde nurodė, kad antstolis, užuot išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir panaikinęs areštą atsiskaitomajai sąskaitai, 2012-09-25 priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo išaiškino kažkokią tvarką. Teismas nurodė, jog antstolis šiuo patvarkymu informavo skolininkę apie tai, kad jos skundas neturi pagrindo ir išaiškino kreipimosi į banką tvarką dėl galimybės disponuoti socialine pašalpa. Šis antstolio patvarkymas yra informacinio pobūdžio, nesukuria jokių teisinių pasekmių skolininkei, nepažeidžia jos teisių, todėl teismas neturi pagrindo vertinti šio antstolio procesinio dokumento, kaip neteisėto (LR CPK 513 str., 611 str., 698 str.).
III. Atsirojo skundo argumentai
Pareiškėja J. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-26 nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti nurodytų patvarkymų vykdymą. Nurodė, kad nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti ne trumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas 2012-11-26 nutartyje privalėjo aptarti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau minėtoje nutartyje apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą neužsimenama ir neargumentuojama. Apeliantė teigia, jog LR CPK 510 str. 2 d. normos analizė suponuoja išvadą, kad teismas privalo išnagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą LR CPK nustatyta tvarka, tačiau įstatymų leidėjas nenumatė galimybės teismui šio klausimo palikti neišspręsto (LR CKP 510 str.).
Atsiliepimas
Antstolis A. B. ir suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio A. B. 2012-09-20 patvarkymą areštuoti lėšas Nr. VB7-547 bei 2012-09-25 patvarkymą dėl informacijos pateikimo, o atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-26 nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti nurodytų patvarkymų vykdymą.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-06 nutarties Nr.2-6438-912/2012, kuria laikytas nepaduotu pareiškėjos J. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – antstolio A. B. patvarkymo vykdymo sustabdymą, ir 2013-03-14 nutartimi Nr. 2S-665-345/2013 paliko minėtą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-06 nutartį nepakeistą.
Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2012-11-26 nutartyje neprivalėjo aptarti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes jis buvo sprendžiamas atskiroje byloje pirmosios instancijos teisme, konkrečiai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-6438-912/2012. Tai, kad pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, savaime nereiškia, kad tą patį klausimą turėjo nagrinėti pirmosios instancijos teismas skundžiama 2012-11-26 nutartimi, kuri yra apeliacijos objektas nagrinėjamu atveju.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio patvarkymų teisėtumo sprendimo klausimas nėra tapatus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutui. Pareiškėja, teikdama atskirąjį skundą, privalėjo vadovautis LR CPK III dalies XVI skyriuje „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“ nurodytomis teisės normomis, bei atskirajame skunde nurodyti, kokios bylos aplinkybės patvirtina procesinio sprendimo ar jo dalies neteisėtumą (LR CPK 306 str. 1 d. 4 p., 338 str.). Tai, kad apeliantė turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savaime nereiškia, kad teismas besąlygiškai taiko laikinąsias apsaugos priemones apeliacinės instancijos teisme.
Vykdomosios bylos Nr. 0042/10/00628 duomenimis išieškotojas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į antstolio A. B. kontorą su vykdomuoju įrašu dėl 4868,86 Lt skolos išieškojimo. 2010-04-28 raginimu įvykdyti sprendimą, antstolis A. B. kreipėsi į pareiškėją J. M., ragindamas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 4404,94 Lt skolos išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai. Minėtas raginimas pareiškėjai įteiktas 2010-05-03. Raginimu antstolis pranešė skolininkei apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. 2010-11-15 skolininkei tiesiogiai padengus skolą UAB „Vilniaus energija“, antstolis kreipėsi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Įsiteisėjusia Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-10-25 nutartimi iš pareiškėjos J. M. priteistos 340,93 Lt vykdymo išlaidų. Pareiškėjai nesumokėjus vykdymo išlaidų, antstolis A. B. 2012-05-04 patvarkymu areštavo J. M. sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB. 2012-05-08 patvarkymu antstolis A. B., išnagrinėjęs pareiškėjos 2012-05-07 skundą, patenkino jį bei patvarkė panaikinti areštą „Swedbank“, AB sąskaitai, į kurią pervedama socialinė pašalpa. Minėtą patvarkymą pareiškėja gavo 2012-05-09. 2012-05-08 antstolio A. B. patvarkymu dėl arešto piniginėms lėšoms įregistravimo panaikinimo antstolis patvarkė panaikinti visus apribojimus, kurie taikyti, vykdant antstolio A. B. patvarkymą Nr. 0042/10/00628 dėl piniginių lėšų, priklausančių J. M. sumokėjimo sustabdymą, arešto.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, t. y. tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog minėtos aplinkybės paneigia pareiškėjos argumentus, išdėstytus skunde dėl antstolio A. B. veiksmų, jog antstolis, pažeisdamas LR CPK reikalavimus, skundo neišnagrinėjo ir arešto nepanaikino.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjos skundžiamu 2012-09-20 patvarkymu areštuoti lėšas, antstolis tinkamai realizavo savo pareigą imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdymo išlaidos būtų kuo greičiau ir realiai išieškotos bei nepažeistų skolininkės teisių ir teisėtų interesų.
Pažymėtina, jog pareiškėjos J. M. ginčijamu 2012-09-25 patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolis A. B. informavo pareiškėją, jog skundžiamu 2012-09-20 patvarkymu areštuota pinigų suma atlikti bet kokias operacijas, išskyrus leidžiant disponuoti skolininkui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, susijusiomis su darbo biržos išmoka ar socialine pašalpa, patenkinančiomis į sąskaitą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinio skyriaus ar darbo biržos atitinkamo skyriaus, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis antstolio patvarkymas yra informacinio pobūdžio, nesukuria jokių teisinių pasekmių skolininkei, nepažeidžia jos teisių, todėl teismas neturi pagrindo vertinti šio antstolio procesinio dokumento, kaip neteisėto.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti atskirąjį skundą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliacinės instancijos teisme, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos vykdymo šalies, piktnaudžiaujančios procesu, interesams patenkinti. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašymas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra formalaus pobūdžio ir patvirtina, kad padėtis, kai nėra operatyviai užbaigiamas vykdymo procesas, sumokant įsiteisėjusia teismo nutartimi antstoliui priteistas vykdymo išlaidas, yra apeliantės tikslas, tuo patvirtinant, kad pareiškėja save laiko privilegijuota teisinių santykių dalyve, nes dėl formalių pagrindų skundžia teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės, tinkamai įvertinti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nėra prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 95 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 338 str., 338 str., 510 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
n utaria:
Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistą.