Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-644-1034/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
1-644-1034/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52111-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
R. M.
Nukentėjusysis
H. R.
Advokatai
Mansuras Muksinovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-644-1034/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52111-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas R. K.,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui,kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui,nukentėjusiajam H. R.,vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2019 m. gruodžio 3 d., apie 20.30 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas neblaivus (nustatytas 2,77 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, metaliniu strypu žarstekliu sudavė septynis smūgius nukentėjusiajam H. R., padarydamas muštinę žaizdą pakaušio-viršugalvio srityje, odos nubrozdinimą, viršugalvyje, poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame žaste, sutinkamai su specialisto išvada Nr. G 4385/2019 (01) nukentėjusiajam H. R. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Šiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad buvo namuose, atėjo sugyventinė su H. R. namo, su buteliu degtinės, šiek tiek išgėrė. H. R. pradėjo graibyti sugyventinę, ji paprašė pagalbos. Paskui nukentėjusysis priėjo prie jo, norėjo suduoti kumščiu, todėl jis sudavė H. R. su žarstekliu ir išėjo iš namų, visų smulkmenų neprisimena. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad nukentėjusysis pradėjo čiupinėti, liesti sugyventinę S., kuri paprašė pagalbos. Jam sukilo pyktis, todėl su žarstekliu sudavė H. R. per galvą ir per šoną, smūgių neskaičiavo. Jeigu nukentėjusysis nebūtų kabinęsis prie S., nebūtų jam sudavęs. Buvo išgėręs, bet viską prisimena, jo veiksmams alkoholis įtakos neturėjo. Nematė, kad nukentėjusysis būtų buvęs sužalotas iki konflikto. Po šio įvykio padarė išvadas, kad kaltas, priklausomybės alkoholiui nejaučia.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusiojo H. R. 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškime nurodyta, jog 2019 m. gruodžio 3 d., apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas vardu R. M. išgertuvių metu 2 kartus smogė žarstekliu metaliniu jam per galvą ir (tiksliai kiek kartų pasakyti negali) sudavė su žarstekliu į kitas kūno vietas. Nuo šių veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam buvo praskelta galva ir buvo nuvežtas į ligoninę. Minėtą įvykį matė S. A., Prie pareiškimo prideda gydymo įstaigos išrašo kopiją. Turi pretenzijų R. M. ir prašo pradėti dėl minėto įvykio ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. M. parodė, kad 2019 m. gruodžio 3 d., vakare kūreno krosnį, prieš tai porą dienų iš eilės išgėrinėjo alkoholinių gėrimų, buvo neblaivus. Į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo jo sugyventinė S. A., su kuria kartu gyvena daugiau nei 3 metus. Ji grįžo kartu su kaimynu H. R., tiek sugyventinė, tiek kaimynas buvo išgėrę, H. R. su savimi turėjo degtinės butelį. Sugyventinė su kaimynu nuėjo prie stalo ir išgėrė po 1-2 taureles alkoholio, jis tuo metu buvo prie židinio. Pamatė, kad kaimynas H. R. pradėjo lįsti prie jo sugyventinės, ją lietė, pradėjo apkabinėti ir parvertė ant lovos. Jam tai nepatiko, užpavydėjo, nenorėjo, kad lįstų prie jo moters, supykęs, galbūt prie to prisidėjo ir