- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- eI-1581-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00233-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Arūnas Kaminskas
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- E. K., N. K.
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Eglei Krūminytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. K. (E. K.) ir N. K. (N. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai Rusijos Federacijos piliečiai E. K. ir N. K. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (I t., b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-37/171-37,38 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinių nacionalinių vizų Nr. 002537261, 002537262 panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiams E. K. ir N. K.“ bei įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjų prašymus ir pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjai nesutinka, kad duomenys, kuriuos jie pateikė norėdami gauti leidimus laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo valdomos UAB „Tobulas rezultatas“ (toliau – ir Bendrovė) darbuotojas R. T. nurodė informaciją apie faktinę Bendrovės buveinę, kuri faktiškai atlieka tik virtualaus ofiso funkciją. Pabrėžė, jog ir Bendrovės darbuotojų darbo sutartyse nurodyta, jog jie dirba nuotoliniu būdu, taigi jokios melagingos informacijos Migracijos departamentui nebuvo pateikta. Atsakovo teiginiai, kad darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje yra fiktyvus, nepagrįsti, nes veikla faktiškai buvo vykdoma, darbuotojams buvo pavestos užduotys. Nors darbo apimtys nebuvo didelės, tačiau pareiškėjas ir kiti akcininkai, siekdami atitikti ne tik Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ), bet ir kitus reikalavimus, atliko visus veiksmus, susijusius su Bendrovės veikla, įdarbinimu ir pan. Pažymėjo, kad Lietuvos pilietis, vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą, darbuotoją priima tada, kai darbuotojas yra reikalingas įmonei, o ne privalomai, be to, Lietuvos Respublikos pilietis, mokėdamas darbuotojui atlyginimą, gali atsižvelgti į Lietuvos mokamų atlyginimų vidurkį, įvertinti darbuotojo pajėgumus ir įmonės gebėjimą mokėti tam tikro dydžio atlyginimą, todėl UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija, įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d., neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės, diskriminuoja užsienio piliečius, vykdančius ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjai paaiškino, kad Bendrovės veikla ir jos vykdymas neseniai pasikeitė. Bendrovė šiuo metu papildomai ieško verslo partnerių ne tik Rusijoje, bet ir Lietuvoje, kaimyninėse šalyse, Bendrovei neuždrausta vykdyti veiklą ir apmokestinti ją pagal Lietuvos įstatymus. Bendrovė siekia plėstis ir vykdyti veiklą ne tik su Rusijos klientais, ketina visus verslo veiksmus atlikti Lietuvoje. Pareiškėjai pabrėžė, jog visi atsakovui pateikti duomenys atitiko ir atitinka tikrovę, skundžiamame sprendime jie nebuvo paneigti, taigi neegzistuoja UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjams.
Pareiškėjai taip pat pabrėžė, jog šiuo atveju nebuvo nuslėpti jokie duomenys nei apie giminystės ryšius, nei apie akcijų pardavimus ar Bendrovės veiklos vykdymą, visi dokumentai ir informacija Migracijos departamentui buvo pateikta tinkamai. Pareiškėjai nesutinka, kad jų, kaip teisėtų ir pilnateisių Bendrovės dalyvių (akcininkų) statusas nieko nereiškia ir yra tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkantis duomuo. Pareiškėjų teigimu, jie teisėtai įgijo Bendrovės akcijas, duomenys apie pareiškėjus, kaip Bendrovės akcininkus, yra tinkamai išviešinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–7).
Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas E. K. tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Tobulas rezultatas“ vadovas ir akcininkas, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu buvo pateiktas ir jo sutuoktinės pareiškėjos N. K. prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kilo pagrįstų abejonių, ar iš tikrųjų šis užsienietis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką deklaruotu tikslu, o Bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą. Siekiant patikrinti, ar UAB „Tobulas rezultatas“ iš tikrųjų vykdo ūkinę komercinę veiklą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) paprašyta atlikti minėtos Bendrovės veiklos patikrinimą. Patikrinimo metu buvo apklausti Bendrovės darbuotojai R. T. ir A. K.. Migracijos departamento teigimu, iš Migracijos valdybos pateiktų Bendrovės darbuotojų paaiškinimų matyti, jog darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje yra formalus, UAB „Tobulas rezultatas“ teikia konsultacines paslaugas, apie kurias darbuotojai nieko nežino, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovės darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėjas E. K. atitiktų visas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Atsakovo nuomone, menkas Bendrovės darbuotojų darbo krūvis ir darbų intensyvumas pagrindžia ginčijamo sprendimo išvadas dėl galimai fiktyvaus įdarbinimo.
Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog, nors A. K. ir R. T. turi dirbti Bendrovėje 8 valandas per dieną (taip nurodyta pateiktose jų darbo sutartyse), tačiau jie nedirba to laiko, tai reiškia, kad UAB „Tobulas rezultatas“ neatitinka reikalavimų, suteikiančių teisę pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Be to, kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas kaip UAB „Tobulas rezultatas“ veiklą patvirtinančius dokumentus pateikė sutartis, sudarytas su Rusijos Federacijos įmonėmis. Iš pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, kad visa UAB „Tobulas rezultatas“ veikla (paslaugų teikimas ar jų gavimas) yra susijusi su Rusijos Federacijoje registruotomis įmonėmis, o Lietuvoje jokia veikla nėra vykdoma, taigi tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, nes šio užsieniečio tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytu Bendrovės registracijos bei veiklos adresu UAB „Tobulas rezultatas“ nerasta. Nors su darbuotojais ir buvo sudarytos nuotolinio darbo sutartys, tačiau pagrįstų abejonių dėl UAB „Tobulas rezultatas“ vykdomos veiklos kelia tai, kad Bendrovė ne tik kad neturi realios veiklos vykdymo vietos, į kurią galėtų atvykti klientai, bet ir internetinio puslapio, iš kurio būtų galima sužinoti apie pareiškėjo teikiamas paslaugas ir per kurį būtų galima susisiekti dėl pareiškėjo teikiamų paslaugų.
Migracijos departamentas taip pat atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatytas ne vienas veiksnys, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, kad bendrovė yra fiktyvi: pateikti bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas bendrovėje yra fiktyvus, yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Nors pareiškėjai teigia, kad reikalavimas turėti įmonėje konkretų darbuotojų skaičių neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės ir diskriminuoja užsienio piliečius, tačiau, Migracijos departamento vertinimu, šie teiginiai ginčijamo sprendimo teisėtumo kontekste nėra reikšmingi, kadangi ginčijamas sprendimas buvo priimtas ne dėl darbuotojų skaičiaus, o todėl, jog duomenys, kuriuos šis užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės bei yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo įmonė yra fiktyvi.
Dėl nelegalios migracijos grėsmės paaiškino, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad minėtas užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Pažymėjo, kad visa UAB „Tobulas rezultatas“ veikla yra susijusi su Rusijos Federacijoje registruotomis įmonėmis, o Lietuvoje jokia veikla nėra vykdoma, tai reiškia, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje vykdant bendrovės veiklą nėra būtinas, o su užsienio valstybių verslo partneriais prekybinius ryšius pareiškėjas gali plėtoti ir savo kilmės valstybėje. Taigi, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti bendrovės veiklą. Be to, kadangi duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o pareiškėjo sutuoktinė neatitinka sąlygų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju pagrįstai atsisakyta pakeisti leidimus laikinai gyventi pareiškėjui ir jo sutuoktinei. Nurodė, kad daugkartinės nacionalinės vizos pareiškėjams išduotos kaip pateikusiems prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi, o Migracijos departamentas pakeisti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi atsisakė, todėl pareiškėjai nebeatitiko Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109, (toliau – ir Vizų aprašas) 66.102 papunktyje nustatyto daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo pagrindo ir 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija)(toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo), todėl pareiškėjams panaikintos ir nacionalinės vizos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi Migracijos departamente išdėstytomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2018 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-37/171-37,38 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinių nacionalinių vizų Nr. 002537261, 002537262 panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiams E. K. ir N. K.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas E. K. 2017 m. rugsėjo 12 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – yra UAB „Tobulas rezultatas“ akcininkas ir direktorius (II t., b. l. 10–21). Tą pačią dieną prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė ir pareiškėjo E. K. sutuoktinė pareiškėja N. K., taip pat nurodydama, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – yra UAB „Tobulas rezultatas“ akcininkė (II t., b. l. 201–211).
Migracijos valdyba, atsakovo pavedimu atlikusi UAB „Tobulas rezultatas“ veiklos patikrinimą, 2017 m. gruodžio 15 d. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto tarnybiniu pranešimu informavo, jog registracijos adresu Bendrovė savo veiklos nevykdo. Apklaustas UAB „Tobulas rezultatas“ darbuotojas R. T. paaiškino, kad nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio dirba šioje bendrovėje vadybininku, jam mokamas 600 Eur mėnesinis atlyginimas, Bendrovė biuro neturi, jis dirba iš namų, kitų darbuotojų jis nepažįsta. R. T. teigimu, jo darbo funkcijos yra ieškoti krovininių automobilių internete, tačiau per savo darbo laiką nė vieno automobilio neapžiūrėjo. Minėtas darbuotojas nurodė, kad Bendrovė teikia konsultacijas, tačiau kokias, jis nežino. UAB „Tobulas rezultatas“ darbuotoja A. K. nurodė, kad dirba Bendrovėje apskaitininke visu etatu namuose, jos darbo funkcijos išrašinėti sąskaitas, o per metus ji išrašė maždaug 14 sąskaitų, šį darbą ji atliko per 30 minučių, visą kitą laiką laukia darbo, nes kitų darbo funkcijų nevykdo. Minėta darbuotoja taip pat nurodė, kad pareiškėjas E. K. teikia konsultacijas Rusijos Federacijos piliečiams, tačiau kokias ji nežino (II t., b. l. 98–100).
