Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-731-628-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-15
Bylos Nr.
1A-731-628-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbiene, Ryšardas Skirtunas, Sigita Vainauskiene
Nukentėjusysis
V. J.
Kaltinamasis
V. S.
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos

Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-731/2010

Teiseja Nina Picugina Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.1.1., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. liepos 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Lauretos Ulbienes, Ryšardo Skirtuno, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant nuteistajam - nukentejusiajam V. J. (V. J.), jo gynejui adv. Bogdanui Jermak, nukentejusiosios - išteisintosios V. S. atstovei adv. Kristinai Sandaraitei, vertejai Boženai Seniut, teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo ir nuteistojo V. J. apeliacini skunda del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu, padares nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisves apribojimu penkiems menesiams, ipareigojant ji be bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. laisves apribojimu trims menesiams, ipareigojant ji be bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmes subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutine subendrinta bausme V. J. paskirta – laisves apribojimas šešiems menesiams, ipareigojant ji be bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš Viktoro J. V. S. naudai priteista 1000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Del nusikalstama veika padarytos turtines žalos atlyginimo V. S. palikta teise pareikšti ieškini civilinio proceso tvarka.

V. S. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., nepadarius jai veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

V. S. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nepadarius jai veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

V. J. nuteistas už tai, kad jis 2009-01-03, apie 19.10 val., Šalcininku r., (duomenys neskelbtini) esancioje Šalcininku geležinkelio pervažoje, prie posto duru del asmeniniu priežasciu sugriebe V. S. už atlapu ir pastume ja i posto vidaus patalpas, del ko ši atsitrenke i posto patalpose stovejusia spinta, o tuo metu, kai V. S. ketino išeiti iš posto patalpu, sugriebe ja už drabužiu ir pastume i posto duru puse, del ko ši nukrito ant grindu, tokiu budu padarydamas V. S. poodines kraujosruvas kairiajame žaste, kaireje plaštakoje ir kaireje šlaunyje, nežymiai sutrikde V. S. sveikata. Taip pat jis viešai ižeide V. S. žeminanciais necenzuriniais žodžiais.

V. S. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., t. y. tuo, kad ji 2009-01-03, apie 19.10 val., Šalcininku geležinkelio pervažoje, esancioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šalcininku r. sav., V. J. atžvilgiu vartojo necenzurinius žodžius, pirštais sudave jam i dešine aki bei nubrozdino nagais veida.

