- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- 2YT-2355-717/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Pareiškėjas
- F. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Andriui Pūkiui,
suinteresuotų asmenų: Kauno miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams Vladai Banevičienei ir Auriui Amuliui,
nedalyvaujant trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos F. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja bei jos atstovė savo pareiškimu ir žodžiu teismo posėdyje prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sodo namelį 1S1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 12 kv. m, užstatytas plotas 12 kv. m, centro koordinatės (duomenys neskelbtini), pagalbinį ūkinį pastatą 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 9 kv. m, centro koordinatės (duomenys neskelbtini), adresas Kauno m. sav.
Nurodė, kad jai dirbant Kauno garnizone, 1997 metais buvo renkami pareiškimai dėl žemės sklypelių išskyrimo daržininkystei. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą ir jai buvo išskirtas 6 arų žemės sklypas. Tame sklypelyje buvo senas pastatėlis, priklausęs garnizonui, tačiau visi bendrame sklype buvę pastatai buvo suteikti naudotis išdalintų žemės sklypelių naudotojams. Žemė toje vietoje buvo pelkėta ir apleista. Visi asmenys, kurie gavo žemės sklypelius daržininkystei vystyti, pradėjo dirbti žemę. Ji taip pat pagal išgales remontavo sklypelyje buvusį statinį, dirbo žemę, ten pasodino vaiskrūmių, augino daržoves.
Kaip vėliau išsiaiškino, sužinojo, kad 1952-05-27 Kauno apskrities Panemunės rajono DŽDT VK sprendimu Nr. 229 karinio dalinio reikmėms buvo išskirtas 13,0 ha žemės sklypas prie 4-jo forto. Tuometinio Kauno garnizono viršininko V. A. 1979-02-20 įsakymu Nr. 12 nenaudojama karinėms reikmėms sklypo dalis buvo paskirta darbuotojų sodininkystės bendrijai įkurti. 1984-02-01 Kauno rajono butų ekspluatacijos dalies viršininkas, papulkininkis P. davė leidimą Nr. 173 sodininkų bendrijos nariams jiems priskirtuose sklypuose vystyti sodininkystę, statytis sodo namus, aptverti bendrijos teritoriją, ją elektrifikuoti. Šiuo metu toje teritorijoje yra elektra, vandentiekis su siurbline.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovė atsiliepime (t.1, b.l. 104-107) ir žodžiu teismo posėdyje prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad įgyjamasis daiktas turi būti privačios nuosavybės teisės objektu, t.y. teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka – tai jis negali būti laikomas privačios teisės nuosavybės objektu ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tai reiškia, kad nėra visų reikiamų sąlygų įgyjamosios senaties faktui nustatyti. Pareiškėja neįrodė, kad ji statinius įgijo teisės aktų nustatyta tvarka, dėl to jos pareiškimas negali būti patenkintas. Statinys laikomas pastatytu teisėtai, kai įrodoma, kad žemės sklypas, ant kurio pastatytas statinys, buvo valdomas teisėtai. Taip pat statinio statybai būtina turėti nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą projektą, turėti statybą leidžiantį dokumentą. Atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad faktiškai pastatytas statinys neatitinka byloje pateikto projekto. Leidimų išdavimas statybai buvo priskirtas savivaldybių, o ne karinių dalinių kompetencijai. Vadovaujantis LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių. Taip pat nurodė, kad reikia atsižvelgti į tai, jog karinio dalinio vadas neturėjo teisės skirti žemės sklypus sodininkų bendrijai. Pati sodininkų bendrija nebuvo įsteigta įstatymų nustatyta tvarka.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas atsiliepime į pareiškimą (t.1, b.l. 109-116) prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir Kauno miesto savivaldybės atstovė. Pažymėjo, kad pareiškėjos įvardijamas sodo namelis nėra įregistruotas VĮ nekilnojamojo turto duomenų registre. Pareiškėja nėra teisėta žemės nuomotoja toje vietoje, kur yra pastatytas jos nurodytas sodo namelis.
1994-12-21 buvo įregistruota daržininkų bendrija „Baltasis gandras“. Kauno apskrities viršininkas 2005-01-07 įsakymu Nr. V-12 netenkino bendrijos prašymo dėl žemės nuomos sutarties sudarymo. Šis įsakymas nustatyta tvarka nebuvo apskųstas. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) savo 2009-02-23 nutartyje Nr. 3K-3-48/2009 konstatavo, kad žemės sklypas bendrijai „Baltasis gandras“ mėgėjiškai sodininkystei nebuvo suteiktas.