tai, kad buvo išgėręs, paėmė, kas pasitaikė po ranka. Jis, paėmęs žarsteklį (metalinį strypą), pribėgo prie kaimyno, kuris buvo prispaudęs sugyventinę ant lovos, ir sudavė 2 smūgius į galvos sritį. Tuomet atsitraukė, išsigando, supanikavo ir, kad dar kažko blogo nepadarytų, nes buvo susierzinęs ir piktas, išėjo iš namų iki tėvų, ten atvyko policija ir jį sulaikė (b. l. 52-53). Papildomos apklausos metu R. M. parodė, kad prašo remtis pirminiais parodymais, nori papildyti, kad konflikto metu galėjo būti smūgių ir daugiau nei 2, tiksliai neatsimena, nes buvo neblaivus, impulsyviai veikė susinervinęs dėl H. R. netinkamo elgesio jo sugyventinės atžvilgiu, dėl savo elgesio gailisi (b. l. 62-63).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas H. R. parodė, kad 2019 m. gruodžio 3 d., vakare, (duomenys neskelbtini), ėjo iš parduotuvės, nusipirko alkoholinį gėrimą ir lauke sutiko draugę S. A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo neblaivus, S. A. paprašė palydėti namo, nes jai staiga pasidarė bloga. Jis sutiko ir palydėjo ją iki jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ja užėjo namo. Juos pasitiko S. A. sugyventinis R. M., kuris staiga pradėjo šaukti ant S. ją įžeidinėti, tada ją pastūmė ir S. nukrito ant grindų. Norėjo padėti jai atsistoti, tada pamatė, kad R. M. paėmė metalinį žarsteklį, staiga metaliniu žarstekliu smogė jam du kartus per galvą. Jis pajautė stiprų skausmą, nukrito ant S. ir R. metaliniu žarstekliu daug kartų sudavė jam į įvairias kūno vietas, t. y. smūgius jautė per rankas, nugarą, per sėdmenis. Ant minėtų vietų yra mėlynės ir nuo tų smūgių R. jam praskėlė galvą. R., sumušęs jį, pabėgo iš įvykio vietos. S. padavė jam skudurą, kurį pridėjo prie galvos, nes iš žaizdos galvoje bėgo kraujas. Tada jis atsikėlė ir pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvažiavo policijos pareigūnai, paaiškino jiems, kad kaimynas R. M. jį sumušė ir pasišalino iš įvykio vietos. Tada atvažiavo greitosios pagalbos medikai, kurie jį apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę (b. l. 27-28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. A. parodė, kad vakare tarp 19-20 val., ėjo namo, buvo išgėrusi, prie jos namų ties (duomenys neskelbtini), sutiko kaimyną H. R., kuris buvo jau išgėręs, neblaivus. Jis paklausė, ar gali užeiti į svečius pas ją, išgerti alkoholio, nepilną 0,5 l talpos degtinės butelį, kurį turėjo su savimi. Ji pasikvietė užeiti į svečius, namuose buvo sugyventinis R. M., su kuriuo gyvena kartu 3 metai, jis taip pat namuose buvo išgėręs alaus. R. M. buvo prie židinio ir buvo pradėjęs jį kūrenti. Visi nuėjo prie stalo išgerti. Susėdę išgėrė po 1-2 taureles, tiksliai neatsimena. R. nuėjo į židinį įdėti malkų, tuo metu jai sėdint ant lovos, šalia jos iš kairės pusės sėdėjęs H. R., pradėjo prie jos lįsti, kalbinti, klausinėti, kodėl ji gyvena su R., kodėl jo nemyli, jis pavydi, kad gyvena su R. Tuomet H. norėjo ją pabučiuoti, užgulė ant lovos, parvertė, pradėjo ją liesti. Tai pamatęs jos sugyventinis R. M. užpavydėjo, praradęs kantrybę paėmė žarsteklį, pribėgo prie jos ir nematė, kiek kartų sudavė H. į galvos sritį. Ji buvo išsigandusi ir supanikavo, nematė, ar dar sudavė kokių smūgių H. R. H. pradėjo sakyti, kad jam reikia medikų, policijos. Buvo išsigandusi, dėl išgąsčio nepastebėjo, nematė, kur yra sugyventinis, neatsimena. Atsimena, kad buvo policijos pareigūnai, daugiau nieko negali pasakyti, nes neatsimena (b. l. 39-40).