Apylinkes teismas V. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. išteisino, jai nepadarius veiku, turinciu šiu nusikaltimu požymiu. Teismas padare išvada, jog aplinkybe, kad tiek nukentejusioji, tiek kaltinamasis vienas kito atžvilgiu vartojo necenzurinius žodžius, byloje nera patvirtinta objektyviais ir negincijamais irodymais. Konfliktas kilo tik tarp kaltinamojo ir nukentejusiosios, kitu asmenu konflikto metu šalia nebuvo, todel žeminantys kaltinamaji žodžiai, jei jie ir buvo vartoti nukentejusiosios, buvo išsakyti neviešai. Kaltinamojo nurodomas aplinkybes, jog nukentejusioji sudave jam i aki, specialisto išvada nepatvirtino, nes medicinini tyrima atlikes specialistas akies sužalojimu nenustate. Nera patvirtinta ir ta aplinkybe, jog veido nubrozdinimai kaltinamajam buvo padaryti butent ivykio diena. Teismas atkreipe demesi i tai, kad nukentejusiajai buvo nustatyta daugiau kuno sužalojimu, nei kaltinamajam, ir šiu nustatytu sužalojimu lokalizacija nukentejusiosios kune yra platesne, t.y. sužalojimai nustatyti nukentejusiosios šlaunyje, plaštakoje ir žaste. Tuo tarpu kaltinamajam nustatyti sužalojimai tik veido srityje, ir šie sužalojimai yra nereikšmingi. Todel teismas konstatavo, kad jei veido nubrozdinimai kaltinamajam ir buvo padaryti nukentejusiosios judvieju konflikto metu, tai tokie kaltinamojo kuno sužalojimai buvo padaryti veikiant nukentejusiajai butinosios ginties salygomis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo apylinkes teismo nuosprendi panaikinti ir priimti ji išteisinamaji nuosprendi, taip pat V. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., ir paskirti bausmes nurodytu straipsniu sankciju ribose.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes apkaltinamasis nuosprendis priimtas netinkamai ivertinus byloje surinktus irodymus, o nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu, apkaltinamasis nuosprendis yra paremtas prielaidomis, o ne konkreciais irodymais.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su V. S. parodymu vertinimu. Pasak apelianto, priešingai teismo išvadai, pastarosios parodymai yra nenuoseklus, prieštaringi ir prieštarauja kitiems byloje esantiems irodymams. Tokia išvada nuteistasis daro susipažines su V. S. 2009-01-03 ir 2009-01-06 pareiškimu Vilniaus apskrities VPK Šalcininku PK ir privataus kaltinimo skundo turiniu bei išklauses jos paaiškinimu teisme. Teismas pažymejo, kad nei Vilniaus apskrities VPK Šalcininku rajono PK 2009-01-03 ir 2009-01-06 pateiktuose V. S. pareiškimuose, nei taikinamajame posedyje nukentejusioji V. S. aplinkybiu apie smugiu jai sudavima nenurode, o parode, kad atsitrenke i spinta ir nukrito ant grindu. Teisminio nagrinejimo metu nukentejusioji taip pat negalejo tiksliai ir neabejotinai patvirtinti aplinkybes, kiek smugiu, kokiu budu ir i kurias kuno vietas kaltinamasis jai sudave. Specialisto išvadoje del nukentejusiajai V. S. padarytu kuno sužalojimu kvalifikavimo taip pat nera nustatytas šiu sužalojimu padarymo mechanizmas (smugiu skaicius). Todel šia aplinkybe teismas pagristai laike neirodyta. Kita vertus, apelianto teigimu, nebuvo pagrindo patiketi ir V. S. parodymais apie tai, kad jis du kartus pastume nukentejusiaja ir pastaroji atsitrenkusi i metaline spinta pargriuvo ant grindu. Nuteistojo isitikinimu, teismas nevertino to, ar konflikto metu nukentejusiajai apsirengus žieminiais drabužiais ant jos kuno, jai atsitrenkus i metaline spinta, galejo apskritai atsirasti kokie nors kuno sužalojimai. Be to, nemažiau svarbu ir tai, kad nebuvo nustatyta, i kokia metalines spintos vieta ir kokia kuno vieta nukentejusioji atsitrenke. Apeliantas pažymi, kad nukentejusiosios V. S. parodymai nesutampa su jos vyro J. S. parodymais toje dalyje, kur ji pargriuvo. Taip ir liko neaišku, ar ji pargriuvo ant grindu, ar ant žemes. Taipogi neišaiškinta, kokia kuno vieta ji kontaktavo su grindimis ir, ar šie kuno sužalojimai atsispindi teismo medicinos specialisto išvadoje.

Apeliantas tvirtina, kad teismas visiškai neivertino tos aplinkybes, jog nukentejusioji V. S. yra labai konfliktiškas žmogus. Tuo tarpu, jis charakterizuojamas vien iš teigiamos puses, kaip ramus, jokiu konfliktu nekeliantis žmogus, ankšciau nebuvo traukiamas nei baudžiamojon, nei administracinen atsakomyben. Nurodytos aplinkybes, apelianto nuomone, patvirtina, kad santykiai tarp V. S. ir jo, t.y. V. J., yra konfliktiški, taciau ši baudžiamoji byla tera N. S. kerštas už ankstesnius konfliktus, vykusius tarp nukentejusiosios bei jo tevu.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad spresdamas klausima del jo kaltes, teismas nepagristai remesi liudytojo J. S. parodymais, ir atmete liudytoju N. J., M. S., P. J. parodymus. Pasak apelianto, nors liudytojai N. J., M. S., P. J. nebuvo ivykio vietoje ir tiesiogiai nemate konflikto, taciau vienodai nurode, kad ivykio vakara mate pas V. J. odos nubrozdinimus, t.y. jis buvo sužalotas. Ši aplinkybe leidžia pagristai manyti, kad tuos sužalojimus ivykio diena jam padare butent V. S.. Nors minetu liudytoju parodymai yra priskiriami prie išvestiniu irodymu, jie kaip ir pirminiai irodymai turi vienoda irodomaja galia, todel apylinkes teismui nebuvo pagrindo jais nesivadovauti. Juolab, kad konflikto tarp V. S. ir V. J. niekas nemate, išskyrus N. J., kuri parode, kad mate, kaip jos sunus V. J. užejo i budele pas V. S., taciau jokiu smurtiniu veiksmu nemate ir pagalbos šauksmo negirdejo. Pažymi, kad po ivykusio žodinio konflikto buvo iškviesta policija ir atvyko du policijos pareigunai, kurie alkotesterio pagalba patikrine jo, t.y. V. J., blaivuma nustate, jog jis yra blaivus.