Atsakovas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą nepakeisti pareiškėjams leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinti pareiškėjams išduotas nacionalines vizas (I t., b. l. 7–11).
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui E. K. metu galiojusiame UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal 14 punktą – jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu.
Kadangi pareiškėjas E. K. leidimą laikinai gyventi siekia gauti savo veiklos UAB „Tobulas rezultatas“ pagrindu, svarbu nustatyti, ar ši bendrovė iš tiesų vykdo veiklą ir atitinka kitus UTPĮ keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad ir UTPĮ 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog išduodant ar keičiant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra šis užsienietis, yra fiktyvi.
Pagal UTPĮ 2 straipsnio 6 dalį fiktyvi įmonė apibrėžiama kaip juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) detaliau reglamentuoja įmonių fiktyvumo nustatymo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Tobulas rezultatas“ fiktyvumą argumentuoja tuo, kad nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, nes UAB „Tobulas rezultatas“ teikia konsultacines paslaugas tik Rusijos Federacijos įmonėms ir apie šias paslaugas Bendrovės darbuotojai nieko nežino. Be to, Migracijos departamentas konstatavo, kad yra požymių, jog darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje yra fiktyvus, nes darbuotojas R. T. per visą darbo UAB „Tobulas rezultatas“ laikotarpį neatliko jokio darbo, o A. K. per metus išrašė maždaug 14 sąskaitų ir šį darbą atliko per 30 minučių. Atsakovas kaip kitus fiktyvumo požymius įvardino tai, kad Bendrovė neturi internetinės svetainės, iš kurios būtų galima sužinoti apie teikiamas paslaugas, nors pareiškėjas deklaruoja, kad Bendrovė biuro neturi ir konsultavimo paslaugas teikia nuotoliu būdu.
Teismas pritaria tokiam Migracijos departamento vertinimui, kadangi nurodytos aplinkybės atitinka Aprašo 100.4, 100.9 ir 100.12 papunkčiuose nurodytus įmonių fiktyvumo kriterijus, be to, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų ar pagrįstų argumentus, kurie paneigtų atsakovo nustatytas aplinkybės. Pareiškėjų teiginiai, kad šiuo metu Bendrovė ieško verslo partnerių ir Lietuvoje nėra reikšminga, nes vertintinos aplinkybės egzistavusios skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, kad jie vykdė realią veiklą Lietuvoje. Bendrovės darbuotojai Lietuvos piliečiai jokių darbo funkcijų iš esmės taip pat nevykdė – Bendrovės vadybininkas per 4 savo darbo mėnesius jokio darbo neatliko, o Bendrovės apskaitininkė per visus metus realiai dirbo tik 30 minučių. Pritartina Migracijos departamento pozicijai, kad tokios darbo apimtys taip pat sudaro rimtą pagrindą abejoti UAB „Tobulas rezultatas“ veiklos realumu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtina leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje. Vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).
Dėl pareiškėjų teiginių, kad Bendrovė veikia per virtualų ofisą, teismas pažymi, kad Bendrovės veiklos vietos neradimas nebuvo skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindas, todėl pareiškėjų teiginiai, kad UAB „Tobulas rezultatas“ veiklą vykdo nuotoliniu būdu, skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui įtakos neturi. Kaip minėta, pareiškėjai šiuo atveju neįrodė, jog Bendrovė apskritai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje.
Kadangi pareiškėjas E. K. prašyme dėl leidimo pakeitimo nurodė, jog vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamento surinkti duomenys šį pareiškėjo teiginį paneigia, darytina išvada, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjo siekis tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus leidimui gauti, nors realiai jokia Bendrovės veikla Lietuvoje nėra vykdoma, sudaro pagrindą daryti išvada, jog kyla šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pažymėtina, kad atsakovas klaidingai teigia, kad pareiškėja N. K. pakeisti leidimą prašė šeimos susijungimo pagrindu, tačiau minėta aplinkybė ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, nes nurodyta užsienietė leidimą pakeisti prašė taip pat UAB „Tobulas rezultatas“ veiklos pagrindu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, todėl atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjams pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pagal UTPĮ 19 straipsnio 1 punktą išduota nacionalinė viza užsieniečiui panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktą viena iš numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygų yra ta, jog jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjams nacionalinės visos buvo išduotos, vadovaujantis Vizų aprašo 66.10² papunkčiu kaip užsieniečiams, pateikusiems prašymą išduoti leidimą gyventi. Leidimai pareiškėjams nebuvo išduoti, o kito buvimo su daugkartine nacionaline viza tikslo pareiškėjai pagrįsti negali, todėl atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjams išduoti daugkartines nacionalines vizas.
Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjų E. K. (E. K.) ir N. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.