- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-07
- Bylos Nr.
- 2-122-785/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- E. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei E. V. dėl lėšų vaiko išlaikymui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. G. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir priteisti iš jo E. G. (dabartinė pavardė V.) sūnaus O. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis 200 Lt kas mėnesinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad su atsakove (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri bendru sutikimu buvo nutraukta 2009-06-15 sprendimu, nutraukiant santuoką buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Gyvenant santuokoje su atsakove (duomenys neskelbtini) gimė sūnus O. G., nutraukiant santuoką su atsakove susitarė, kad sūnaus išlaikymui ieškovas mokės 350 Lt dydžio periodines kasmėnesines išmokas. Nuo santuokos nutraukimo dienos iš esmės pasikeitė buvusios aplinkybės – sumažėjo ieškovo gaunamos pajamos, taip pat jo draugė J. V. pagimdė sūnų A. G., kuriam ieškovas pripažino tėvystę, todėl iš minimalaus uždarbio dabar tenka išlaikyti ir kitą sūnų.
Atsiliepimas
Atsakovė E. V. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų galima kreiptis tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms, ieškovas neįrodė, kad pablogėjo jo turtinė padėtis, ieškovo gaunamas darbo užmokestis iš esmės nepasikeitė, o kito sūnaus gimimas negali būti laikomas iš esmės pasikeitusia aplinkybe. Be to, dabar ieškovo mokamų 350 litų pakanka tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti ir po santuokos nutraukimo ieškovas įsigijo automobilį „Audi A6“.
Teismo posėdžio metu ieškovas V. G. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Patikslino, kad po santuokos nutraukimo darbo užmokestis yra toks pat.
Teismo posėdžio metu atsakovė E. V. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad jos dabartinėje santuokoje taip pat yra gimęs vaikas, o sūnui O. 2009 m. iš ieškovo priteistos išlaikymo išlaidos yra padidėjusios, nes augant vaikui jo poreikiai ir būtinos jo išlaikymo išlaidos tik didėja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2009 m. birželio 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovo V. G. ir atsakovės E. V. (buvusi pavardė – G.) bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkte ieškovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti nepilnamečio vaiko O. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas po 350,00 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės.
Nutraukus santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 str. 3 d.). Tuo atveju, kai šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka vadovaujantis CK 3.201 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 18 p.).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo pakeitimo esminę reikšmę turi šalių turtinės padėties pasikeitimas.
Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 10 p.).
Ieškovas savo turtinės padėties pablogėjimą grindžia gaunamų pajamų sumažėjimu, tokiai aplinkybei įrodyti ieškovas pateikė darbovietės išduotą darbo užmokesčio ir kitų pajamų pažymą, iš kurios matyti, kad per laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. spalio mėnesio jam išmokėta 2310,81 Lt suma, vidutiniškai per mėnesį – 770,27 Lt (b.l. 9). Atsakovė teismui pateikė ieškovo darbovietės išduotas darbo užmokesčio ir kitų pajamų pažymas, kuriose nurodyta, jog per laikotarpį nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2011 m. spalio mėnesio ieškovui iš viso buvo išmokėta 15285,57 Lt, vidutiniškai per mėnesį – 1175,81 Lt (b.l. 25-26). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi šie duomenys apie ieškovo gaunamas pajamas parodo, koks ieškovo pajamų lygis yra dabar ar buvo per paskutinius vienerius metus, tačiau šalių santuoka buvo nutraukta 2009 m. birželio 15 d. teismo sprendimu, tuo pačiu sprendimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas jo ir atsakovės nepilnamečiui vaikui, todėl svarbu nustatyti, kokios buvo ieškovo pajamos 2009 m. birželio 15 d. ir kaip jos kito nuo santuokos nutraukimo.
