Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-01-29 · Civilinė byla Nr. 2-94/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-29
Bylos Nr.
2-94/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
K. A., V. A., T. A.
Atsakovas
Kauno, Kauno miesto savivaldybė
Trečiasis asmuo
M. V., G. K.
Kategorijos
  • 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-94/2009Procesinio sprendimo kategorija: 106.2; 94.2.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. A. ir V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 15 d. nutarties, kuria ieškinio reikalavimai išskirti į atskiras bylas, viena byla sustabdyta, o kita perduota nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui, civilinėje byloje Nr. 2-938-173/2008 pagal ieškovų K. A., V. A. ir T. A. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir M. V., tretieji asmenys M. V. ir G. K., dėl administracinių aktų panaikinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai K. A., V. A. ir T. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir M. V., prašydami:

1. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 6 d. įsakymo Nr.-A-1474, kuriuo buvo pakeistas Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 12 d. potvarkis Nr. 743-v „Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atstatymo“, 1.1. punktą, kuriuo atkurtos piliečio V. K. (įpėdinių) nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bei 13-ąją pastraipą, kuria nuomininkui K. A., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nutarta išduoti garantinį dokumentą, kurio galiojimo trukmė pasibaigia jo įvykdymu ir kuriuo valstybė įsipareigoja neatlygintinai perduoti nuosavybėn kitas lygiavertes gyvenamąsias patalpas iki 2006 metų sausio 1 dienos;

2. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės 2003 m. spalio 3 d. garantinį dokumentą Nr. 10-N, kuriuo valstybė (garantas) įsipareigojo grąžinto buto nuomininkui K. A. (garantijos turėtojui) įvykdyti garantiją – neatlygintinai perduoti kitas lygiavertes gyvenamąsias patalpas iki 2006 m. sausio 1 d., o nuomininkas (garantijos turėtojas) įsipareigoja, kai bus įvykdyta garantija, patuštinti turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas per 1 mėnesį;

3. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. A-3666, dalį, kuria buvo pakeista Kauno miesto Valdybos 1992 m. birželio 12 potvarkio Nr. 543 „Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atstatymo“, tryliktoji pastraipa, išdėstant ją taip: nuomininkui K. A., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip iki 2006 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę;

4. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės 2005 m. spalio 11 d. garantinį dokumentą Nr. 1493, kuriuo valstybė (garantas) įsipareigojo grąžinto buto nuomininkams (garantijos turėtojams) K. A., V. A., T. A. ir L. A. įvykdyti garantiją – ne vėliau kaip iki 2006 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę;

5. Pripažinti negaliojančiu 2004 m. birželio 9 d. Paveldėjimo teisės liudijimo (reg. Nr. K3-9757), išduoto notarės V. V., III dalį, kurios pagrindu T. V. priklausančias 673/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo M. V..

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančia 2004 m. birželio 9 d. Paveldėjimo teisės liudijimo 3 dalį išskyrė į atskirą bylą ir šią bylą sustabdė. Bylą dėl kitų ieškovų reikalavimų perdavė Kauno apygardos administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimai, išskyrus reikalavimą pripažinti negaliojančia 2004 m. birželio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo dalį, yra susiję su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo vykdymu, todėl nagrinėtini Kauno apygardos administraciniame teisme. Teismo teigimu, reikalavimas dėl Paveldėjimo teisės liudijimo dalies negaliojimo yra išvestinis, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, po to, kai Kauno apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta byla dėl administracinių aktų panaikinimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai K. A. ir V. A. prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui. Apeliantai nurodo, kad įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą, išskirti kelis byloje pareikštus reikalavimus į atskiras bylas. Teismas nepagrįstai išskyrė reikalavimus, nurodydamas, jog jie yra susiję su LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Teismas netinkamai taikė CPK 136 straipsnio 2 dalį, dėl ko buvo pažeista apeliantų teisė į operatyvų procesą (CPK 7 str.). Ieškovai taip pat nurodo, jog priimdamas skundžiamą nutartį teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl rūšinio teismingumo. Jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir to akto teisėtumo klausimą. Nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai yra susiję, todėl turi būti nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. V. ir trečiasis asmuo M. V. prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina procesą, siekia, kad reikalavimai būtų nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, kadangi ginčijamų administracinių teisės aktų apskundimo terminai yra pradelsti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pagrindinis ieškovo reikalavimas yra dėl viešojo administravimo subjektų priimtų aktų teisėtumo, todėl teismas tinkamai ir pagrįstai išsprendė reikalavimų išskyrimo ir perdavimo administraciniam teismui klausimą. Nutarties dėl bylų išskyrimo apskundimo galimybės Civilinio proceso kodeksas nenumato. Kauno apygardos administracinis teismas perduotą bylą priėmė, ginčo tarp bendrosios ir sprecialiosios kompetencijos teismų nėra. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti yra ne kartą konstatavusi, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama savivaldybių institucijų veikla, susijusi su nuosavybės atkūrimu, yra viešojo administravimo sritis, todėl šioje srityje kilę ginčai nagrinėtini administraciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje keliami du tarpusavyje susiję teisės klausimai. Vienas jų susijęs su civilinės bylos priskirtinumu. Jeigu būtų nuspręsta, kad civilinio proceso tvarka iškelta byla nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, o turi būti nagrinėjama administraciniame teisme, tai turi būti sprendžiamas ir kitas teisės klausimas: ar tokia byla turi būti nutraukta, ar perduota nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui.

