- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-545/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Vytas Milius, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Asirinta“
- Atsakovas
- V. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų V. V. įmonės, V. V. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Asirinta“ ieškinį atsakovams V. V. įmonei, V. V. ir A. V. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Asirinta“ nurodė, kad 2007 m. gegužės 30 d. su atsakovu V. V. įmone sudarė statybos rangos sutartį, kuria įsipareigojo atlikti vidaus ir išorės elektros apšvietimo tinklų bei žaibosaugos montavimo darbus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos rangos sutartis). Ieškovas tinkamai atliko darbus, atsakovas juos priėmė be jokių pastabų, tačiau nevisiškai apmokėjo 2008 m. balandžio 30 d. – 2008 m. rugpjūčio 29 d. laikotarpiu išrašytas sąskaitas ir liko skolingas 138 515,10 Lt. Atsakovo įsiskolinimas užfiksuotas ir 2008 m. rugsėjo 2 d. susitarime, 2008 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo akte, 2008 m. spalio 25 d. atsiskaitymo grafike bei 2009 m. gruodžio 21 d. skolų suderinimo akte. Nepaisant to, atsakovas ir toliau piktybiškai vengia atsiskaityti. Ieškovo nuomone, kadangi atsakovas V. V. įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, ieškinio reikalavimams nepakankant įmonės turto, jie turi būti subsidiariai nukreipti į įmonės savininką V. V. ir jo sutuoktinę A. V. . Ieškovas, remdamasis nurodytu, prašė priteisti iš atsakovo V. V. įmonės bei subsidiariai iš atsakovų V. V. ir A. V. 138 515,10 Lt dydžio skolą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo V. V. įmonės 138 377,96 Lt dydžio skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas; šiam atsakovui neturint pakankamai turto, teismas subsidiariai priteisė nurodytas sumas iš atsakovų V. V. ir A. V. . Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Teismas nustatė, kad Statybos rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti darbus pagal iš anksto suderintas sąmatas Nr. 1-4; šių darbų kaina siekė 346 593 Lt. Nėra ginčo, kad darbus pagal Statybos rangos sutartį ieškovas atliko, o atsakovas juos priėmė. Teismas taip pat nustatė, kad pagal lokalines sąmatas Nr. 5-6, 2008 m. vasario 1 d. ir 2008 m. rugpjūčio 12 d. lokalines sąmatas tame pačiame pastate ieškovas atliko papildomų darbų už 152 077,87 Lt kainą. Teismas konstatavo, kad atsakovas darbus priėmė, pasirašė už juos išrašytas sąskaitas, tačiau keturių 2008 m. balandžio 30 d. – 2008 m. rugpjūčio 29 d. laikotarpio sąskaitų iki galo neapmokėjo ir liko skolingas 138 515,10 Lt. Įvertinus užskaitą, atsakovo skola siekia 138 377,96 Lt. Teismo vertinimu, darbų atlikimą ir turėtas tiesiogines išlaidas jiems atlikti patvirtina atliktų darbų aktai Nr. 23-35, 2008 m. balandžio – liepos mėn. pažymos apie atliktų darbų vertę. Šiuose dokumentuose konstatuota, kad darbai atlikti kokybiškai, nurodyta jų vertė, pažymėta, kad atsakovas pretenzijų neturi, įskaitant ir darbus, už kuriuos atsiskaitymo reikalaujama pagal nurodytas neapmokėtas sąskaitas ir kurie atlikti ne tik pagal Statybos rangos sutartį, bet ir pagal papildomus susitarimus su atsakovu ir lokalines sąmatas. Teismas pažymėjo, kad pažymose apie atliktų vertę nurodyta ne tik tuo metu atliktų darbų kaina, bet ir lėšų suma, kurios reikės ateityje viso darbo apmokėjimui. Šias pažymas atsakovas pasirašė be pastabų, kas taip pat patvirtina egzistavusį susitarimą dėl papildomų darbų. Teismas taip pat akcentavo, kad atsakovas turėjo statybos darbų vadovą ir techninį prižiūrėtoją, kurie kontroliavo darbus, bet pretenzijų dėl to, kad ieškovas ne laiku atlieka darbus, kad atlieka darbus, kurie nereikalingi atsakovui ir kad viršija sąmatas, neteikė nei ieškovui, nei apie tai pranešė atsakovui. Atsakovas pripažįsta, kad prieš pastato pridavimą suprato, jog atsakovas atliko papildomus aktuose ir pažymose nurodytus darbus, pripažįsta, kad pasirašė ir gavo visas pažymas apie atliktų darbų vertę, darbų perdavimo aktus, sąskaitas, išskyrus lokalinę sąmatą Nr. 5, ir kad nėra pareiškęs raštu pretenzijų ieškovui nei dėl termino praleidimo, nei dėl defektų, nei kitais pagrindais. Teismo vertinimu, darbai, nurodyti lokalinėje sąmatoje Nr. 5, yra įtraukti į atliktų darbų aktus, pažymas, sąskaitas ir iki pat ieškinio pareiškimo atsakovo nebuvo ginčijami. Todėl vien tik parašo nebuvimas viename iš dokumentų nesudaro pagrindo šią ieškinio dalį atmesti. Atsakovas 2008 m. rugsėjo 2 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 25 d. ir 2009 m. gruodžio 21 d. kelis kartus patvirtino skolų suderinimo aktus, kuriuose konkrečiai nurodytos ne visiškai apmokėtos keturios sąskaitos, taip pat jis buvo įsipareigojęs laikytis savo paties sudaryto skolų mokėjimo grafiko, kas patvirtina, kad atsakovas pripažino atliktų darbų apimtį, tinkamumą, kainą.
Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad A. V. nėra subsidiariai atsakinga, nes įmonė buvo įsteigta anksčiau, nei buvo sudaryta santuoka su įmonės savininku V. V. . Teismas pažymėjo, kad atsakovai V. V. ir A. V. sutuoktiniais buvo įmonės veiklos metu nuo 2000 m., Statybos rangos sutarties vykdymo metu bei šiuo metu, kai įmonė veiklą vykdo pastate, kuriame ieškovas ir atliko darbus. Šis pastatas jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Patys atsakovai pareiškimuose teismui ir parengiamajame teismo posėdyje pripažino, kad įmonė dirba 11 m. ir dabartiniu laiku išlaiko jų keturių asmenų šeimą, kad skolos iš įmonės yra abiejų sutuoktinių, kad situacija juos įpareigoja dirbti įmonėje ir grąžinti skolas, kad abiejų sutuoktinių turtas yra perduotas valdyti įmonei bei įkeistas bankui, kad prašo ieškiniui užtikrinti areštuoti jų turtą. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesutaria kitaip. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai yra sutarę kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnį prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro jų turto. Individuali įmonė yra šeimos verslas ir jos veikla pirmiausia skirta šeimos poreikiams tenkinti. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d., Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.). Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad A. V. , kaip įmonės bendraturtė, turi atsakyti pagal jos prievoles, jei neužtenka įmonės turto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantai V. V. įmonė, V. V. ir A. V. nurodo nesutinkantys su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Apeliantų teigimu, Statybos rangos sutartyje buvo numatyta 346 593 Lt kaina, tačiau be jokio raštiško suderinimo ieškovas išrašė sąskaitų už 553 676,05 Lt sumą. V. V. , kaip įmonės savininkas, sąskaitas pasirašė tik todėl, kad manė, jog tokios sumos priklauso pagal Statybos rangos sutartį. Jokio kito rašytinio priedo prie aptariamos sutarties įmonė negavo. Apeliantų nuomone, A. V. negali būti pripažinta subsidiaria įmonės skolininke, nes įmonė buvo įregistruota iki santuokos sudarymo, apeliantė nevykdė jokios veiklos, susijusios su įmonės sudaryta Statybos rangos sutartimi ar apskritai susijusios su statybomis.
Ieškovas UAB „Asirinta“ prašo atmesti apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
Atsiliepime iš esmės pakartojami pirmosios instancijos teisme pateikti argumentai. Papildomai pažymima, kad apeliantas V. V. , bylos nagrinėjimo metu susipažinęs su papildomomis sąmatomis, jas, išskyrus sąmatą Nr. 5, pripažino, tačiau skunde laikosi priešingos pozicijos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka keliami klausimai dėl apelianto V. V. įmonės pareigos atsiskaityti už papildomus darbus bei apeliantės A. V. subsidiarios atsakomybės. Kitos pirmosios instancijos teismo išvados nėra ginčijamos, todėl dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo teisėjų kolegija nepasisako (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Statybos rangos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju yra aktualu, ar šalys susitarė dėl papildomų, Statybos rangos sutartyje nenumatytų darbų atlikimo (CK 6.653 str. 4 d., 6.684 str. 4 d.).
Statybos rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti darbas pagal prie sutarties pridedamas lokalines sąmatas Nr. 1-4 (1 p.). Sutartyje nurodyta pagal sąmatas apskaičiuota kaina siekė 346 593 Lt (2 p.). Kartu sutartyje buvo numatyta, kad kaina gali būti koreguojama apeliantui davus nurodymus ieškovui dėl papildomų darbų atlikimo (2 p.). Iš Statybos rangos sutartyje įtvirtintų šalių teisių ir pareigų matyti, kad papildomi darbai turėjo būti atliekami pagal iš anksto šalių suderintas darbų sąmatas (5.1, 5.2 p.).
Byloje be tiesiogiai Statybos rangos sutartyje įvardintų lokalinių sąmatų Nr. 1-4 yra ir lokalinės sąmatos Nr. 5, 6, taip pat 2008 m. vasario 1 d. ir 2008 m. rugpjūčio 12 d. lokalinės sąmatos (T. 2, b. l. 6-10). Visos šios papildomos lokalinės sąmatos, išskyrus sąmatą Nr. 5, yra pasirašytos apelianto V. V. įmonės. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šias papildomas, pasirašytas lokalines sąmatas V. V. įmonė pirmosios instancijos teisme pripažino (T. 1, b. l. 22-23). Nors lokalinė sąmata Nr. 5 nėra pasirašyta apelianto, tačiau kiti byloje esantys įrodymai, patvirtinantys egzistavus susitarimą dėl papildomų darbų ir pagal sąmatą Nr. 6 bei 2008 m. vasario 1 d., 2008 m. rugpjūčio 12 d. sąmatas, patvirtina ir susitarimą dėl papildomų darbų pagal sąmatą Nr. 5. Tokie įrodymai yra pažymos apie atliktų darbų vertes, kurio numatyti papildomi, lokalinėse sąmatose Nr. 1-4 nenurodyti darbai (T. 1, b. l. 73-75), atliktų darbų aktai, kuriose išvardinti ir papildomi darbai (T. 1, b. l. 58-72), taip pat jų pagrindu išrašytos sąskaitos (T. 1, b. l. 9-12). Visi šie dokumentai yra pasirašyti ir apelianto V. V. įmonės. Aptariamą sutarimą dėl papildomų darbų patvirtina ir tai, kad ieškovui iki nagrinėjamos bylos iškėlimo nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl atliekamų papildomų darbų (CK 6.691 str. 1 d.), skolą V. V. įmonė ne kartą pripažino ir vėlesniuose šalių sudarytuose susitarimuose (T. 1, b. l. 76-79, 136). Visų šių įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų ir toks susitarimas atitiko Statybos rangos sutarties sąlygas.
Bylos duomenimis, V. V. įmonė buvo įsteigta iki V. V. ir A. V. santuokos (T. 1, b. l. 220-221). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai nesudaro pagrindo spręsti, kad A. V. negali būti laikoma subsidariai atsakinga už V. V. įmonės prievoles.
Pačių apeliantų paaiškinimai procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad įmonė yra šeimos verslas. Štai prašydami pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sutuoktiniai nurodė, kad jie yra laidavę už įmonės prievoles, kad įmonė leidžia išlaikyti jų šeimą, kad susidariusi sunki įmonės finansinė padėtis juos įpareigoja daugiau dirbti ir atiduoti įmonės skolas (T. 1, b. l. 88). Byloje esantys įrodymai, o taip pat ir sutuoktinių paaiškinimai taip pat patvirtina, kad pastatas, dėl kuriame atliktinų statybos darbų buvo sudaryta Statybos rangos sutartis, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis perduotas naudoti įmonei (T. 1, b. l. 110-115, 148). Pagal CK 3.109 straipsnį prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro jų turto.
Remiantis išdėstytu, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą nepakeistą.