Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. iki 2016 m. kovo 7 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro dujinį pistoletą „IWG P 900“ Nr. 03546, skirtą šaudyti 9 mm kalibro pistoletų dujiniais šoviniais, ir šaudmenis – septynis 9 mm kalibro pistoletų dujinius šovinius, skirtus dujiniam pistoletui „IWG P 900“ Nr. 03546, kol kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai neatsimena, gal prieš 20 metų buvo įsigijęs dujinį pistoletą, jis įsigytas neturint tikslo, visi pirko, nereikėjo leidimo ir jis nusipirko, kad tiesiog būtų namuose. Kai reikėjo registruoti, jis apie tai nežinojo, pistoletas visada gulėjo seife, o kai nematai, tai ir pamiršti, kad jis yra. Jeigu būtų žinojęs būtų užregistravęs, tai nėra sunku, tiesiog reikia nueiti ir užregistruoti. Kai pareigūnai rado ginklą namie, seife, paklausė ar registruotas, pasakė, kad nežinojo, jog reikia. Gailisi, kad taip gavosi. Šovinius ir ginklą įsigijo kartu. Ginklą įsigijo Lietuvoje, žmonės atvežė iš Vokietijos. Kiek sumokėjo, neprisimena. Jam buvo 20-22 m., kai įsigijo ginklą. Niekada nešaudė, šoviniai buvo kartu įsigyti ir kartu stovėjo. Kai įsigijo, tuo metu nereikėjo jokio leidimo ginklui. Supranta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. G. parodė, kad kuo įtariamas supranta, dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltę pripažįsta visiškai. Maždaug prieš 15-20 metų įsigijo dujinį pistoletą „IWG P 900“ ir 7 šovinius parduotuvėje, kurioje tiksliai vietoje ir pas ką, nurodyti negali, nes praėjo daug laiko. 2 dėtuves įsigijo kartu su pistoletu, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Kiek sumokėjo už dujinį pistoletą, 7 šovinius ir 2 dėtuves dabar pasakyti negali, nes praėjo daug laiko, todėl neatsimena. Kai su šeima maždaug prieš 5–6 metus įsikėlė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), virtuvės apatinėje spintelėje įrengė seifą, kuriame ir buvo laikomas minėtas dujinis pistoletas, 7 šoviniai ir 2 dėtuvės. Iš minėto ginklo nei karto nešaudė. Žinojo, kad ginklą reikia saugoti seife, todėl jis ten visada ir buvo. Apie tai, kad minėtas ginklas ir šoviniai turėjo būti registruoti, jis nežinojo. Supranta, kad padarė nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 93-94).

2016-03-07 kratos metu A. G. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti: ginklas P900 Nr. 03546, dvi dėtuvės ir septyni šoviniai (b. l. 34-40).

