- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-23
- Bylos Nr.
- A-556-933-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Advokatai
- Artūras Cibulskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2006 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 30 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ nusprendė nutraukti A. M. antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos sprendimą Nr. 1-119/06, sprendžiant ginčą, kurio objektas - elektros skydinė, pasigaminta A. M. (b. l. 7-8).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Tarnybos 2006 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 30 bei įpareigoti Tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą ginče dėl elektros skydinės pasisavinimo.
Pareiškėjas nurodė, kad antrinė teisinė pagalba nutraukta nepagrįstai. Pareiškėjo įsitikinimu, jo teisė į daikto valdymą turi būti apginta, nes, neturėdamas lėšų, negali įsirengti naujos elektros skydinės. Teigė, kad ginčas dėl atsiskaitymo už realiai suvartotą elektros energiją nagrinėjamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Pažymėjo, kad akcinė bendrovė ,,Rytų skirstomieji tinklai“ 2006 m. kovo 6 d. rašte nurodė, jog bendrasavininkių susitarimu už elektros energiją galima atsiskaityti pagal kontrolinius elektros apskaitos prietaisus. Pareiškėjo tvirtinimu, jis negali teisingai atsiskaityti už faktiškai sunaudotą elektros energiją, kadangi elektros skydinė yra neteisėtai pasisavinta.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 13-15) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad ginčas tarp asmenų gyvenančių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kyla dėl atsiskaitymo su akcine bendrove „Rytų skirstomieji tinklai“ už suvartotą elektros energiją. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas, gyvenantis minėtame bute, iš medinių lentelių pasigamino elektros skydinę tam, kad žinotų, kiek jis asmeniškai suvartoja elektros energijos. Atsakovo tvirtinimu, pasigamintą elektros skydinę pareiškėjas įvertino 50 Lt. Pagal advokato Tarnybai pateiktą išvadą paaiškėjo keliamo ginčo objektas ir jo vertė. Atsakovo teigimu, pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai mažareikšmiai ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų pareiškėjo reikalavimų dydį. Atsakovas atsiliepimo argumentus grindė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 7 punktu. Be to, atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Tarnybos 2006 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 24 pareiškėjui teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-4106-67/2006 dėl apmokėjimo už suvartotą elektros energiją tvarkos nustatymo. Atsakovo tvirtinimu, būtent šioje byloje teismas ir sprendžia ginčą, susijusį su bendrasavininkių tarpusavio atsiskaitymo klausimu už suvartojamą elektros energiją bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, Tarnybos 2006 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. 30 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo reikalavimai teikti antrinę teisinę pagalbą dėl „elektros skydinės pasisavinimo“ (kurią pareiškėjas įvertino 50 Lt suma) yra nepagrįsti. Atsakovo manymu, pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-4106-67/2006 dėl apmokėjimo už suvartotą elektros energiją tvarkos nustatymo antrinė teisinė pagalba yra suteikta ir paskirtas advokatas. Minėtoje civilinėje byloje nagrinėjamas ir poskaitiklių klausimas bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu (b. l. 36-38) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad Tarnyba 2006 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 1-119-06 pareiškėjui nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą ginče dėl neteisėtų J. M. veiksmų, prisijungiant prie elektros skaitiklio, priklausančio pareiškėjui (b. 1. 9). Antrinę teisinę pagalbą pavesta teikti advokatui Artūrui Cibulskui. Advokatas A. Cibulskas, susipažinęs su pareiškėjo keliamo ginčo medžiaga ir vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies reikalavimais, 2006 m. rugpjūčio 16 d. pateikė atsakovui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pareiškėjui (b. l. 16). Prašymą advokatas grindė tuo, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai mažareikšmiai ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų jų dydį. Tarnyba 2006 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 30, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nutraukė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą sprendžiant ginčą, kurio objektas - elektros skydinė (b. 1. 7-8). Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 23 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 396 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 69 „Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo darbo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 23.3.6 punktu. Teismas konstatavo, kad valstybės skiriamos lėšos remti labiausiai to reikalaujantiems asmenims turi būti paskirstomos racionaliai. Pareiškėjo turtinis reikalavimas yra žymiai mažesnis (apie 50 Lt) nei išlaidos, kurias patirtų valstybė, gindama jo interesus. Teismas padarė išvadą, kad Tarnyba nutraukdama valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų nepažeidė. Tarnybos 2006 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. 30 yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 67) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismo sprendimu atimta teisė ginti pareiškėjo pažeistas teises.
