Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutarimo D. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. balandžio 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. Ž. už tai, kad jis 2008 m. balandžio 23 d., 22 val. 10 min. Kaune, Karaliaus Mindaugo per. 49 vairuodamas motociklą stabdomas nesustojo, įvažiavo ir pravažiavo sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

Protokole nustatyta, jog šiais savo veiksmais D. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 62, 207 ir 61.3 punktų reikalavimus, pažeidėjo veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį.

Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio pareigūno 2008 m. gegužės 30 d. nutarimu D. Ž. pripažintas kaltas, padaręs 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus, ir už minėtų pažeidimų padarymą jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – atimta teisė vairuoti transporto priemones 48 mėnesiams.

II.

Teismas pasisakė, kad kitoje dalyje D. Ž. veika kvalifikuota tinkamai ir pažeidimų kvalifikacija nekeistina. Teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, paaiškinimais, liudytojų parodymais, pripažindamas minėtus įrodymus patikimais, todėl laikė, kad surinkta pakankami įrodymų, patvirtinančių, kad D. Ž. 2008 m. balandžio 23 d. apie 22.10 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49 vairuodamas motociklą Suzuki SSX-R1000 valst. Nr. 907 JT stabdomas nesustojo, įvažiavo į sankryžą ir pravažiavo sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesaforo signalui, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, t.y. pažeidė KET 62 p., 207 p., 61.3 p. reikalavimus, todėl konstatavo, kad jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d., 124¹ str. 1 d., bei pažeidimas dėl draudimo dokumentų nepateikimo perkvalifikuotas pagal LR ATPK 124¹ str. 6 d. D. Ž. ir jo pažįstamų liudytojų S. B., L. V. ir V. L. parodymus ir jų iškeltą versiją teismas vertino kitų byloje surinktų objektyvių įrodymų, kurių tikrumas nekelia abejonių, kontekste ir pažymėjo, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi.

III.

3. Teigia, kad nepagrįstai buvo nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, nes civilinės atsakomybės draudimo polisą jis turėjo su savimi motociklo bagažinėje, tačiau negalėjo pateikti, nes policijos pareigūnai jį surakino antrankiais.

4. Teismas neargumentavo, kodėl jo atžvilgiu buvo pasirinktos griežtesnės iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir ATPK 124¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų nuobaudų – specialiosios teisės atėmimas. Mano, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta, prašo atsižvelgti į jo šeimyninę padėtį, į tai, kad darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai ir nuobaudą švelninti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu D. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 124¹ str. 1 d. ir 130 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 1 d. padarymo nėra, asmuo savo kaltę dėl šio pažeidimo pripažįsta, todėl teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad D. Ž. iš esmės neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog D. Ž. 2008 m. balandžio 23 d., 22 val. 10 min. Kaune, Karaliaus Mindaugo per. 49 vairuodamas motociklą stabdomas nesustojo, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. To paties straipsnio dalyje „Pastaba“ nurodyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. Ž. kaltės įvykdžius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą padarytos pakankamai argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.