Civilinių bylų priskirtinumas teismams – tai bylų visumos priskyrimas civilines bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai. CPK įtvirtintas civilinių bylų priskirtinumo institutas atriboja ne tik visų teismų kompetenciją nuo kitų valstybės institucijų kompetencijos, tačiau skirtas atriboti ir teismų kompetenciją tarp atskirų teismų rūšių vieningoje teismų sistemoje bei tarp atskirų proceso formų bendrosios kompetencijos teisme. Taigi bylų priskirtinumo institutas atriboja bendrosios ir administracinių teismų kompetenciją. Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.).

Sprendžiant klausimą dėl bylos priskirtinumo, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (CPK 26 str. 2 d.). Todėl bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio ir, byloje esant skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimams, dominuoja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 31 d. nutartis byloje UAB „Ronida“ v. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kt.; 2007 m. liepos 19 d. nutartis byloje A. M. v. UAB ,,Vėjų spektras“, Valstybinė energetikos inspekcija ir kt.). Ši taisyklė neturi būti taikoma tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai ir vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė reikalavimus panaikinti Kauno miesto savivaldybės ir jos administracijos direktoriaus priimtus administracinius aktus, kuriais atkurta V. K. (jo įpėdinių) nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, ir kurio vieno buto nuomininkui ieškovui K. A. suteiktos garantijos. Atsakovas M. V. paveldėjo dalį turto, į kurį ginčijamu aktu atkurtos nuosavybės teisės, ir ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia šią paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį.

Ieškovai, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės ir jos administracijos direktoriaus priimtus aktus, kelia ginčą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą konstatavusi, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ar jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Todėl ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėtini administraciniame teisme (žr. pvz., 2004 m. gegužės 6 d. nutartis byloje M. M. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt.; 2005 m. birželio 28 d. nutartis byloje L. L. Ir G. Č. V. Panevėžio apskrities viršininko administracija, Pasvalio rajono savivaldybės administracija, Pasvalio rajono taryba ir kt.; 2005 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje M. L. V. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis byloje Panevėžio apygardos prokuroras v. Panevėžio apskrities viršininko administracija). Iš keliamo ginčo pobūdžio matyti, kad ieškovų reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo yra pagrindiniai, todėl tik išsprendus šių reikalavimų pagrįstumo klausimą, teismas galės vertinti ieškovų civilinio pobūdžio reikalavimo pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimo dalį pagrįstumo klausimą.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindiniai byloje iškelti reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, todėl turi būti nagrinėjami administraciniame teisme, kuriam įstatymas priskiria spręsti tokio pobūdžio bylas ir formuoti atitinkamą praktiką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad su nuosavybės teisių atkūrimu susiję ieškovų reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo yra pagrindiniai, todėl nagrinėtini administraciniame teisme, o nuosavybės teisės liudijimo nuginčijimo reikalavimas yra išvestinis ir jis gali būti sprendžiamas tik išsprendus administracinių aktų panaikinimo reikalavimo pagrįstumo klausimą.