2019 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad įėjimas į namo vidų yra iš gatvės pusės. Užėjus į namo vidų patenkama į didelį kambarį. Kambaryje dešinėje pusėje stovi spintelės, televizorius. Kairėje pusėje stovi dujinė viryklė, spintelė. Už spintelės yra krosnis, kambario viduryje stovi stalas, du foteliai ir dešinės pusės kampe stovi dvi lovos. Ant stalo guli produktai, šalia fotelio guli išmėtyti drabužiai, prie lovos guli išverstas gėlės vazonas. Kambario kairėje pusėje tolimajame kampe stovi lova ir ant grindų šalia lovos guli žarsteklis, kuris buvo paimtas. Prie protokolo pridėta fotolentelė (b. l. 13-18). 2019 m. gruodžio 12 d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota žarsteklio, paimto 2019 m. gruodžio 3 d. įvykio vietoje, apžiūra. Prie protokolo pridėta fotolentelė (b. l. 19-22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4385/2019 (01) H. R. nustatyta muštinė žaizda pakaušio-viršugalvio srityje, odos nubrozdinimas viršugalvyje, poodinės kraujosruvos nugaroje, kairiame žaste. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 36-37).

Alkotesterio kvitu 2019 m. gruodžio 3 d., 22.28 val. R. M. nustatytas 2,77 prom. girtumas (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo R. M. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo R. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis R. M. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad buvo namuose, atėjo sugyventinė su H. R. namo, su buteliu degtinės, šiek tiek išgėrė. H. R. pradėjo graibyti sugyventinę, ji paprašė pagalbos. Paskui nukentėjusysis priėjo prie jo, norėjo suduoti kumščiu, todėl sudavė jam su žarstekliu ir išėjo iš namų. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad nukentėjusysis pradėjo čiupinėti, liesti sugyventinę S., ji paprašė pagalbos, jam sukilo pyktis, todėl su žarstekliu sudavė H. R. per galvą ir per šoną, smūgių neskaičiavo. Tokie jo parodymai buvo esminėse detalėse nuoseklūs ir atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 52, 62). Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiojo H. R., liudytojos S. A. parodymai, specialisto išvada, policijos registro išrašas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. M. 2019 m. gruodžio 3 d., apie 20.30 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas neblaivus (nustatytas 2,77 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, metaliniu strypu žarstekliu sudavė septynis smūgius nukentėjusiajam H. R., padarydamas muštinę žaizdą pakaušio-viršugalvio srityje, odos nubrozdinimą, viršugalvyje, poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame žaste, sutinkamai su specialisto išvada Nr. G 4385/2019 (01) nukentėjusiajam H. R. nežymiai sutrikdė sveikatą. Pažymėtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nors kaltinamajame akte nurodyta, jog kaltinamasis R. M. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam H. R., pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad specialisto išvada konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinimas atitinkamai tikslintinas šioje dalyje. Toks kaltinimo patikslinimas neturi jokios įtakos veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo kaltei.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam R. M. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. M. asmenybę, kuris anksčiau teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 71), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytas laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis, kartu skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus.

Nors kaltinamojo gynėjas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, su šiais argumentais sutikti negalima.

Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ar girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą; taigi būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2009, 2K-465/2011, 2K-504/2013, 2K-492/2014).

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis R. M. iš anksto būtų planavęs prieš nukentėjusįjį H. R. naudoti fizinį smurtą ir tam būtų ruošęsis, – jo veiksmai buvo spontaniški, t. y. buvo išgėręs, po to gėrė su nukentėjusiuoju ir sugyventine S. A. ir tik nukentėjusiajam pradėjus priekabiauti prie S. A. kilo konfliktas bei tam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog pats kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pamatė, jog kaimynas H. R. pradėjo lįsti prie jo sugyventinės, ją lietė, pradėjo apkabinėti ir parvertė ant lovos, jam tai nepatiko, užpavydėjo, nenorėjo, kad lįstų prie jo moters, supykęs, galbūt prie to prisidėjo ir tai, kad buvo išgėręs, paėmė, kas pasitaikė po ranka. Be to, nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino išgėręs „tik porą alaus“, taip pat pripažino gėręs degtinę, nurodė, jog ne viską atsimena, be to, jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,77 prom.), iš to akivaizdu, kad kaltinamasis buvo pakankamai stipriai apsvaigęs.

Taigi teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje esančių ištirtų ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų įvertintų įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamasis R. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui, bei tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nors kaltinamojo gynėjas taip pat prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, su šiais argumentais sutikti negalima. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktą ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas veiką padaro dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Teismų praktikoje didelis susijaudinimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tada, jei: a) jis pasiekė fiziologinio afekto laipsnį; b) jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Ar asmuo buvo fiziologinio afekto būsenos, nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes arba skiriama teismo psichologinė psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Neteisėtais veiksmais laikomi tokie prieš kaltininką (kitą asmenį) nukreipti priešingi teisei veiksmai, kuriais kėsinamasi į kaltininko (kito asmens) gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu ir pan. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę, orumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-677/2015).

Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu R. M. buvo labai susijaudinęs. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamąjį nusikalsti paskatino pyktis, o ne didelis susijaudinimas. Tai matyti tiek iš teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotų parodymų, iš kurių matyti, jog jis nuosekliai parodė jautęs pyktį dėl nukentėjusiojo veiksmų (b. l. 52, 62) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-697/2016).

Pažymėtina, kad prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau šis prašymas nepagrįstas. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padarius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis H. R. nėra kaltinamojo R. M. artimasis giminaitis ar šeimos narys, taigi šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. žarsteklis, supakuotas į voką, perduotas į daiktinių įrodymų saugyklą (b. l. 23-24), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklį, supakuotą į voką, perduotą į daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti R. M., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas