Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K. (S. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2021 m. kovo 21 d., apie 13 val., Vilniuje, Šiaurės g. 37A, vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tesiės vairuoti, buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė gatvės apšvietimo stulpą ir iš eismo įvykio pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais veiksmais S. K. pažeidė KET 9, 14, 127 ir 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje.

Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie buvo informuoti tinkamai bei laiku (b. l. 1, 2), neatvykimo priežastys nežinomos, prašymai atidėti bylos nagrinėjimą negauti. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Tyrimo metu atsakomybėn traukiamas S. K. parodė, kad 2021 m. kovo 21 d., apie 13 val., atėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Prie savo namų pamatė, kad brolio mašinoje vyksta išgertuvės, ten buvo jo brolis V. K. (V. K.) ir iš matymo pažįstamas vaikinas vardu M. Brolis jau buvo užmigęs ant sėdinės šalia vairuotojo, o M. paprašė jo (S. K.) nuvežti jį nupirkti dar alkoholio. Nenorėdamas, kad kažkas neblaivas sėstų už vairo, nusprendė pats greitai nuvažiuoti. Važiuojant Šiaurės g., tikriausiai nusimovė galinė padanga, nes mašiną staigiai metė į šoną ir ji atsitrenkė į elektros stulpą. Būdamas šoke dar pavažiavo apie 0,5 km, nuo smūgio atsibudo jo brolis ir jie pradėjo pyktis, po ko atidavė broliui mašinos pultą, o pats nuėjo link namų. Dėl padarytų nusižengimų nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo (b. l. 10).

Be S. K. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: S. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1, 2); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės M. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. kovo 21 d., 12.54 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog Palydovo g. 19, Vilniuje, automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stulpą, vairuotojas galimai neblaivus, sustojo kieme prie garažų, išlipo ir apžiūrinėja savo automobilį. GMP nereikia. Pranešė pravažiuojantis, nelauks. Atvykus nurodytu adresu, juos (pareigūnus) pasitiko patruliai V1720 ir V1723, kurie paaiškino, kad atvykę prie pasišalinusio automobilio „Toyota“ rado du asmenis, vyrai buvo neblaivūs (daugiau nei 1,5 promilių). Nė vienas iš buvusių prie automobilio asmenų, neprisipažino vairavęs automobilio. Nuvykus į eismo įvykio vietą, esančią Šiaurės g. 37A, priešais „Rimi“ parduotuvę, buvo rastas apgadintas gatvės apšvietimo stulpas. Šalia stulpo mėtėsi minėto „Toyota Prius“ automobilio dalys bei galinės dešinės pusės durelės. Nuėjus prie Šiaurės g. 37A pastato buvo pastebėtos kelios kameros, kurios galimai priklauso „Pizza Express“, „Biržų alus“, „Šiaulių bankas“ ir parduotuvei „Rimi“ (nuotraukos su kamerų buvimo vieta įkeltos į EĮIS prie ROIK). Filmuota su Body 1816 (b. l. 3); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės E. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. kovo 21 d. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Palydovo g. 19, automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stulpą, vairuotojas galimai neblaivus, sustojo kieme prie garažų, išlipo ir apžiūrinėja savo automobilį. Vietoje buvo atvykęs ekipažas V1313, kurie jiems (pareigūnams) paaiškino, kad vieną neblaivų vyrą sulaikė apie 50 metrų atstumu nuo stovinčio automobilio „Toyota“ ir įsodino į tarnybinį automobilį. Pasak V1313 ekipažo pareigūnų jie su asmeniu nebendravo. Jiems (pareigūnams) priėjus prie ekipažo VI313 pareigūnų automobilio sulaikymo vietos ir atidarius jų tarnybinio automobilio sulaikymo vietos dureles, viduje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras. Paprašius asmens prisistatyti, jis atsakė „būsiu šiandien L.