Iš teismo posėdžio metu liudytojų S. N. ir T. V. duotų parodymų matyti, kad pareigūnai pastebėjo pro juos dideliu greičiu pralekiantį motociklą, kuris pravažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, pareigūnai vijosi pažeidėjo motociklą, važiuodami paskui jį, įjungė mėlynos spalvos švyturėlius ir specialų garsinį signalą, perdavė per raciją, kad vairuotojas nesustoja stabdomas, tačiau jis nepakluso nurodymui, įsuko į „Akropolio“ stovėjimo aikštelės pirmą aukštą, kur ir buvo sulaikytas. Iš esmės tokios pačios įvykio aplinkybės yra užfiksuotos ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 18, 19). Iš paminėtų įrodymų matyti, kad pastarieji įrodymai yra tarpusavyje sutampantys, esminių prieštaravimų tarp jų nėra. Netikėti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu buvusiais nuosekliais policijos pareigūnų parodymais, kolegija neturi pagrindo. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad vairuojamą transporto priemonę policijos pareigūnai stabdė teisėtu, aiškiai išreikštu ir apeliantui neabejotinai suprantamu būdu, važiavo paskui D. Ž. vairuojamą motociklą betarpiškai su įjungtais švyturėliais bei garsiniu signalu, todėl pažeidėjas nepastebėti ar nesuprasti, kad yra stabdomas policijos pareigūnų negalėjo, todėl jo apeliaciniame skunde nurodyta versija, kad policijos pareigūnų automobilio su įjungtais švyturėliais bei garsiniu signalu jis nepastebėjo, atmetama kaip nepagrįsta.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju jis turėjo būti stabdomas lazdele ar skrituliu arba jam per garsiakalbį turėjo būti liepta sustoti, tuo tarpu pareigūnų naudotos priemonės – švyturėliai ir garsinis signalas, jo manymu reiškia reikalavimą duoti kelią (KET 54 punktas) ir negali būti laikomos tinkamai išreikštu reikalavimas sustoti. Tačiau tokie apelianto argumentai prieštarauja ne tik ATPK įtvirtintam teisiniam reguliavimui bet ir elementariai logikai. Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad judrioje gatvėje asmuo, važiuojantis motociklu, gali ir nepastebėti pro policijos automobilio langą iškištos mojamos krivulės. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69 punktas nustato, kad policijos pareigūno reikalavimas sustoti reiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu. Šios instrukcijos 71 punkte nustatyta, kad transporto priemonė gali būti stabdoma ir važiuojant patruliniu automobiliu, įjungus jos mėlynos spalvos švyturėlį ir specialius garso signalus. Nurodytų normų sisteminės analizės pagrindu darytina išvada, kad lazdele arba skrituliu stabdyti transporto priemonę gali ne policijos automobilyje esantis policijos pareigūnas, o policijos automobiliu transporto priemonę galima stabdyti tik įsijungus švyturėlius ir garso signalą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad toks reglamentavimas užtikrina galimybę stabdomam vairuotojui pastebėti ir suvokti, kad jis yra stabdomas (žiūrėti pvz., administracinė byla Nr. N–1–412/2007).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojų S. B., L. V. ir V. L. parodymai nelaikytini pagrįstais, nes jie, būdami D. Ž. draugais, galėjo būti suinteresuoti duoti šališkus parodymus bei palaikyti jo iškeltą versiją, kad šis išvengtų administracinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad D. Ž. iš karto po sustabdymo administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė savo vėliau teisme iškeltos versijos, jog nepastebėjo, kad buvo stabdomas, o dėl jam inkriminuotų veikų sutiko ir nurodė, kad gailisi. Apelianto argumentas, kad policijos pareigūnai buvo šališki ir galėjo siekti jį nepagrįstai apkaltinti dėl to, kad po eismo įvykio jų atžvilgiu jo iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atmestini, nes pareigūnai įvykio aplinkybes užfiksavo ir pažeidėjo kaltę patvirtinančius įrodymus surinko iš karto po įvykio, t.y. tuomet kai pareiškėjas dar nebuvo kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kitų aplinkybių, patvirtinančių pareigūnų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina faktines aplinkybes, kad D. Ž. nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimo, tuo pažeidė KET 61.3 p. reikalavimus, todėl jo veiksmus teismas tinkamai perkvalifikavo pagal ATPK 124¹ str. 6 d. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas iš esmės neginčija, kad nepateikė draudimo dokumentų, tačiau bando teisintis tuo, kad dokumentai buvo motociklo bagažinėje. Šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti jo padarytą pažeidimą.

ATPK 30 straipsnyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinė nuobauda pareiškėjui skirta tinkamai taikant ATPK 30 str., 30² str., 31 str. 1 d. 1 p. nuostatas bei atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administracinės nuobaudos tikslas yra nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su nuobauda už įvykdytus pažeidimus. Todėl paskirtoji nuobauda savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.