Apeliantas tvirtina, kad V. S. pareikštus kaltinimus patvirtina objektyvus irodymai. Visu pirma, teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad del V. J. padarytu sužalojimu - nubrozdinimu dešiniame žande, paveikus juos kietais, bukais, ribota paviršiu turinciais daiktais, padarytu galimai 2009-01-03, šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaip jau buvo mineta, teisme apklausti liudytojai N. J., M. S., P. J. patvirtino, kad po ivykio, tos pacios dienos vakare mate pas V. J. nubrozdinimus. Netiketi minetu liudytoju parodymais nera pagrindo. Laikyti šiuos nubrozdinimus kaip padarytus V. S. ginantis nuo neva neteisetu jo veiksmu, nera pagrista, juolab, kad pati nukentejusioji net neminejo, kad butu gynusis nuo ja užpuolusio kaltinamojo ir butu jam padariusi nubrozdinimus veide. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta prielaida, kad mineti V. J. sužalojimai galejo buti padaryti ne ivykio diena ir ne nukentejusiosios. Taip pat apeliantui kelia abejoniu teismo išvada, kad kaltinamajam nustatyti sužalojimai tik veido srityje ir šie sužalojimai yra nereikšmingi. Taigi, apeliantas prašo iš naujo ivertinti byloje esancius irodymus, pašalinti prieštaravimus ir ji išteisinti, o V. S. nuteisti.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis - nukentejusysis V. J. ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, nukentejusiosios-išteisintosios V. S. gyneja praše skunda atmesti.

Skundas tenkinamas sutinkant su argumentais toje dalyje, kad byla išnagrinejo šališkas pirmosios instancijos teismas, del to byla perduotina nagrineti iš naujo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, privataus kaltinimo procesa byloje pradejo V. S. (b.l.1-3). Šalims nesusitaikius taikinamajame teismo posedyje, 2009 06 25 teismo nutartimi byla perduota nagrineti teisiamajame posedyje. 2009 11 24 teismo posedžio metu V. J. pateike teismui priešpriešini skunda, kuriuo praše patraukti V. S. baudžiamojon atsakomyben pagal LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. Kaip numato procesinis istatymas ir priimta teismu praktikoje, tais atvejais, kai kaltinamasis priešpriešini skunda paduoda teismui po nutarties perduoti byla nagrineti teisiamajame posedyje priemimo, kai byla jau nagrinejama teisiamojo posedžio parengiamojoje dalyje, teisejas paskelbia, kad gautas kaltinamojo priešpriešinis skundas, ir jeigu yra pagrindas, priima nutarti nagrineti ši skunda kartu su nukentejusiojo skundu vienoje byloje. Šiuo atveju teiseja protokoline nutartimi pridejo pateikta priešpriešini skunda prie bylos.

Tais atvejais, kai byloje nagrinejami priešpriešiniai privataus kaltinimo skundai, proceso šalys igyja dvejopa procesini statusa: nukentejusysis tuo paciu yra ir kaltinamasis, o kaltinamasis – ir nukentejusiuoju.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. priešpriešinis skundas buvo pateiktas teismui, kaip to reikalauja proceso istatymas, iki irodymu tyrimo teisme pradžios. Protokoline teismo nutartimi teismas mineta skunda prie bylos medžiagos pridejo (b.l.59). Tokiu budu byloje buvo nagrinejami abu skundai. Iš to išplaukia, kad ir pirma byloje pateikusi skunda V. S., ir priešpriešini skunda byloje pateikes V. J. procesine prasme buvo ir kaltinamieji, ir nukentejusieji.

Tuo tarpu, kaip matyti iš teisiamojo posedžio protokolo, teismas netinkamai išaiškino kaltinamiesiems – nukentejusiesiems šioje byloje teises, nes ir V. S., ir V. J. turejo buti išaiškintos ir kaltinamojo (LR BPK 22 str. 3 d.) ir nukentejusiojo (LR BPK 28 str. 2 d.) procesines teises. Be to, kaip matyti iš teismo posedžio protokolo, nors V. S. pagal savo procesini statusa baudžiamojoje byloje buvo ir kaltinamoji, nes jos atžvilgiu buvo paduotas privataus kaltinimo priešpriešinis skundas, ji neteisetai ispeta del atsakomybes pagal LR BPK 163 str., BK 235 str. (b.l. 60), kai tuo tarpu laikantis proceso reikalavimu jai, o taip pat ir kaltinamajam V. J. turejo buti išaiškintos ne tik BPK 22 str. 3 d. numatytos kaltinamojo teises, bet ir teises duoti paaiškinimus, atsakyti i klausimus ar atsisakyti tai daryti (LR BPK 272 str. 1 d.). Pažymetina, kad privataus kaltinimo bylu nagrinejimas teisme vyksta pagal BPK V dalyje nustatytas taisykles, t. y. laikantis bylu proceso pirmosios instancijos teisme tvarkos ir reikalavimu, su BPK 415-417 str. numatytomis išimtimis. Kaip numatyta BPK 415 str. 3 d., privataus kaltinimo bylose irodymu tyrimas pradedamas nukentejusiojo skundo paskelbimu. Gavus byloje priešpriešini skunda, šis skundas taip pat turi buti pagarsintas, o kaltinamas asmuo, t. y. V. S. turejo buti apklausta del jai pareikšto kaltinimo ir jos pozicijos del šio kaltinimo, t. y. ar ji supranta jai pareikšta kaltinima, ar prisipažista kalta (BPK 271 str. 2 d.).

Del aukšciau išdestytu aplinkybiu pritartina apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad tokiais savo veiksmais, t. y. laikydamas V. S. tik nukentejusiaja, o V. J. tik kaltinamuoju šioje byloje, pirmosios instancijos teismas išreiške šališka pozicija, o budamas šališkas tyre ir vertino irodymus byloje.

Pažymetina, kad netinkami šaliu procesiniai statusai (V. J. – tik kaltinamasis, V. S. – tik nukentejusioji) nurodyti ir teismo nuosprendyje, kas taip pat rodo teismo šališkuma.

Be to, jei teismas prieme nagrineti V. J. privataus kaltinimo priešpriešini skunda prieš V. S., tai laikydamas ja kaltinamaja turejo surinkti apie ja charakterizuojancia medžiaga, kaip tai dare kaltinamojo V. J. atžvilgiu (teismo paklausimai b.l.23-28).

Susipažinus su bylos medžiaga, taip pat matyti, kad byloje iš esmes yra dvi privataus kaltinimo bylos perdavimo nagrineti teisiamajame posedyje nutartys. 2009 06 25 Šalcininku rajono apylinkes teismo teisejos N.Picuginos nutartimi byla perduota nagrineti teisiamajame posedyje (b.l. 18), ir 2009 08 18 Šalcininku rajono apylinkes teismo teisejos N.Picuginos nutartimi byla, kurioje V. J. kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., perduota nagrineti (b.l.29). Aukštesniojo teismo kolegija atkreipia demesi, kad vad. LR BPK 413 str. 5 d., jeigu nukentejusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, teisejas priima nutarti nukentejusiojo skunda perduoti nagrineti teisiamajame posedyje. Tokios formuluotes kaip nurodyta 2009 06 25 teismo nutartyje, t. y. iškelti V. J. baudžiamaja byla pagal LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., proceso istatymas nenumato. Jei byloje kaltinamajam buvo reikalingas gynejas, tai teismas turejo priimti nutarti paskirti byloje kaltinamajam gyneja, o ne dar karta perduoti byla nagrineti teisiamajame posedyje.

Tokiu budu laikytina, kad byla išnagrinejo šališkas pirmosios instancijos teismas, nuosprendis panaikinamas, o byla iš naujo perduodama nagrineti Šalcininku rajono apylinkes teismui.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.,

nutare

Panaikinti 2010 m. balandžio 26 d. Šalcininku rajono apylinkes teismo nuosprendi ir perduoti byla iš naujo nagrineti Šalcininku rajono apylinkes teismui.

Kolegijos pirmininke Sigita VainauskieneTeisejai Laureta UlbieneRyšardas Skirtunas