Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, susipažinusi su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų V. B., Z. V., E. G. ir E. K. skundu atsakovams Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoms ir Lietuvos bankui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai V. B., Z. V., E. G. ir E. K. 2015-05-14 pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) sustabdyti naujų euro zonos integracinių sutarčių pasirašymą, jau pasirašytų sutarčių (taip pat ir sutarčių dėl pagalbos Graikijai bei kitoms euro zonos valstybėms) ratifikavimą ar bet kokį kitokį jų aprobavimą Lietuvos Respublikos Seime; 2) sustabdyti Lietuvos mokėjimus į Europos Stabilumo Mechanizmą; 3) Seimą skubos tvarka pripažinti netekusiais galios LR Lietuvos banko pakeitimus dėl valstybės atsargų nuosavybės teisių perdavimo Lietuvos bankui ir susigrąžinti šias atsargas iš ECBS; 3) sustabdyti iš apyvartos išimtų litų ir centų naikinimą, panaikinti šiuos sprendimus/nutarimus, įstatymų nustatyta tvarka nutraukti sutartis dėl litų ir centų naikinimo; 5) pradėti derybas dėl Lietuvos Respublikos išstojimo iš euro zonos; 6) Seimo nario P. G. Seime suderinto projekto pagrindu priimti Seimo nutarimą dėl referendumo paskelbimo, keičiant LR Konstituciją dėl referendumo inicijavimo teisės sumažinimo iki 200 000 piliečių balsų; 7) dėl įvykdytų euro integracinių sprendimų be Tautos pritarimo visus strateginius sprendimus priiminėti sudaromoje Laikinojoje politinėje konsultacinėje taryboje, į kurią be valdžios atstovų būtų deleguoti/išrinkti visuomenės pasitikėjimą turintys asmenys bei visuomeninės ir politinės organizacijos, negaunančios valstybės ir ES finansavimo.

Skundą atsisakytina priimti.

Administracinių bylų teisenos paskirtis – ginčų dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėjimas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2434, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija yra biudžetinė valstybės įstaiga, kuri padeda Seimui įgyvendinti jo funkcijas ir užtikrina Seimo veiklą.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. birželio 18 d. potvarkiu Nr. 2K-490, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija yra biudžetinė valstybės įstaiga, kuri padeda Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir vykdyti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 254, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija yra biudžetinė valstybės įstaiga, kuri padeda vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) formuluotė Respublikos Prezidento, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veikla reiškia tokią veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima Administracinių bylų teisenos įstatyme vartojama sąvoka viešasis administravimas. Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia suponuoja tai, jog šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamų sprendimus arba įpareigoti minėtas valdžios institucijas išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu.

Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidento ir Vyriausybės veiklos nėra nagrinėtinos teisme administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismas negali įpareigoti minėtas institucijas atlikti kokius nors veiksmus.

Lietuvos banko tikslai ir funkcijos bei vykdoma veikla reglamentuoti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos bankas yra Europos centrinių bankų sistemos dalis. Lietuvos banko veiklos reglamentavimas suderintas su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais (1 str. 1 d.). Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą (7 str. 1 d.). Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą, be kitų, atlieka šias funkcijas: atlieka finansų rinkos priežiūrą (8 str. 1 d. 6 p.); ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus (8 str. 1 d. 7 p.). Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, be kita ko, yra bankai, užsienio valstybių bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje (42 str. 1 d.). Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų: atlieka bankų, užsienio valstybių bankų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, Centrinės kredito unijos, kredito unijų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas (42 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę: leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir priežiūros; gauti priežiūrai atlikti reikalingą informaciją iš valstybės institucijų, prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų; inspektuoti (tikrinti) prižiūrimus finansų rinkos dalyvius, o įstatymų nustatytais atvejais – ir kitus asmenis; įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims; turėti kitokių teisių, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (42 str. 3 d. 1-5 p.). Lietuvos bankas nagrinėja 47 str. 2 d. nurodytų vartotojų ginčus su draudimo, finansinių paslaugų ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikėjais, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, taip pat iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad Lietuvos banko atžvilgiu reiškiami reikalavimai taip pat nenagrinėtini teisme administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų V. B., Z. V., E. G. ir E. K. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.