Šeimos teisinių santykių bylose teismas yra aktyvus ir turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str. 1 d.). Teismas gali naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2009 metais ieškovui buvo priskaičiuota iš viso 20259,90 Lt darbo užmokesčio, vidutiniškai per mėnesį 1688,33 Lt; 2010 metais – iš viso 19447,21 Lt, vidutiniškai per mėnesį – 1620,60 Lt; 2011 metais – iš viso 17849,89 Lt, vidutiniškai per mėnesį – 1487,49 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už 2011 metų rugsėjo mėnesį ieškovui nebuvo priskaičiuota darbo užmokesčio, bet būtina atsižvelgti į aplinkybes, kodėl ieškovui 2011 metų rugsėjo mėnesį darbo užmokesčio nebuvo priskaičiuota. Iš VSDFV pažymos apie priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas matyti, kad 2011 metų rugsėjo mėnesį ieškovui buvo išmokėta tėvystės pašalpa, todėl darytina išvada, jog ieškovas, gimus sūnui, pasinaudojo teise išeiti tėvystės atostogų ir jam buvo mokama tėvystės pašalpa, taigi, pajamas ieškovas vis tiek gavo. Be to, skaičiuojant 2011 metų vidutinį darbo užmokestį ir visą priskaičiuotą darbo užmokestį dalinant iš 11 mėnesių, nes būtent tiek mėnesių ieškovas dirbo atmetus rugsėjo mėnesį, kurį ieškovas buvo tėvystės atostogose, vidutinis ieškovo 2011 metų darbo užmokestis yra 1622,72 Lt, t.y. iš esmės toks pat kaip ir 2009 ir 2010 metais. Be kita ko, atsakovė pateikė teismui duomenis iš VĮ „Regitra“ apie tai, kad ieškovo vardu nuo 2010-06-23 yra registruotas automobilis „Audi A6“, kurio ieškovas neturėjo 2009-06-15 nutraukiant santuoką (b.l. 34). Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo lyginant su santuokos nutraukimo metu buvusia turtine padėtimi.
Ieškovas turtinės padėties pasikeitimą taip pat įrodinėja tuo, jog jam po santuokos su atsakove nutraukimo gimė sūnus. Byloje pateiktame A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime jo tėvu yra įrašytas ieškovas. Tačiau vien tai, jog ieškovui po santuokos nutraukimo gimė sūnus dar nereiškia, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad atsakovė teismui pateikė gimimo liudijimą (b.l. 22-23), patvirtinantį, kad po santuokos nutraukimo jai irgi gimė sūnus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo ir atsakovės padėtis pasikeitė vienodai. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog, norėdamas patenkinti jam gimusio sūnaus ir savo poreikius, nebegali mokėti 350,00 Lt dydžio išlaikymo kas mėnesinėmis įmokomis jo ir atsakovės nepilnamečiui sūnui O. G..
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad orientacinis kriterijus išlaikymo, tenkinančio būtinus vaiko poreikius – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), t.y. šiuo atveju minimalus išlaikymo dydis turėtų būti 800,00 Lt arba po 400,00 Lt iš kiekvieno iš tėvų, tačiau iš atsakovo buvo priteistas 350,00 Lt dydžio išlaikymas sūnui O. G., todėl ieškovo teikiamas išlaikymas ir taip yra mažesnis nei teismų praktikoje nustatytas orientacinis minimalus vaikams teiktinas išlaikymas. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Pažymėtina, kad nuo išlaikymo priteisimo dienos praėjo daugiau nei 2 metai, todėl tikėtina, kad vaikui augant, didėjo ir jo poreikiai, tačiau teikiamo išlaikymo dydis nepasikeitė.
Atsižvelgus į tai, jog ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo, ieškovas neįrodė, jog po santuokos nutraukimo gimus vaikui nebegali mokėti 350,00 Lt dydžio išlaikymo kas mėnesinėmis įmokomis ieškovo ir atsakovės sūnui, ieškovo ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškovo V. G. ieškinį atsakovei E. V. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui O. G., gim. (duomenys neskelbtini), pakeitimo atmesti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.