2. Teismas nepasisakė, remiantis kokia aplinkybe, ginčas yra susijęs su elektros skydine, kurios vertė 50 Lt. Tai, kad elektros skydinę įvertino 50 Lt, pareiškėjo nuomone, nėra pagrindas daryti išvadą, jog tai turtinis reikalavimas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas nurodė, kad pažeista jo teisė į daikto valdymą, negali naudotis savo pasigaminta elektros skydine ir tai trukdo įgyvendinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą dėl apmokėjimo už suvartotą elektros energiją.
4. Advokato atlyginimas už suteiktą paslaugą negali priklausyti nuo daikto vertės. Valstybė priteisia visus nuostolius iš kaltininko.
5. Pagal pareiškėjo gaunamas pajamas valstybei priklauso skirti advokatą.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 70-72) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti galioti, apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad neoficialiai įsirengtos ir neįteisintos, iš medinių lentelių pasigamintos elektros skydinės „pasisavinimo“ negalima šiuo atveju sieti su valdymo gynimu Civilinio kodekso 4.34 straipsnio prasme. Ginčas dėl apmokėjimo už suvartotą elektros energiją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-4106-67/2006. Šioje byloje pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas L. Ignatovas. Šioje byloje teismas tenkino pareiškėjo ieškinį visiškai ir atsakovę E. M. įpareigojo vykdyti teismo sprendimą nustatant kiekvieno bendraturčio elektros vartojimo dalį apmokėjime už realiai suvartotą elektros energiją. Kadangi teismas atlikti tam tikrus veiksmus įpareigojo atsakovę, nėra suprantamas pareiškėjo skundo argumentas, kad pareiškėjas negali įgyvendinti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4106-67/2006. Aplinkybė, kad pareiškėjas turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą turto ir pajamų atžvilgiu, nesuteikia pareiškėjui teisės neribotai, dėl bet kokio reikalavimo naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte, teisėjų kolegijos nuomone, numatyti trys atvejai, kada nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas: 1) pasikeitus aplinkybėms nustatoma, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį; 2) kad pareiškėjo neturtinio pobūdžio reikalavimas yra mažareikšmis; 3) kad pareiškėjas pats savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje A. M. suteikta antrinė teisinė pagalba nutraukta konstatavus, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato darbui apmokėti viršytų pareiškėjo turtinius reikalavimus. Taigi, siekiant nustatyti, ar pagal šią taisyklę teisėtai buvo nutraukta antrinė teisinė pagalba, būtina nustatyti faktinę aplinkybę dėl pareiškėjo turtinio reikalavimo dydžio. Tai gali būti padaryta Administracinių bylų teisenos įstatymo leistinų įrodymų visumos pagalba (ABTĮ 57 str.).
Kaip matyti iš šioje byloje surinktų faktinių duomenų, civilinėje byloje, kur pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kyla ginčas dėl elektros skydinės, vertinamos 50 Lt suma, pripažinimo pareiškėjo asmenine nuosavybe bei įpareigojimo kito asmens nuo jos atjungti laidus. Skydinės vertė, neturtinio pobūdžio reikalavimas, civilinės bylos pagrindas aiškūs iš advokato pažymos adresuotos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Esamu dokumentu bei jame atspindėtais duomenis nėra pagrindo netikėti, nes jie iš esmės yra patvirtinti paties A. M. (skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, apeliacinis skundas; b.l. 2, 67), todėl akivaizdu, jog civiline tvarka nagrinėjamas ginčas savo materialine išraiška neabejotinai viršija sumą išmokėtiną asmeniui teikiančiam kvalifikuotą teisinę pagalbą, o neturtinio pobūdžio reikalavimas neturi didelės reikšmės ir yra išvestinis iš pirmojo. Tokia situacija, kai valstybė suteikia teisinę pagalbą ginti mažareikšmius reikalavimus ir galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršija pareiškėjo turtinių reikalavimų dydį nėra pateisinama bei prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principams.
Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad valstybės skiriamos lėšos remti labiausiai to reikalaujantiems asmenims turi būti paskirstomos racionaliai ir pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėjo turtinis reikalavimas yra žymiai mažesnis (apie 50 Lt) nei išlaidos, kurias patirtų valstybė, gindama jo interesus.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija teigia, kad pagrindų tenkinti apeliacinį skundą nėra. Skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.