“, paprašius pateikti asmens dokumentą, asmuo paaiškino, jog su savimi dokumentų patvirtinančių asmens tapatybę neturi. VI313 ekipažo pareigūnas atliko dalinę asmens apžiūrą, pas minėtą asmenį nei automobilio raktelių, nei draudžiamų daiktų nerado. Paklausus minėto asmens, kas vairavo minėtą automobilį, šis teigė nežinantis apie ką kalbama ir paaiškino, jog buvo sau priklausančiuose garažuose. Minėtas asmuo buvo įsodintas į pareigūnų tarnybinio automobilio sulaikymo vietą, kol bus išsiaiškintos visos įvykio aplinkybės. Aiškinantis įvykio aplinkybes, jai (pareigūnei E. M.) kartu su vyriausiąja patrule M. M. priėjus prie automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šis buvo užrakintas. Apžiūrėjus automobilį, buvo matyti automobilio apgadinimai, apgadintos dešinės pusės priekinės bei galinės durelės, dešinės pusės galinis ratas, apgadintas dešinės pusės užpakalinio matymo veidrodėlis, bei priekinis bamperis. Apžiūrint automobilį, pastebėjo Pavėsio g. 4 einantį vyrą, kuris buvo neblaivus, jai pakvietus minėtą asmenį prieiti prie jų (pareigūnų), asmuo pradėjo blaškytis, žiūrėti į kairę bei dešinę puses, todėl priėjo prie minėto asmens. Paklausė, kur keliauja ir ar žino, kam priklauso šis automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo teigė, kad eina namo ir kam priklauso automobilis nežino. Minėto asmens paklausė, ar su savimi turi draudžiamų daiktų, šis teigė, kad neturi. Todėl paprašė asmens iš kišenių išimti turimus daiktus, šis išsitraukė iš savo kelnių dešinės kišenės „Toyota“ automobilio raktelius, jai juos paėmus ir paspaudus atrakinimo mygtuką, atsirakino automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paklausus minėto asmens dar kartą, kam priklauso automobilis ir kas jį vairavo, asmuo atsakė, kad automobilį nuomoja, jis priklauso jam, o vairavo pažįstamas draugas, kurio jis teigė nepažįstantis, nurodyti jo duomenų negali, nes nežino. Minėtas asmuo prisistatė kaip V. K.. Telefonu buvo susisiekta su pranešėja V. F., kuri paaiškino, kad matė, kaip adresu Šiaurės g. 37A, automobilis „Tpyota“, sidabrinės spalvos, galimai atsitrenkęs į šalia kelio esantį stulpą, pasišalino link Palydovo g., kas vairavo automobilį, nurodyti negalėjo, kadangi nematė. Į pagalbą atvyko ekipažas VI720, kurie V. K. įsodino į savo tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. VI720 ekipažo vyriausiasis patrulis R. S. alkotesteriu, apie 13.25 val., pirmu putimu V. K. nustatė 1,94 promilių girtumą, antru putimu 13.44 val. jam buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas. Asmeniui, kuris prisistatė L. alkotesteriu, pirmu putimu, apie 13.40 val. nustatytas 2,67 promilių girtumas, o antru putimu 14 val. nustatytas 2,58 promilių girtumas. Atvykus į VPK OVS, paprašius L. pasakyti savo asmens duomenis, šis teigė, kad yra M. L.. Patikrinus per POLIS II naršyklę, asmens duomenys buvo patvirtinti (b. l. 4-5); eismo įvykio vietos schemos, kuriose užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 6, 7); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad automobiliui „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta: dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas (b. l. 8); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 21 d. administraciniu sprendimu automobiliui „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po eismo įvykio neatitiko techninių reikalavimų, uždrausta dalyvauti viešajame eisme, panaikinant techninės apžiūros dokumento galiojimą (b. l. 9); VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra A. J. (b. l. 11); suinteresuoto asmens A. J. pasaikinimas, kuriame nurodyta, kad savo vardu registruotą automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskolino ir leido juo naudotis (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. lapkričio 20 d.. Apie 2021 m. kovo 21 d. įvykusį eismo įvykį iš V. K. sužinojo tik kitą dieną (b. l. 13); fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir stulpo apgadinimai (b. l. 14-17); ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. L. parodė, kad 2021 m. kovo 21 d. laiką leido kartu su pažįstamu V. K.. Tą dieną jie dviese vartojo alkoholinius gėrimus, kiek tiksliai išgėrė, nepamena, bet nemažai, gėrė alų ir degtinę, abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Vartojo alkoholinius gėrimus prie V. K. namo, esančio (duomenys neskelbtini), sėdėdami jo automobilyje „Toyota Prius“, valstybinių numerių nežino. Dienos metu apie 12-13 val., tikslaus laiko nepamena, prie jų priėjo S. K.. Tuo metu V. K. miegojo automobilyje sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje. Kadangi jiems pasibaigė alkoholiniai gėrimai, paprašė S. K., kad nuvežtų į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Pats vairuoti nenorėjo, kadangi buvo neblaivus. S. K. sutiko nuvežti, atsisėdo prie vairo ir jie išvažiavo. Automobilį vairavo S. K., šalia prekinėje keleivio vietoje miegojo V. K., o jis (M. L.) sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. Kokiais keliais ir gatvėmis važiavo, nepamena. Iš kur S. K. gavo automobilio pultelį, neprisimena. Vairuodamas automobilį S. K. jam pasirodė blaivas. S. K. kartu su jais alkoholinių gėrimų nevartojo. Kiek pamena S. K. vairavo tvarkingai, važiavo lėtai. Vienu momentu pajautė, kad buvo atliktas staigus manevras į šoną ir jautė, kad automobilis slydo į įvairias puses. Važiuojant keliu pajuto smūgį, lyg į kažką būtų atsitrenkę, greičiausiai tai buvo stulpas. Supranta, kad tikriausiai įvyko eismo įvykis, pats nenukentėjo. Netrukus automobilis vėl pradėjo važiuoti. Po smūgio prabudo V. K., kuris pradėjo pyktis su broliu S. K.. Jie barėsi, pykosi, konfliktavo. V. K. buvo nepatenkintas, kad jo automobilį vairuoja S. K.. Nuvažiavus netoli nuo susidūrimo vietos prie garažų, esančių Palydovo g., Vilniuje, S. K. sustojo. V. K. tuo metu atėmė pultelį, kuris skirtas automobilio užvedimui iš S. K.. Vairuotojas, t. y. S. K. išlipo iš automobilio ir nuėjo link garažų, o V. K. išlipęs nuėjo į kitą pusę. Jis (M. L.) tuo metu taip pat bandė išlipti iš automobilio. Staiga privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė, po to pareigūnai patikrino jo girtumą alkoholio kiekio matuokliu, kokie buvo rodmenys, neprisimena. Ar V. K. turi vairuotojo pažymėjimą, nežino. Automobilio būdamas neblaivus tą dieną nevairavo, pretenzijų niekam neturi (b. l. 23); ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. K. parodė, kad 2021 m. kovo 21 d. apie 12.30 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad prie namų vyko išgertuvės, garsiai grojo muzika. Prie jo kiemo stovėjo visiškai girtas jo brolis V. K. ir iš matymo pažįstamas vaikinas vardu M., kitų jo duomenų nežino, kuris irgi buvo neblaivus. Jie stovėjo šalia automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuomoja jo brolis ir su kuriuo jis dirba (duomenys neskelbtini). Netrukus V. K. atsisėdo į automobilį, o būtent į priekinę keleivio vietą ir užsnūdo. Tuo metu M. teigė, kad jis neturi jau alkoholio ir prašė jį nuvežti į parduotuvę nusipirkti. Iš karto nesutiko, bet M. labai įkyriai prašė, todėl neužilgo sutiko. Bijojo, jei nesutiks jų nuvežti, tai jie gali patys neblaivūs nuvažiuoti, to nenorėjo. Atsisėdo prie vairo, automobilio pultelis buvo viduje, gulėjo ant prietaiso skydelio. Planavo nuvažiuoti į netoli esančią parduotuvę „Rimi“, adresu Šiaurės g. 37, Vilniuje. Važiuojant jo brolis V. K. miegojo priekinėje keleivio vietoje, o M. sėdėjo galinėje sėdynėje. Vairuojant automobilį važiavo (duomenys neskelbtini), Sodelių, Gandrų, Šiaurės ir Palydovo gatvėmis, esančiomis Vilniuje. Vairuodamas automobilį buvo blaivus, alkoholio ar jokių kitų svaiginančių medžiagų, prieš atsisėdant prie vairo, nevartojo. Automobilį vairavo tvarkingai. Važiuojant buvo slidus kelias, snigo, todėl vairavo atidžiai, važiavo lėtai. Važiuojant Šiaurės g. ties namo Nr. 37, Vilniuje, įvažiavo į kelyje esančią duobę, automobilis pradėjo slysti į šonus, bandė išvengti slydimo į šonus, sukant vairą į įvairias puses, tačiau jį užnešė, dėl ko automobilis atsitrenkė į šalikėlyje stovintį stulpą. Automobilis atsitrenkė dešiniuoju šonu. Įvykio metu nenukentėjo, bet stipriai susijaudino. Iš patirto streso, šoko, iš karto nesustojo, o pradėjo važiuoti toliau. Iš karto po susidūrimo prabudo jo brolis V. K., kuris pradėjo priekaištauti, reikšti jam pretenzijas dėl vairavimo. Tarp jų kilo žodinis barnis. Pravažiavus dar apie 500 metrų nuo susidūrimo, sustojo prie garažų, esančių Palydovo gatvėje, Vilniuje. Iš karto norėjo pranešti apie eismo įvykį Bendruoju pagalbos telefonu, tačiau brolis V. K. jį sunervino ir nuo patirto streso to nepadarė. Sustojus V. K. pasiėmė automobilio pultelį, be jo automobilis važiuoti negali ir išlipo iš automobilio apžiūrėti apgadinimus. Išlipo iš automobilio ir nuėjo prie garažų link (duomenys neskelbtini). V. K. nuėjo į kitą pusę, o M. išlipęs liko stovėti prie automobilio. Iš karto po susidūrimo įsitikino, kad niekas iš automobilyje buvusių asmenų sveikatos sutrikimų nepatyrė. Dėl to, kad iš karto nepranešė apie eismo įvykį policijai ir iš eismo įvykio vietos jam teko pasišalinti, nuoširdžiai