Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-308-280/2012

Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00959-2012-1

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1801-488/2012 pagal kreditoriaus kooperatinės bendrovės Panevėžio kredito unija pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotieji asmenys byloje – M. S., E. S., P. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, jei skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir taip patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas yra vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, todėl teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui ir įkeisto turto savininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Papildomai įstatyme (CK 4.196 straipsnis) nustatyti atvejai, kada hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, kuris nurodytas hipotekos lakšte. Nors šių atvejų sąrašas yra baigtinis ir jame nėra įvardyta kreditoriaus galimybė reikalauti pradėti išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą prieš terminą, tokia kreditoriaus teisė pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 4.192 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai nutraukus prieš terminą. Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kooperatinė bendrovė Panevėžio kredito unija 2008-09-05 paskolos sutartimi Nr. 08-00393 V. S. suteikė 200 000 Lt kreditą. Įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 04/1/2008/0005066, buvo įkeisti šie nekilnojamieji daiktai: 23,3200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13,7000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys M. S. ir E. S. bei 3,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,6200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys P. V.. Paskolos sutartimi kredito gavėjas V. S. įsipareigojo grąžinti bankui kreditą dalimis, kredito grąžinimo grafike nurodytais terminais bei mokėti nustatyto dydžio palūkanas. Skolininkas pagal mokėjimų tvarkaraštį įmokas už paskolą turėjo pradėti mokėti nuo 2009-01-01. Paskolos gavėjas V. S. pateikė prašymą Panevėžio kredito unijos paskolų komitetui dėl paskolos grąžinimo įmokų mokėjimo termino atidėjimo. Panevėžio kredito unijos paskolų komitetas skolininko prašymą patenkino ir mokėjimų už paskolą terminą atidėjo iki 2011-10-31. Pagal 2010-12-29 su skolininku pasirašytą naują kredito grąžinimo grafiką, paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti palūkanas nuo 2011-10-31, o paskolos dalis su priskaičiuotomis palūkanomis pradėti mokėti nuo 2012-10-31. Kadangi net ir atidėjus skolos grąžinimo terminus, V. S. nesilaikė pareigos paskolos sutartyje nustatytais terminais mokėti sutartas palūkanas, kreditorius kooperatinė bendrovė Panevėžio kredito unija 2011-11-12 įteikė V. S. pranešimą, kuriuo perspėjo skolininką apie sutarties nutraukimą ir suteikė papildomą 14 dienų terminą įsiskolinimui padengti. Pranešimo apie sutarties nutraukimą Nr. 585 išsiuntimo dieną 2011-11-02 kredito gavėjas buvo pradelsęs sumokėti 54 420,16 Lt palūkanų, kas sudaro ženklią skolininko sutartinių prievolių dalį. Apeliantui per papildomai nustatytą terminą neįvykdžius prievolės padengti susidariusį įsiskolinimą, kreditorius 2012-02-01 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį Nr. 08-00393. Pabrėžtina, kad kooperatinė bendrovė Panevėžio kredito unija skolininkui V. S. faktiškai suteikė ilgesnį nei 2 mėnesių terminą skolai padengti. Tokios trukmės terminas yra laikytinas pakankamai protingu ir nepažeidžiančiu skolininko teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti. Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pradelsto įsiskolinimo dydį, kredito sutarties sumą bei galutinį paskolos grąžinimo terminą, daro išvadą, kad neįvykdyta prievolė sudaro pakankamai didelę skolininkės sutartinių prievolių dalį. Vadovaudamasis bylos aplinkybių analize, teismas konstatuoja, kad kreditorius nepažeidė sutarties nutraukimo tvarkos ir tinkamai bei pagrįstai nutraukė kredito sutartį.

Atskirasis skundas yra grindžiamas argumentais dėl skolos dydžio. V. S. nurodė, kad kreditorius neteisėtai reikalauja grąžinti 40 000 Lt didesnę sumą, nei apeliantas yra iš tikrųjų skolingas. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U. bylos Nr. 3K-3-103/2008). Todėl dėl minėtų atskirojo skundo argumentų dėl skolos dydžio pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Įstatymų leidėjas nesuteikė teisės hipotekos teisėjui spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų ir tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo vykdymo. Apeliantui išaiškintina, kad jis, nesutikdamas su pagal paskolos sutartį susidariusiu skolos dydžiu, turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Taip pat atmestinas skolininko argumentas, jog 2008-09-05 paskolos sutartis Nr. 08-00393 pripažintina vartojimo sutartimi ir teismas turėjo pareigą ex officio įvertinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar sutartis yra priskiriama vartojimo sutartims, turi būti nustatytas paslaugų įsigijimo tikslas. Paskolos sutarties Nr. 08-00393 sudarytos tarp kooperatinės bendrovės Panevėžio kredito unija ir V. S. 2.3 punkte nurodyta, kad paskola suteikiama žemės ūkio verslui plėtoti. Akivaizdu, kad minėta paskolos sutartis nėra vartojimo, todėl jos atžvilgiu vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančios teisės normos netaikomos.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškimo išsprendimui svarbias aplinkybes, pateiktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą areštuoti hipotekos lakštu, identifikavimo kodas Nr. 04/1/2008/0005066, įkeistą nekilnojamąjį turtą. Priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurios keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. pirmos dalies pirmu punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.