Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant I. B., dalyvaujant prokurorei R. K., mažamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei A. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis A. G. 2014 m. liepos 9 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini) važiuodamas automobiliu ir pastebėjęs automobilyje esantį mažametį R. R., gim. 2012 m., kelio Alovė - Kalesninkai pakelėje, nesant aplink gyvenamųjų namų, iš automobilio išlaipino R. R. ir paliko jį vieną be pagalbos, tokiais veiksmais, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju, jam nepagelbėjo ir sukėlė pavojų nukentėjusiojo R. R. gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą.

Kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2014 m. liepos susirašinėjo su mergina. Ji pakvietė jį atvažiuoti į kaimą, kur ji gyvena. Pasakė vietą, kurioje jo lauks. Jis nuvažiavo į sutartą vietą. Mergina jo laukė su mažamečiu sūnumi, buvo išgėrusi. Paprašė nuvežti pas draugę, kuri gyvena prie Valkininkų. Jie nuvažiavo į Valkininkus. Ten buvo moteris su mažu vaiku ir jos sugyventinis. Parduotuvėje apsipirko ir nuvažiavo prie upės, kur jie gėrė alkoholį. Jis alkoholio kartu su jais nevartojo. I. keletą kartų ragino važiuoti namo. Ji nesutiko. Po to tarp jų trijų įvyko konfliktas. Jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Nuvažiavęs maždaug 15 minučių kelio, išgirdo ant užpakalinės sėdynės verkiant vaiką. Tada pamatė, kad mašinoje buvo I. sūnelis. Pastebėjęs vaiką, skambino I., tačiau jos telefonas buvo išjungtas. Važiavo toliau link namų. Maždaug pravažiavęs maždaug vieną valandą kelio, jis nutarė vaiką palikti toje vietoje, iš kur jį su mama paėmė. Išlaipino vaiką prie keliuko ir paliko. Aplinkui gyvenamųjų namų nebuvo, vieta buvo atoki, laukai, buvo jau tamsu. Tokio savo poelgio paaiškinti negalintis. Supranta, kad paliktam vaikui grėsė realus pavojus. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Ligonių kasai sumokėjo 255,67 Lt. Sutinka su civiliniu ieškiniu dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos.

Panašius parodymus kaltinamasis A. G. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 65-66, 75).

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamasis A. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (b.l. 67-72). Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamasis A. G. parodo vietą Alytaus r., Alovės sen., Židonių k., vietinės reikšmės kelyje, kurio šalikelėje paėmė moterį su vaiku, o paskui toje pačioje vietoje naktį paliko vaiką vieną.

Liudytoja I. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 12-13), parodė, kad ji susirašinėjo su vaikinu, vardu A.. Su juo susitarė susitikti 2014-07-09. Apie 19 val. jis atvažiavo į Židonių k., kur ji laukė išėjusi iš namų į kelią, vedantį į Kalesninkus. Ji buvo su savo sūnumi R. R., gim. 2012 m. Paprašė ją nuvežti į Varėnos r., Čižiūnų k. pas draugę I. B.. Visi nuvažiavo į Čižiūnus. Į lauką išėjo I. B. su savo mažamečiu sūnumi. Visi nuvyko prie Merkio upės. Ji su I. ir jos draugu D. vartojo alkoholinius gėrimus. Visą laiką su ja buvo ir sūnus R.. Apie 22.30 val. R. vienas nuėjo į A. automobilį. A. paragino ją važiuoti ir nuėjęs atsisėdo už vairo bei liepė jai važiuoti. Ji dar kartą paprašė palaukti, tačiau jis užsivedė automobilį ir dideliu greičiu pajudėjo iš vietos. Tuo metu galinės vairuotojo pusės durelės buvo praviros. Išgirdo R. verksmą. Ji su I. nubėgo paskui automobilį, tikėdamosi, kad sustos ir išleis vaiką, tačiau A. nesustojo. Sėdėjo pas I., vildamosi, kad A. parveš sūnų, tačiau nesulaukusi, paskambino į Varėnos policiją ir pranešė apie vaiko dingimą.

Liudytoja I. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 18-19), parodė, kad 2014-07-09 apie 20.30 val. A. vairuojamu tamsios spalvos automobiliu BMW, atvyko I. su sūnumi R.. Ji buvo išgėrusi. A. taip pat buvo išgėręs, jautėsi iš kalbos, elgesio. Visi nuvyko prie Merkio upės, kur vartojo alkoholį. Vienu momentu pastebėjo, kad A. norėjo važiuoti namo. Kalbino I. važiuoti. Tuo metu R. buvo A. automobilyje. A. tuomet jau griežtesniu tonu pasakė I., kad važiuotų namo, tačiau I. prašė dar pasilikti. Tada A., nieko nesakydamas, sėdo į mašiną ir išvažiavo. I. patvirtino, kad josios vaikas liko gulėti mašinoje.

Liudytojas D. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 22), parodė, kad maždaug liepos mėnesį jis buvo pas I. B., pas kurią atvažiavo I. M. su vaiku ir jam nepažįstamu vyriškiu. Nuvyko iki Merkio, bet paskui jau nieko neprisimena, nes užmigo, o atsikėlęs jau nieko nerado.

Liudytoja D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (b.l.16-17), parodė, kad 2014-07-09 apie 23.30 val. važiavo keliu nuo Alytaus pusės link Kalesninkų. Laukuose automobilio šviesos apšvietė pakele priešais jos judėjimo kryptį einantį mažą vaiką, apie 1,5 metukų amžiaus. Aplinkui kitų asmenų nesimatė. Ji sustojo, išlipo ir nuėjo prie to vaikučio. Vaikas lyg ir pradėjo verkti, nieko nekalbėjo, drebėjo. Buvo gana vėsu, o vaikas buvo apsirengęs tik trumpais šortukais ir trumpomis rankovėmis marškinukais, basas, murzinas, užsiverkęs, buvo sušalęs, drebantis. Paskambino apylinkės inspektoriui, nes kiek žinojo, aplinkui su mažais vaikais niekas negyvena. Policininkai vaiką nusivežė. Nežinia kas su tuo vaiku būtų atsitikę, jeigu ji nebūtų pasitaikiusi, nes netoli tos vietos yra gilus griovys, vietovėje daug balų ir raistų, dažnai matyti šernų bandos, lapės, usūriniai šunys.

Iš Alytaus apskrities tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-07-09 apie 23.45 val. gavus pranešimą ir nuvykus į vietą, važiuojant keliu link Kalesninkų kaimo apie 2 km, policijos pareigūnai rado moterį D. K. su 2 metų vaiku. Vaikas buvo basas, nekalbėjo, tik verkė (b.l. 1).

Iš Alytaus apskrities policijos komisariato tyrėjo I. Z. tarnybinio pranešimo matyti, kad I. M. kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad dingo jos mažametis sūnus R. R.. I. M. nustatytas 1.83 prom. girtumas (b.l. 4).

Iš asmens duomenų matyti, kad nukentėjusysis R. R. yra gimęs 2012-07-26 (b.l. 8).

Iš Specialisto išvados Nr. G 713/14 (06) matyti, kad R. R., paguldžius jį ir stebėjus Alytaus apskr. ligoninėje 2014-07-10 1.25-12 val., kliniškai nustatyta ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Neatmetama, jog ilgalaikis buvimo lauke nakties metu (atvėsimas), galėjo pabloginti nustatyto susirgimo eigą (b. l. 25-27).

Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo A. G. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo yra įrodyta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad mažametį vaiką tamsiu paros metu išlaipino iš automobilio ir paliko pakelėje, atokioje vietoje, kur aplinkui nebuvo gyvenamųjų namų, nesuteikdamas jam pagalbos. Savo veiksmų motyvų paaiškinti negali. Kaltinamojo kaltę be jo paaiškinimų taip pat patvirtina ir kiti ištirti bylos duomenys. Iš parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotų duomenų matyti, kad vieta, kurioje buvo išlaipintas vaikas, yra atoki, apaugusi pieva, gyvenamųjų namų aplink nematyti. Liudytojos D. K. parodymai patvirtina, kad vaikui grėsė realus pavojus jo gyvybei, vaikas buvo sušalęs, verkė, apsirengęs tik trumpais šortais ir marškinukais trumpomis rankovėmis, basas. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusysis buvo gydytas ligoninėje, jam kliniškai nustatyta ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, neatmetama, jog ilgalaikis buvimo lauke nakties metu (atvėsimas), galėjo pabloginti nustatyto susirgimo eigą. Kaltinamasis tamsiu paros metu mažametį nukentėjusįjį, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vos du metai, kelio pakelėje, nesant aplink gyvenamųjų namų, išlaipino iš automobilio ir paliko jį mažamečiui nukentėjusiajam nesaugioje bei pavojingoje gyvybei aplinkoje, nors kaltinamasis turėjo pareigą ir realią galimybę pasirūpinti mažamečiu vaiku. Visi aukščiau ištirti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo A. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnyje, požymiai.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, gindamas mažamečio nukentėjusiojo interesus, pareiškė civilinį ieškinį (T. 1, b.l. 35-36), prašydamas priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 2.250 st. 1d. ). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi ta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. A. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą prieš mažametį, kuris dėl kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. Prašoma neturtinės žalos suma 1000 Lt atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, su šia žalos suma sutiko ir pats kaltinamasis, todėl ji priteistina pilnumoje (CPK 109 str., CK 6.263 str.).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 255,67 Lt sumai turtinei žalai atlyginti (b.l. 40-41) atmestinas, kadangi iš pateikto mokėjimo kvito matyti, kad kaltinamasis A. G. į civilinio ieškovo sąskaitą 2014-12-15 sumokėjo 255,67 Lt (b.l.98).

Laikmena su vaizdo įrašu, saugojama prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę ir parenkant jos rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas teismo nustatytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstama veika padaryta mažamečiui. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis dirba šeimos ūkyje. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 55 straipsnio, kaip pirmą kartą teisiamam, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri atsižvelgiant į visas aplinkybes yra tinkama bausmė kaltinamajam. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, turi pastovią gyvenamąją vietą, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl bausmės dydis nustatytinas mažesnis už jos vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. straipsnio nuostatos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažintu kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;dirbti ar registruotis darbo biržoje;per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalI.s žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. G. mažamečiui nukentėjusiajam R. R. 1000 Lt (289, 62 Eur) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Daiktinį įrodymą – laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.