gailisi. Automobilį vairavo būdamas blaivas, tačiau neturėdamas teisės jį vairuoti. Taip pasielgė norėdamas išvengti dar didesnių pasekmių, jei prie vairo atsisėstų jo neblaivus brolis V. K. arba toks pats neblaivus M. (b. l. 25); ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad 2021 m. kovo 21 d., apie 12 val., kartu su pažįstamu M. L., prie jo motinos gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus ir klausėsi muzikos. Jis ir M. L. buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, išgėrė jo nemažai, kiek tiksliai išgėrė, nepamena. Šalia namo stovėjo jo naudojamas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo jis dirbo (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas yra A. J., yra sudaręs su juo nuomos sutartį dėl minėto automobilio naudojimosi darbui. Alkoholinius gėrimus vartojo sėdint automobilyje. Automobiliu pats niekur nevažiavo. Pamena, kad sėdint automobilyje priekyje keleivio vietoje buvo užmigęs ir prabudo, kai buvo kažkur vežamas šiuo automobiliu. Važiuojant pajuto, kad lygtai kažkur buvo atsitrenkęs, jautė šoninį smūgį. Suprato, kad įvyko eismo įvykis, tačiau į ką atsitrenkė automobilis nepastebėjo, greičiausiai į stulpą ar medį. Buvo vežamas toliau. Pamatė, kad automobilį vairavo jo brolis S. K.. Iš karto pradėjo jam priekaištauti dėl vairavimo, pradėjo pyktis. Nežinojo, kur važiavo S. K. ir kokiu tikslu, jam vairuoti neleido, pultelio nuo automobilio jam nebuvo davęs. Po įvykusio susidūrimo S. K. pravažiavo dar apie 500 metrų ir sustojo prie metalinių garažo masyvo, esančio Palydovo g., Vilniuje. Sustojus automobiliui jis atidavė jam automobilio pultelį. Tuo metu S. K. išlipo ir nuėjo link garažų. Jis (V. K.) išlipo iš automobilio ir apžiūrinėjo jo apgadinimus. Pastebėjo sudaužytą automobilio keleivio pusės šoną. Automobilio galinėse sėdynėse sėdėjo M. L., kuris bandė išlipti iš automobilio, tačiau jo durelės neatsidarinėjo dėl jų sugadinimo. Supykęs nuėjo link netoli esančios bažnyčios. Netrukus jį sulaikė policijos pareigūnai, kurie vėliau nustatinėjo jo girtumą. Nori pabrėžti, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo. Eismo įvykio metu nenukentėjo. Savo broliui S. K. pretenzijų neturi, tegul jis pats atsako už savo veiksmus. Ar S. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tuo metu, kai vairavo automobilį, nežino, tą dieną su juo alkoholio negėrė ir nematė, kad jis vartotų ką nors svaiginančio. Nors ir pats buvo neblaivus, todėl tiksliai nurodyti negali, bet jo prisiminimu S. K. vairavo blaivas (b. l. 27); UAB „Vilniaus apšvietimas“ pateikta sąmata, iš kurios matyti, kad stulpo, adresu Šiaurės g. 37A, Vilniuje, numuštos atramos atstatymo kaina 1430,01 EUR (b. l. 32-33); VšĮ „Emprekis duomenimis, automobilio „Toyota“ (2012 m.) kaina su PVM 7 070 EUR (b. l. 38).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 14 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 9 punkte įtvirtina bendro pobūdžio pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. K. vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis pats tai pripažino. Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisė vairuoti jam buvo atimta dar 2012 m., duomenų, kad jis būtų iš naujo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, nėra. Vairuodamas automobilį S. K. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir kliudė gatvės apšvietimo stulpą. Atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, nurodė, kad automobilį įvykio metu vairavo būtent jis (tą patvirtino ir kartu su juo važiavę liudytojais apklausti M. L. ir V. K.). S. K. taip pat pripažino, kad jam važiuojant mašiną staigiai metė į šoną ir jis atsitrenkė į stulpą. Eismo įvykio ir stulpo apgadinimo faktą taip pat patvirtina liudytojų V. K. bei M. L. paaiškinimai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, eismo įvykio vietos schemos, papildomi duomenys apie eismo įvykį bei fotonuotraukos, kuriuse užfiksuoti automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir stulpo apgadinimai. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. K. veiksmai pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, teismas tikslina kaltinimą, nurodant kad tokiais veiksmais S. K. pažeidė KET 9, 14 ir 127 punktus. Toks tikslinimas atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi.

KET 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintos pareigos traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K., būdamas atsakingas už eismo įvykį, nesustojo, padarytos žalos nevertino, apie įvykį policijai nepranešė, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Byloje nekilo ginčo, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neabejotinai suvokė sukėlęs eismo įvykį, kaip minėta, jis pats tai pripažino, be to, tiek stulpas, tiek jo vairuotas automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo itin stipriai apgadinti (tą patvirtina byloje esančios fotonuotraukos), todėl nesuvokti eismo įvykio kilimo fakto asmuo negalėjo. Atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino nuvažiavęs iš eismo įvykio vietos ir apie įvykį policijai nepranešęs, tačiau teigė, kad taip pasielgė būdamas šoko būsenos ir susipykęs su broliu. Visgi, šios aplinkybės nešalina S. K. atsakomybės, net ir būdamas šoko būsenos ir nuvažiavęs iš eismo įvykio vietos, jis galėjo vėliau apie įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadarė ir sąmoningai pasišalino nuo vairuoto automobilio, palikęs raktelius stipriai apsvaigusiam nuo alkoholio broliui V. K.. Paminėtina ir tai, kad S. K. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kas tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Iš byloje pateiktos UAB „Vilniaus apšvietimas“ sąmatos matyti, kad stulpo, adresu Šiaurės g. 37A, Vilniuje, numuštos atramos atstatymo kaina 1430,01 EUR, t. y. eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl S. K. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, taip pat tikslintinas kaltinimas, nurodant, kad tokiais atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais buvo pažeistas KET 222 punktas. Toks tikslinimas S. K. veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi.

Už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 300 EUR iki 560 EUR, o už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – bauda nuo 2 000 EUR iki 2 600 EUR. Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad S. K. prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama S. K. asmenybė – baustas administracine tvarka, įskaitant KET pažeidimų padarymą, turi galiojančių nuobaudų, nesusijusių su KET pažeidimais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti S. K. paskyrus minimalias ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas baudas. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Nors, kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgiant į ANK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl šios poveikio priemonės taikymo. Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. Nagrinėjamu atveju padaryti du nusižengimai, susiję su KET pažeidimais, atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį nepaisydamas to, kad teisės vairuoti transporto priemones jis neturėjo, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, praeityje jis baustas už itin šiurkščių KET pažeidimų padarymą – vairavimą esant neblaiviam. Kita vertus, už KET pažeidimų padarymą S. K. baustas pakankamai seniai, pastarųjų 5 metų laikotarpių KET pažeidimų padaręs nebuvo, už vairo nurodė sėdęs tik siekdamas sulaikyti išgėrusius asmenis nuo automobilio vairavimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą yra netikslinga.

Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pažeidėjas priklauso A. J., t. y. ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra numatytos sąlygos kuomet už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Šiuo atveju yra aktualus ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuris numato, kad norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, jog perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju norint taikyti konfiskavimą būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu elgėsi nerūpestingai, sudarydamas sąlygas kitiems asmenims jo daiktą panaudoti nusižengimui padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas elgėsi nerūpestingai ar būtų žinojęs ar galėjęs numatyti, kad S. K. jam priklausantį automobilį panaudos administraciniams nusižengimams daryti, priešingai automobilį savininkas suteikė atsakomybėn traukiamo asmens broliui darbinei veiklai vykdyti ir negalėjo žinoti, kad automobiliu pasinaudos trečiasis asmuo, tuo labiau numatyti, kad bus įvykdyti teisės pažeidimai, todėl automobilio konfiskavimas yra negalimas. Įvertinus nusižengimų padarymo aplinkybes, tai, kad S. K. pastarųjų 5 metų laikotarpiu nėra baustas už KET pažeidimų padarymą, jam skirtina pakankamai didelė bauda, taip pat įvertinus konfiskuotino automobilio vertę (vertė yra pakankamai didelė – 7 070 EUR), automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė ir netikslingas, todėl netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 EUR dydžio baudą.

S. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 000 EUR dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir S. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2 000 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21129876005.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.