Kauno karinio dalinio viršininko įsakymu, pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką, įkurta sodininkų bendrija negalėjo būti pripažinta teisėta ir nesukūrė teisėto pagrindo sodininkų bendrijai naudotis žemės sklypu. Be atitinkamų leidimų atlikti sodo namelių ir kitų statinių statybos darbai laikytini neteisėtais, o dėl to jų atžvilgiu negali būti nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas dėl įgyjamosios senaties į statinius.
Teritorija, kurioje yra pareiškėjos įvardinti statiniai yra rengiama atiduoti asmenims, kuriems bus atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo atsiliepime į pareiškimą (t.1, b.l. 150-156) prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja nėra pateikusi nei žemės sklypo, nei statinių nuosavybę ar kitą teisėtą valdymo formą įrodančių dokumentų. VĮ Registrų centre bendrijos teisinis statusas taip pat nėra įregistruotas. LAT savo 2009-02-23 nutartyje Nr. 3K-3-48/2009 išsprendė ginčą dėl bendrijos įsteigimo, žemės bendrijai suteikimo teisėtumo bei teisės tęsti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Po nepriklausomybės atkūrimo, bendrijos, neįregistravusios įstatymų nustatyta tvarka savo įstatų, laikomos juridiniais asmenimis savavališkai naudojančiais žemę. Teismai nenustatė, kad karinis dalinys (žemės naudotojas) ar žeme besinaudojantis fizinis asmuo iki žemės sklypo perdavimo Lietuvos valstybei 1993-09-20, nustatyta tvarka kreipėsi į vietos savivaldos organą dėl sodininkų bendrijos įsteigimo, įstatų įregistravimo, kitų teisinių veiksmų bendrijos įteisinimui atlikti. Suinteresuotoms institucijoms neleidus įregistruoti sodininkų bendrijos, 1994-12-21 Kauno miesto mero potvarkiu buvo įregistruota visuomeninė organizacija – daržininkų bendrija „Baltasis gandras“ ir Kauno miesto valdybos 1996-04-04 sprendimu laikinai išnuomota ne aukciono tvarka bendrijai jos faktiškai naudojama žemė. Ši sutartis buvo tęsiama iki 2003 metų.
Pagal 2003-12-18 Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas įsteigti ar kitos teisinės formos juridinį asmenį pertvarkyti į sodininkų bendriją gali tik tokie asmenys, kurie nuosavybės ar kitokia teise naudoja mėgėjiškai sodininkystei skirtą, pagal žemėtvarkos projektą ar kitą planavimo projektą suformuotą teritoriją. Atsižvelgiant į tai 2005-12-30 įregistruojant sodininkų bendriją „Baltasis gandras“ nei bendrija, nei jos nariai nuosavybės teisių į ginčo žemę neturėjo ir žemės sklypo niekada nesinuomavo mėgėjiškai sodininkystei. Dėl to daržininkystės bendrijos perregistravimas į sodininkų bendriją nesukūrė jai teisinių į naudojamą žemės sklypą.
Kadangi pareiškėja žemės sklypo Nr.6 nevaldo teisėtais pagrindais, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostata, žemės sklype esantys statiniai negali būti laikomi sukurtais teisėtu būdu.
LAT nurodytoje byloje nustatė aplinkybes, kurių įrodinėti papildomai nereikia.
Motyvuojamoji dalis
CK 4.47 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimas turi vykti įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant įstatymų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo į jį neįgyja nuosavybės teisių. Pareiškėja įgytų nuosavybės teisę į jos nurodytą statinį tik tuo atveju, jeigu statybą būtų pradėjusi, vykdžiusi ir pabaigusi laikydamasi tą procesą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (LAT 1999-06-02 nutartis 3K-3-224/1999). Nekilnojamojo daikto įregistravimas turto registre dar nereiškia, kad statinys sukurtas teisėtai. Kad jis būtų pripažintas teisėtu, reikia, kad būtų pateikti teisės aktus atitinkantys dokumentai, nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Statinys nuosavybės objektu gali tapti tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta; neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais CK 4.69 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėja neįrodė, kad ji įvykdė visas sąlygas, įvardintas CK 4.68 straipsnyje, o dėl to nėra pagrindo pripažinti jos įvardintus statinius įgytus įgyjamosios senaties būdu.
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas atmestinas.
Byloje pateikti įrodymai, jų vertinimas, nustatytos faktinės aplinkybės.
Kauno sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ 2017-10-13 pažymoje (t.1, b.l. 27) nurodyta, kad bendrijos teritorija yra suskirstyta į sklypus, kurie yra sunumeruoti ir pažymėti schemoje. Pareiškėja naudojasi 608 kv. m ploto žemės sklypu Nr. 6. Šiame sklype yra sodo namelis 1S1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis ūkinis pastatas 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno mieste prie Marijampolės plento. Pareiškėja šiais statiniais naudojasi nepertraukiamai, atvirai, niekas per šį laiką jai nėra pareiškęs pretenzijų nei dėl statinių, nei dėl žemės sklypo.
Kauno įgulos viršininko 1979-02-20 įsakymu Nr. 12 „Dėl sodų ir daržų bendrijos sukūrimo“ (t.1, b.l. 34-39) nenaudojamą mokomiesiems laukams žemę kairėje kelio Kaunas-Kapsukas, kurios bendras plotas 15 ha, išskyrė sodininkų bendrijai.
Kauno rajono karinio dalinio Butų eksploatacijos dalies viršininko pulkininko 1984-02-01 suteiktu leidimu (t.1, b.l. 32, 33) sodininkų bendrijos nariams, jiems priskirtuose plotuose, buvo leista vykdyti sodininkystės darbus, statyti sodo namelius, atlikti sodininkų bendrijos teritorijos aptvėrimo darbus, sklypą elektrifikuoti.
Bendrijos pažymoje nurodoma, kad pareiškėja yra sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ nare nuo 1979 metų (t.1, b.l. 28). Ji naudojasi žemės sklypu Nr. 6, kuriame yra sodo namelis, ūkinis pastatas, pastatyti 1989 metais, yra monolitinio betono aikštelė, šiltnamis, vaismedžiai, vaiskrūmiai ir lysvės. Sklype įrengtas vasaros vandentiekis.
Sklypų kvartalas aptvertas metalinio tinklo tvora su metaliniais stulpais, taip pat kvartale įrengta vandens siurblinė su elektros varikliu, yra elektros įvadas.
Juridinių asmenų registro pažymėjime (t.1, b.l. 29) nurodyta, kad Kauno sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ įregistruota 1994-12-21.
Iš sodininkų bendrijos nario bilieto (b.l. 40) seka, kad pareiškėja į bendriją buvo priimta 1979 metais, jai suteiktas 600 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 6.
Sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ nuo 2002-06-05 yra sudariusi elektros tiekimo sutartį su buvusiu „Lesto“ (t.1, b.l. 41-53), moka mokesčius už elektros energiją.
Antstolio M. P. 2010-01-06 surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t.1, b.l. 57-63, 64-70) užfiksuota, kad pareiškėja naudojasi žemės sklypu Nr. 6, esančiu prie Marijampolės plento pietinio lanksto į rytų puse esančiame sodų kvartale. Šiame sklypų masyve yra vandens siurblys, elektros įvadas, kai kuriuose sklypuose yra statiniai. Šie faktai sutampa su kadastro žemėlapio ištraukomis (t.1, b.l. 71-73), sklypo schemomis (t.1, b.l. 76-78).
Pareiškėja pateikė teismui sodo namelio planą (t.1, b.l. 74-75), tačiau jis neatitinka fotonuotraukose pateiktam namelio vaizdui ir planui, pateiktam kadastrinių matavimų byloje (t.1, b.l. 12-26).
Pareiškėja papildomai pateikė 1993-09-20 perdavimo-priėmimo aktą (t.1, b.l. 94-96), kuriuo Rusijos Federacijos įgaliotas asmuo L.M. perdavė Lietuvos Respublikos įgaliotam asmeniui fortus, tačiau šiame akte nėra nurodyta apie žemės perdavimą.
Taip pat SB „Baltasis gandras“ pateikė sklypo planus (t.1, b.l. 132-133), tačiau jie nėra patvirtinti ir įregistruoti galiojusių įstatymų nustatyta tvarka.
Teismo 2017-11-03 nutartimi, išpildant CPK 532 straipsnio reikalavimus apie teisme pareikštą pareiškimą, buvo paskelbta viešai (t.1, b.l. 79-80); dėl statinių, kuriems pareiškėja prašė nustatyti įgyjamosios senaties faktą, pretenzijų niekas per nustatytą terminą nepareiškė.
Teismo 2018-03-21 posėdyje (laikas 22:38) buvo apklausta liudytoja A. B., kuri parodė, jog ji dirbo karinio dalinio butų eksploatavimo tarnyboje ir žino, kad 1979 metais karinio dalinio vado įsakymu darbuotojams buvo išdalinti žemės sklypai sodams-daržams įkurti. Paliudijo, kad pareiškėjai buvo išskirtas sklypas Nr. 6. Ji šiuo sklypu ir jame esančiu statiniu naudojasi nuo pat suteikimo momento. Taip pat nurodė, kad ir kiti asmenys naudojasi jiems suteiktais sklypais. Sodų teritorija yra elektrifikuota, yra atvestas vanduo.
Įstatymų taikymas nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
CK 4.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų [...], kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyją nuosavybės teisę į tą daiktą.
Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės objektu. Toks objektas turi būti sukurtas neprieštaraujančiu teisei būdu ir tvarka.
Pasitraukus Rusijos Federacijos kariuomenei iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1993-09-20 buvo pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas (visuotinai žinoma aplinkybė CPK 182 straipsnio 1 punktas). Turtą perdavė ir karinis dalinys, kuris minimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Byloje pateiktas turto perdavimo aktas, kuriuo Lietuvos valstybei buvo perduoti fortai. Nors byloje nėra įrodymų apie tai, kad karinis dalinys perdavė Lietuvos Respublikai žemę ir kitą turtą, kaip visuotinai žinoma aplinkybė yra žinoma, kad iš Lietuvos pasitraukiant sovietinei kariuomenei, Lietuva susigrąžino šios kariuomenės valdytą turtą. Pareiškėjai ir kitiems daržininkams suteiktas 15,00 ha žemės sklypas buvo sugrąžintas Lietuvos valstybei.
Pareiškėja teigia, kad 1979 metais jai suteikiant 608 kv. m ploto žemės sklypą, kartu su juo buvo suteiktas kariniam daliniui priklausęs pastatas. Įrodymų apie šio pastato priklausomybę kariniam daliniui ji nepateikė. Kada atsirado ginčo statinys, byloje duomenų taip pat nėra. Pareiškėja teigia, kad ji šį statinį remontavo, juo naudojosi. Ji pateikė statinio rekonstrukcijos projektą, kuris visiškai neatitinka nei statinio išmatavimų, nei kitų parametrų.
Civilinių įstatymų prasme žemė yra pagrindinis daiktas, o ant jo esantis statinys – jo priklausinys (CK 4.19, 4.40 straipsniai). Daikto priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Po sovietinės armijos išvedimo Lietuvos Respublikai sugrąžinus žemę, kartu su ja buvo grąžinti ir ant jos esantys statiniai. Statinio teisinė registracija nei iki 1993-09-20, nei po to pareiškėjos vardu nebuvo atlikta.
Nesant įrodymų, kad pareiškėjos naudojamas statinys buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, nelaikytina, kad šis daiktas gali būti laikomas nuosavybės teisės objektu CK 4.67 straipsnio 1 dalies prasme (LAT 2011-04-04 nutartis Nr. 3K-3-148/2011 bei CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Daiktui, kuris negali būti nuosavybės teisės objektu, negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis įgytas įgyjamosios nuosavybės būdu.
Statinys negalėjo būti įteisintas ir dėl to, kad pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo suteikta teisė naudotis žemės sklypu, kuriame yra ginčo statinys. Žemę perdavus Lietuvos Respublikai 1996-04-04 – 2003-02-11 laikotarpiu ji buvo suteikta laikinai naudotis bendrijos nariams. Laikinas suteikimas naudotis žeme, nesukuria prielaidos jos naudotojui savo vardu sukurti tokiame žemės sklype nekilnojamąjį turtą ir jį įregistruoti nuosavybės teise savo vardu. Be to, teisėtai naudotis žeme pareiškėja turėto teisę mažiau kaip dešimt metų (žemė buvo nuomojama nepilnai septynerių metų laikotarpiui).
Kaip buvo minėta, pareiškėja pateikė sodo namelio projektą, tačiau jis neatitinka esamo statinio natūroje. Šio projekto įgyvendinimui pareiškėja neturėjo įstatymų nustatyta tvarka suteikto leidimo statyti. Statinys, kuris buvo pastatytas neteisėtai, negali būti pripažįstamas teisėtu per įgyjamosios senaties institutą. Pareiškėjos teiginys, kad 1984-02-01 Kauno rajono karinio dalinio butų eksploatacijos dalies viršininko raštu Nr. 173 buvo suteiktas leidimas statyti sodo namelius, laikytinas neteisėtu, nes pagal tuo metu galiojančius įstatymus tokius leidimus galėjo išduoti tik savivaldybės, o ne karinio dalinio administracija (LAT 2009-02-23 nutartis Nr. 3K-3-48/2009).
Pareiškėjai neįrodžius, kad jos valdomas sodo namelis 1S1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagalbinis ūkio pastatas 2I1ž buvo sukurti teisėtai ir dėl to galima būtų juos laikyti privačios nuosavybės teisės objektais, jos pareiškimas netenkinamas.
Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas.
Nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Iš pareiškėjos nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos F. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl sodo namelio 1S1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagalbinis ūkio pastatas 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo įgyjamosios senaties būdu atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.