Esant tokiai situacijai, kai byloje pareikšti pagrindiniai, ginčo esmę lemiantys reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio ir nagrinėjami administraciniame teisme, o vienas iš pareikštų reikalavimų, nors ir yra civilinis, tačiau tiesiogiai susijęs su teisme ginčijamais individualiais administraciniais teisės aktais, pastarasis reikalavimas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia turi būti nagrinėjamas kartu su kitais administraciniame teisme sprendžiamais reikalavimais, kuriuose ginčijamas viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų teisėtumas (CPK 7 str.). Speciali teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad byloje iškeltas išvestinis reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo neturi būti išskiriamas ir, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies garantuojamą žmogaus teisę į operatyvų teismo procesą, turi būti nagrinėjamas kartu su pagrindiniais reikalavimais vienoje byloje administraciniame teisme. Šiuo atveju taikyti CPK 26 straipsnio 2 dalies bei Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas ir visą ginčą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui nėra pagrindo (žr. pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis byloje A. J. V. Anykščių rajono savivaldybė, Utenos apskrities viršininko administracija ir kt., 2008 m. balandžio 1 d. nutartis byloje A. D. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė ir kt.).

Sprendžiant klausimą, kokį procesinį sprendimą turi priimti bendrosios kompetencijos teismas, nustatęs, kad byloje pareikšti reikalavimai priskirtini nagrinėti administraciniam teismui, reikia atsižvelgti į Specialiosios teisėjų kolegijos, taip pat kasacinio teismo formuojamą praktiką bei nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja tik ginčus, kuriuos civilinio proceso įstatymas jam priskiria (CPK 1 str. 1 d.). Kiti ginčai, jeigu jie nėra civilinio pobūdžio, nagrinėjami kitų įstatymų nustatyta tvarka pagal juose įtvirtintas proceso taisykles.

CPK normos bendrosios kompetencijos teismui nesuteikia teisės iškeltą, bet nagrinėti civilinio proceso tvarka nepriskirtą bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Nustačius, kad ginčas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, taikomi procesiniai teisiniai padariniai nepriklauso nuo to, ar toks ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, ar baudžiamojo proceso tvarka, ar neteisminėje institucijoje. Teismas civilinio proceso tvarka nenagrinėtiną ginčą visais atvejais turi atsisakyti nagrinėti, t.y. turi ieškinį atsisakyti priimti, jei šią aplinkybę nustato civilinės bylos iškėlimo stadijoje, o nustatęs tokią aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu – civilinę bylą nutraukti (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p.). Teismas, nutraukdamas bylą kaip nenagrinėtiną teisme, turi tinkamai įvykdyti išaiškinimo pareigą ir išaiškinti asmeniui, į kurią instituciją jis turi kreiptis gindamas galimai pažeistas subjektines teises (CPK 137 str. 3 d., 158 str. 3 d.). Bylos užbaigimas tokiu būdu neužkerta galimybės suinteresuotam asmeniui, nepažeidžiant administracinių bylų nagrinėjimą reguliuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme. Tokios praktikos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija, kasacinės bei apeliacinės instancijų teismai (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 13 d. nutartis byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybė ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civ. byloje 3K-3-206/2007 ir 2007 m. birželio 18 d. nutartis civ. byloje 3K-3-249/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-97/2008 ir 2008 m. liepos 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-483/2008). Kitokios išvados reikštų, kad bendrosios kompetencijos teismas ne tik nepagrįstai taiko įstatymo, reguliuojančio teismingumo klausimus, analogiją, spręsdamas bylos priskirtinumo klausimą, bet ir nepagrįstai inicijuoja kito proceso tvarka nagrinėjamos bylos iškėlimą, nors tai yra išimtinė pareiškėjo teisė (CPK 329 str. 1 d., 338 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.). Nors bylų, kuriose priimtos nurodytos nutartys, ir šios bylos aplinkybės nėra tapačios, tačiau šios nutartys yra reikšmingos tuo, kad jose pateiktas CPK 137 straipsnio 2 dalies ir 293 straipsnio 1 punkto normų taikymo aiškinimas, kad nustačius ginčą nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, taikomi procesiniai teisiniai padariniai nepriklauso nuo to, ar toks ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, ar baudžiamojo proceso tvarka, ar neteisminėje institucijoje.

