Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-910-1130/2023

2023 m. spalio 20 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-2613-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-2613-2023 V. B. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 538 straipsnyje ir jai paskirtas įspėjimas.

Ši administracinė nuobauda paskirta dėl to, kad Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriuje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietė V. B. Lietuvos Respublikoje gyveno teisėtai turėdama leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2023 m. kovo 13 d., tačiau pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimo terminui, V. B. iš šalies neišvyko ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 124 straipsnio 1 punkto nuostatą, kuri įpareigoja užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos ir 39 straipsnio 2 punkto nuostatą, kurioje nurodoma, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi, todėl nuo 2023 m. kovo 14 d. šalyje ji yra neteisėtai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovas skundą palaikė ir nurodė, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, jog gautų leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, apskundė Migracijos departamento priimtus sprendimus ir tikėjosi, kad galės likti Lietuvos Respublikoje iki kol bus išnagrinėti jos skundai. Pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad pareiškėja su Migracijos departamento sprendimais susipažino prisijungusi prie „Migris“ sistemos. Advokatas nurodė, kad pareiškėja jau daugelį metų gyvena Lietuvos Respublikoje, turi nepilnamečių vaikų, todėl jai išvykus, nebūtų kam pasirūpinti vaikais, prašė taikyti ANK 16 straipsnį dėl būtinojo reikalingumo, taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad nebuvo pripažinta lengvinančia aplinkybe pareiškėjos gailėjimasis.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad 2023 m. vasario 28 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjos leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje dėl grėsmės valstybės saugumui, sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjai elektroniniu paštu 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. vasario 28 d. sprendimas, skirtingai nei 2023 m. kovo 12 d. ir 2023 m. kovo 15 d. sprendimai, nebuvo apskųstas, su sprendimu, kaip ir kitais sprendimais pareiškėja taip pat papildomai galėjo susipažinti „Migris“ sistemoje.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 538 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimą.

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - UTPĮ)nustato, be kita ko, užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus (UTPĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Migracijos Departamento 2023 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 23S21155 V. B. panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2023 m. kovo 17 d., motyvuojant tuo, jog pareiškėja pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui. Migracijos Departamento 2023 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 23S21155 pareiškėjai tinkamai įteiktas 2023 m. kovo 13 d. elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat patalpintas „Migris” sistemoje. Pareiškėja aptariamo sprendimo per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos neapskundė. Verta paminėti, kad pagal UTPĮ 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą sprendimą, panaikinti užsieniečio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, apskundus teismui, tokio sprendimo vykdymas nesustabdomas, kai jis priimtas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu (užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai). Todėl darytina išvada, kad 2023 m. kovo 13 d. tinkamai įteikus 2023 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 23S21155 pareiškėjai, jos leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje 2023 m. kovo 13 d. neteko teisinės galios neatsižvelgiant į tai, kad iš pradžių laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas iki 2023 m. kovo 17 d.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) pilietė V. B. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2023 m. kovo 13 d. Svarbu pažymėti, kad pagal UTPĮ 39 straipsnio 3 punktą užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje, turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos (UTPĮ 124 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje buvo teisėtas iki 2023 m. kovo 13 d.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad UTPĮ 39 straipsnio 3 punkte nurodyto reglamentavimo būtina laikytis visais atvejais, kadangi jis yra imperatyviai nustatytas. Atkreipiamas dėmesys, jog įstatymo viršenybė – vienas iš pamatinių principų, kuriais grįstina teisinė valstybė, o minėtame UTPĮ 39 straipsnio 3 punkte imperatyviai nustatyta, jog užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje, turėdamas leidimą, kuris yra panaikintas. Įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimas ir taikymas yra priskirtinas išimtinai teismo kompetencijai. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos aplinkybes bei vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, jog šiuo atveju negali būti nustatomi jokie kiti terminai, leidžiantys gyventi užsieniečiui Lietuvos Respublikoje turint negaliojantį leidimą gyventi, visos anksčiau nurodytos aplinkybės nepaneigia UTPĮ nustatyto reglamentavimo. Vien ta aplinkybė, kad, V. B. aktyviai siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, skundė Migracijos departamento priimtus sprendimus, teikė dokumentus, domėjosi sprendimo priėmimo eiga, yra susituokusi su Lietuvos Respublikos piliečiu bei turi vaikų, kurie taip pat yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nepaneigia administracinio nusižengimo padarymo fakto ir nesudaro pagrindo netaikyti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, laikytina, kad nuo 2023 m. kovo 14 d. V. B. Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai.

Teismas nustatė, kad įvertinus byloje surinktus įrodymų visumą konstatuotina, jog V. B. padaryta veika atitinka visus ANK 538 straipsnyje nurodyto nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes ji, būdama užsienietė, turėdama leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiantį laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2023 m. kovo 13 d, Migracijos departamentui panaikinus leidimą laikinai gyventi iš šalies neišvyko, buvo Lietuvos Respublikoje neteisėtai, taip pažeisdama UTPĮ 39 straipsnio 3 punktą.

Pažymėtina, kad netikslus UTPĮ 39 straipsnio punkto nutarime nurodymas, vietoje 3 punkto nurodant 2 punktą, yra nežymus pažeidimas, kuris iš esmės nepaneigė pareiškėjos teisės žinoti, kuo ji kaltinama, ir tinkamai ginti savo teises, be to pareiškėja buvo atstovaujama advokato.

Teismo posėdžio metu advokatas prašė, kad būtų laikoma lengvinančia aplinkybe tai, kad pareiškėja gailisi dėl padaryto nusižengimo, tačiau iš nutarimo matyti, kad pareiškėja pati dalyvavo priimant nutarimą, tačiau jame nėra duomenų apie pareiškėjo pripažinimą ar gailėjimąsi, taip pat pareiškėjos skunde nėra nurodyta, kad pareiškėja gailisi. Pažymėtina, kad pareiškėja asmeniškai teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti galėjimąsi lengvinančia aplinkybe, be to, net ir pripažinus gailėjimąsi lengvinančia aplinkybe tai neturėtų jokios teisinės reikšmės, nes pareiškėjai paskirta švelniausia nuobauda – įspėjimas.

Teismo posėdžio metu advokatas prašė taikyti ANK 16 straipsnį dėl būtinojo reikalingumo, nes pareiškėja augina nepilnamečius vaikus, tačiau, teismas daro išvadą, kad toks prašymas nėra pagrįstas, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja vaikus augina su savo sutuoktiniu Lietuvos Respublikos piliečiu, be to, kaip, pažymėjo institucijos atstovas, pareiškėja turėjo galimybę gauti nacionalinę vizą ir trumpam išvykusi sugrįžti į Lietuvos Respubliką.

Advokato teiginiai, kad nuobauda – įspėjimas gali sutrukdyti pareiškėjai gauti naują leidimą laikinai gyventi, taip pat yra visiškai nepagrįsti, nes pareiškėjai yra išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2027 rugpjūčio 28 d., be to, išduodant naują leidimą buvo vertinamos visos aplinkybės ir tai neužkirto kelio gauti leidimą gyventi, be to iki 2027 metų pareiškėja jau formaliai nebus laikoma bausta administracine tvarka.

Teismo vertinimu, buvo tinkamai parinkta švelniausia nuobaudos rūšis.

Atsižvelgus į aptartas ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog V. B. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 538 straipsnyje, yra įrodyta, skundžiamas Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-2613-2023 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu, o skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-2613-2023 nepakeistą ir V. B. (V. B.) skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.