2016-03-25 specialisto išvada Nr. 11-561 (16) nustatyta, kad tirti pateiktas ginklas yra 9 mm kalibro dujinis pistoletas „IWG P900“ Nr. 03546, skirtas šaudyti 9 mm kalibro pistoletų dujiniais, garsiniais ir signaliniais šoviniais. Pistoletas pateiktas be šovinių dėtuvės. Tirti pateiktas dujinis pistoletas yra šaunamasis ginklas, priskiriamas prie „C“ kategorijos ginklų. Tirti pateiktas dujinis pistoletas yra tinkamas šaudyti. Tarp dviejų tirti pateiktų šovinių dėtuvių viena yra 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoleto dalis. Kita šovinių dėtuvė yra 9 mm kalibro dujinio pistoleto „IWG P900“ Nr. 03546 dalis, negalima, kadangi jos paviršiuje fabrikinis numeris nenurodytas. Tirti pateikti septyni šoviniai yra 9 mm kalibro pistoletų dujiniai šoviniai. Jie yra šaudmenys, priskiriami prie „C“ kategorijos šaudmenų. Tirti patekti šoviniai yra tinkami šaudyti iš tirti pateikto dujinio pistoleto „IWG P900“ Nr. 03546 (b. l. 64-67).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pirmiau nurodyti objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, dujiniai revolveriai ir pistoletai yra šaunamieji ginklai, priskiriami „C“ kategorijos ginklams. Šiame įstatyme apibrėžta, jog visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre. Minėto įstatymo 12 straipsnio 10 punktas numato, kad leidimai įsigyti A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis fiziniams ir juridiniams asmenims išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Įstatymo 13 straipsnio 4 punktas numato, jog savigynai dujinį ginklą gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. pripažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis laikęs šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tai yra 9 mm kalibro dujinį pistoletą „IWG P 900“ Nr. 03546, skirtą šaudyti 9 mm kalibro pistoletų dujiniais šoviniais, ir šaudmenis – septynis 9 mm kalibro pistoletų dujinius šovinius, skirtus dujiniam pistoletui „IWG P 900“ Nr. 03546, bei parodė, kad tiksliai neatsimena, gal prieš 20 metų buvo įsigijęs dujinį pistoletą, jis įsigytas neturint tikslo, visi pirko, nereikėjo leidimo ir jis nusipirko, kad tiesiog būtų namuose. Šovinius ir ginklą įsigijo kartu. Ginklą įsigijo Lietuvoje, žmonės atvežė iš Vokietijos. Kiek sumokėjo, neprisimena. Niekada nešaudė, šoviniai buvo kartu įsigyti ir kartu stovėjo. Kai įsigijo, tuo metu nereikėjo jokio leidimo ginklui. Supranta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės nuoseklūs, jie iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, be to, juos patvirtina ir 2016-03-07 kratos protokolas, iš kurio matyti, kad jame užfiksuota atliktos kratos eiga bei nurodyti daiktai rasti kratos metu: ginklas, šoviniai, dėtuvės (b. l. 34-38). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-03-25 Specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas ginklas yra 9 mm kalibro dujinis pistoletas „IWG P900“ Nr. 03546, skirtas šaudyti 9 mm kalibro pistoletų dujiniais, garsiniais ir signaliniais šoviniais. Pistoletas pateiktas be šovinių dėtuvės. Tirti pateiktas dujinis pistoletas yra šaunamasis ginklas, priskiriamas prie „C“ kategorijos ginklų. Tirti pateiktas dujinis pistoletas yra tinkamas šaudyti. Tarp dviejų tirti pateiktų šovinių dėtuvių viena yra 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoleto dalis. Kita šovinių dėtuvė yra 9 mm kalibro dujinio pistoleto „IWG P900“ Nr. 03546 dalis, negalima, kadangi jos paviršiuje fabrikinis numeris nenurodytas. Tirti pateikti septyni šoviniai yra 9 mm kalibro pistoletų dujiniai šoviniai. Jie yra šaudmenys, priskiriami prie „C“ kategorijos šaudmenų. Tirti patekti šoviniai yra tinkami šaudyti iš tirti pateikto dujinio pistoleto „IWG P900“ Nr. 03546 (b. l. 64-67).

Teismo vertinimu, pirmiau aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės nepalieka abejonių, kad A. G. iki 2016 m. kovo 7 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro dujinį pistoletą „IWG P 900“ Nr. 03546, skirtą šaudyti 9 mm kalibro pistoletų dujiniais šoviniais, ir šaudmenis – septynis 9 mm kalibro pistoletų dujinius šovinius, skirtus dujiniam pistoletui „IWG P 900“ Nr. 03546, kol kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. G. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

A. G. buvo kaltinamas ir pirmiau minėto šaunamojo ginklo bei šaudmenų neteisėtu įgijimu. Pažymėtina, kad teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog inkriminuojant kaltininkui alternatyvius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tarp jų ir neteisėtą šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimą, būtina nustatyti esmines šiuos objektyviuosius požymius apibūdinančias aplinkybes, t. y. būtina nustatyti kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo šaunamąjį ginklą ar šaudmenis, ar įgijimo laikotarpiu tokiam ginklui ar šaudmenims buvo reikalingas leidimas.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo A. G. šaunamojo ginklo ir šaudmenų neva neteisėto įgijimo aplinkybės byloje nepagrįstos jų buvimą patvirtinančiais įrodymais, kurių visuma leistų nustatyti tikslias šios veikos aplinkybes, atitinkamai ir kaltinamojo kaltę realizavus šį objektyvųjį BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį. Nors pagal kaltinamojo parodymus matyti, kad jis ginklą įgijo prieš 15-20 metų, ginklą įsigijo Lietuvoje, žmonės atvežė iš Vokietijos, tačiau byloje yra tik abstraktūs įrodymai apie ginklo įgijimo laiką, o tai itin reikšminga sprendžiant apie šio ginklo įgijimo teisėtumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis A. G. parodė, jog ginklą įgijo ne mažiau kaip prieš 15-20 metų, kai tuo metu dar nereikėjo jokių leidimų tokiems ginklams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija, pagal kurią dujiniai revolveriai ir pistoletai laikomi „C“ kategorijos šaunamaisiais ginklais, kurie privalo būti registruojami registre ir jiems įsigyti reikalingi leidimai, įsigaliojo tik 2011-03-01. Pastaroji aplinkybė, sugretinus ją su kaltinamojo A. G. parodymais apie tai, kad jis minimą ginklą įsigijo ne mažiau kaip prieš 15-20 metų, bei atsakymu į teisinės pagalbos prašymą, kuriame nurodoma, jog minėtas ginklas gaminamas nuo 2001 m., leidžia spręsti, kad ginklas įgytas tuo metu, kai jam nereikėjo jokio leidimo. Taigi, nėra neabejotino pagrindo teigti, kad ginklas įgytas neteisėtai. Esant tokioms aplinkybėms teismas šalina iš A. G. pateikto kaltinimo faktinę aplinkybę – šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimą. Nepaisant to, pastarasis faktas nekeičia kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kadangi jau pirmiau aptarta, jog byloje nustatytas kitas BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis, t. y. minėtų šaudmenų ir šaunamojo ginklo laikymas.

Dėl A. G. skirtinos bausmės

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas A. G. bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad A. G. yra vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 108), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 102-107), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 110), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 111), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 1, b. l. 112).

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik arešto arba laisvės atėmimo iki 5 metų bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai.

Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. A. G. nuo pat pradžių nurodė, jog ginklas ir šaudmenys yra jo. Taip pat nėra pagrindo netikėti A. G. paaiškinimais, jog jis ginklu nesinaudojo. A. G. anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, vedęs. Pažymėtina ir tai, kad A. G. veiksmais jokia materialinė žala padaryta nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, su laisvės atėmimu susijusios bausmės atlikimas labiau neigiamai atsilieptų kaltinamojo tolimesniam gyvenimui ir neatitiktų bausmės paskirties bei teisingumo principo. BK 41 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta bausmės paskirtis, taip pat ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, kad bausmės tikslus su didesne nauda kaltinamajam A. G. ir visuomenei galima pasiekti paskyrus jam švelnesnę nei BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą arešto bausmę, kurios atlikimo metu jis galėtų dorai gyventi, savo veiksmais įrodyti, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika buvo atsitiktinė jo gyvenime. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į aukščiau aptartas nusikaltimo padarymo aplinkybes, A. G. charakterizuojančius duomenis, teismo nuomone, bausmės paskirtis bus pasiekta A. G. taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį – baudą, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliam galimam skirti bausmės dydžiui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka A. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, dujinis pistoletas „IWG P900“ Nr. 03546 ir dvi šovinių dėtuvės, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui, esančiam Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje (b. l. 68-71), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini (BK 72 straipsnis), Vilniaus apskrities VPK pavedant ginklą ir šovinių dėtuves perduoti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, jį nubausti 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, dujinį pistoletą „IWG P900“ Nr. 03546 ir dvi šovinių dėtuves, perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui, esančiam Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir Vilniaus apskrities VPK pavesti ginklą ir šovinių dėtuves perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.