Vertinant skundžiamos pirmosios instancijos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be teismų praktikoje suformuluotų bylų priskyrimo teismams taisyklių aiškinimo bei jų nesilaikymo teisinių padarinių, būtina atsižvelgti į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei į pagrindinius visų formų teisminių procesų principus. Tiek civiliniame, tiek administraciniame procese vyrauja greito bylos išnagrinėjimo, ekonomiškumo, koncentruotumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principai (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 2 d., CPK 7 str.). Vienas iš pagrindinių teismo, kaip valstybės valdžios institucijos tikslų procese – kuo greičiau minimaliomis sąnaudomis išspręsti tarp šalių kilusį teisinį ginčą (CPK 2 str.). Kuo ilgiau delsiamas ginčų dėl teisės, ypač bylų, turinčių viešąjį interesą, nagrinėjimas, tuo didesnė žala daroma dalyvaujantiems byloje asmenims bei visuomenei. Nagrinėjama byla turi viešąjį interesą, ji iškelta beveik prieš dvejus metus ir, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dar nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės. Šios aplinkybės sudaro pagrindą imtis teisėtų priemonių, kad kuo sparčiau būtų išnagrinėtas ginčas. Ieškovų reikalavimai dėl ginčijamų administracinių aktų, susijusių su nuosavybės teisių į namą, kuriame nuomos pagrindais gyvena ieškovai, atkūrimu, panaikinimo yra perduoti ir jau nagrinėjami Kauno apygardos administraciniame teisme, kuris iš Kauno apygardos teismo gautą bylą priėmė, ginčo dėl jos teismingumo nekėlė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bendrosios kompetencijos teismas, taikydamas aukščiau aptartas bylų priskyrimo teismams taisykles, turėjo visą bylą, ir dėl pagrindinių administracinio pobūdžio reikalavimų, ir dėl išvestinio - paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo reikalavimo nutraukti, išaiškinant ieškovams teisę kreiptis į administracinį teismą (CPK 293 str. 1 p.). Tačiau nagrinėjamos bylos atveju (ieškovai į teismą kreipėsi 2007 m. birželio 8 d.), toks teismo sprendimas neabejotinai pažeistų ieškovų teisę į greitą bylos išnagrinėjimą, neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų.

Remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-989/2000, 2000 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1136/2000 ir 2002 m. gegužės 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002, apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė rūšinį teismingumą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo suformuotos teismų praktikos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytose kasacinės instancijos teismo nutartyse suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės nagrinėjamu atveju negali būti taikomos, nes kasacine tvarka išnagrinėtų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išskirtą bylos dalį dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki Kauno apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta byla dėl administracinių aktų, susijusių su nuosavybės teisės atkūrimu, panaikinimo. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą civilinė byla turi būti sustabdyta, kai negalima tos bylos nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Sprendžiant bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti ar egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą sustabdyti bylą. Nagrinėjamos bylos atveju negalimumas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išspręsta kita byla reiškia, kad teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir pats teismas negali jų nustatyti dėl to, kad juos nustatyti nepriklauso bendrosios kompetencijos teismui. Byloje nustatyta, kad keliamo ginčo pobūdis nulėmė, kad tik išsprendus ieškovų reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo pagrįstumo klausimą administraciniame teisme, bus galima vertinti civilinio pobūdžio reikalavimo pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimo dalį pagrįstumą, todėl skundžiama nutartimi bylos dalis išskyrus ir civilinio pobūdžio reikalavimą palikus nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme, o iš viešojo administravimo srities kilusį ginčą perdavus nagrinėti administraciniam teismui, buvo pagrindas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamo paveldėjimo teisės liudijimo dalies nuginčijimo reikalavimo bylą sustabdyti, nes administraciniame teisme išnagrinėta byla pagal ieškovų reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo turės prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai bylą pagal ieškovų reikalavimus dėl Kauno miesto savivaldybės ir jos administracijos direktoriaus priimtų administracinių teisės aktų priskyrė administraciniam teismui, tačiau bylą šioje dalyje Kauno apygardos administraciniam teismui perdavė be jokio teisinio pagrindo. Įvertinus tai, kad administraciniam teismui priskirtoje byloje procesas vyksta ir byla nagrinėjama, atsižvelgiant į greito bylos išnagrinėjimo, ekonomiškumo, koncentruotumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų reikalavimus, pripažinti, kad skundžiama nutartimi yra pažeista ieškovų teisė į operatyvų teismo procesą ir jų prašymu bylą perduoti bendrosios kompetencijos teismui, nėra pagrindo. Atskirojo skundo argumentai iš esmės teisingos nutarties nepaneigia, todėl naikinti ją nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant byloje įgyvendinti bendruosius teisės ir atskirų teisės šakų principus, svarstytini bendrosios kompetencijos teisme sustabdytos bylos dalies atnaujinimo ir jos priskyrimo administraciniam teismui klausimai, laikantis šioje nutartyje išdėstytų teismų praktikos suformuotų atitinkamų CPK normų taikymo taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė