Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės, Dalytės Zlatkuvienės,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Jonui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl ūkio subjektui taikytos ekonominės sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo, kuris yra kilęs prekybos alkoholiniais gėrimais ir jos kontrolės teisinių santykių srityje. Pagrindinis ginčo teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas (toliau- Alkoholio kontrolės įstatymas). Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Minėto įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Draudimas parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims taip pat numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių 9.3 punkte.

Nustatyta, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas A. M. 2013-05-15 pareiškėjui dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimo surašė pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikė ekonominę sankciją – 500 Lt baudą (5-7 b. l.). Nutarimu taikydamas ekonominę sankciją, policijos pareigūnas nustatė padaryto pažeidimo aplinkybes, tai yra, kad 2013-03-31, apie 20 val. 20 min., UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) pardavėja O. G. parduotuvėje, esančioje Utenoje, (duomenys neskelbtini), pardavė neblaiviam asmeniui P. K. alkoholinius gėrimus – vieną 0,7 litro talpos vyno butelį „Gaspadorių baltas“(18 proc. alk. tūrio) ir du 1 litro talpos butelius alaus „Gaspadorių“(7,5 proc. alk. tūrio). Šias aplinkybės patvirtina prie bylos pridėta nutarimo taikyti ekonominę sankciją medžiaga. Tai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistės I. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), specialistės I. B. ir apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo M. N. 2013-03-31 tarnybiniai pranešimai dėl alkoholinių gėrimų pardavimo neblaiviam asmeniui 2013-03-31, Utenoje (duomenys neskelbtini) esančios UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės pardavėjos O. G. 2013-03-31 rašytinis paaiškinimas, kuriame ji nurodo, jog asmeniui pardavė alkoholinius gėrimus; liudytojo P. K. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad būdamas neblaivus UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje pirko alkoholinius gėrimus – vieną 0,7 litro talpos butelį vyno „Gaspadorių baltas“ ir du 1 litro talpos alaus butelius „Gaspadorių“; alkoholio kiekio matuoklio Lion 500 Nr. 19175 2013-03-31 20 val. 21 min. užfiksuoti duomenys dėl 1,55 promilių P. K. neblaivumo; 2013-03-31 daiktų paėmimo protokolas, kuriuo iš P. K. paimti įsigyti alkoholiniai gėrimai. Be to, pas pareiškėją UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje Utenoje (duomenys neskelbtini) pardavėja dirbusi O. G. už 2013-03-31 apie 20.20val. alkoholinių gėrimų pardavimą neblaiviam P. K. 2013-05-07 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8-357-842/2013 buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalį. Nurodytų aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas bei jo atstovas.

Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, taikant ginčijamą ekonominę sankciją, policijos pareigūno nustatytas aplinkybes, tai yra, kad 2013-03-31, apie 20 val. 20 min., UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) pardavėja O. G. parduotuvėje, esančioje Utenoje, (duomenys neskelbtini), pardavė neblaiviam asmeniui P. K. alkoholinius gėrimus – vieną 0,7 litro talpos vyno butelį „Gaspadorių baltas“(18 proc. alk. tūrio) ir du 1 litro talpos butelius alaus „Gaspadorių“(7,5 proc. alk. tūrio), kas sudaro pagrindą daryti išvadai, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas. Teisės aktai numato absoliutų draudimą pardavinėti alkoholį neblaiviems asmenims. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 ir 3 punktais, neblaiviu asmuo laikomas, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse viršija 0,4 promilės. Nagrinėjamu atveju asmeniui, kuriam pareiškėjo parduotuvėje buvo parduoti alkoholiniai gėrimi, buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumas. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjo motyvai, kad pardavėja negalėjo suprasti, jog pirkėjas neblaivus, nes esant nustatytam pirkėjo neblaivumui, vidutiniškai rūpestingam asmeniui turėjo būti suprantama, kad pirkėjui alkoholio parduoti negalima.

Pareiškėjas yra licencijos verstis prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas. Alkoholio produktai priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal Alkoholio kontrolės įstatymą ir kitus teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Licencijuojama veikla turi būti vykdoma itin atsakingai. Pareiškėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, kurių 32 punktas nustato, kad licencijų turėtojai privalo laikytis Alkoholio kontrolės įstatymo ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, šių taisyklių, Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekybos alkoholio produktais tvarką, atsiskaitymą, mokesčių mokėjimą, taip pat sanitarijos ir privalomųjų higienos bei kokybės reikalavimų. Nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytą absoliutų draudimą pardavinėti alkoholį neblaiviems asmenims, tai yra pagrindas jam taikyti ekonominę sankciją. Už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda (Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis). Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgus į šio įstatymo 34 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas arba didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Pareiškėjui už minėto pažeidimo padarymą buvo skirta minimali bauda – 500 Lt. Skiriant baudą buvo atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad pareiškėjas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui netrukdė. Dėl išdėstytų aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo teismas daro išvadą, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyris teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą. Nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

Pareiškėjo atstovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto galimo prieštaravimo Konstitucijos 28 straipsniui atmetamas. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti ir importuoti šiame įstatyme nustatytus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Alkoholio kontrolės įstatyme yra numatytas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, todėl tai, kad už šio ypatingo valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas dėl visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas. Šie neigiami padariniai (inter alia tai, kad dėl nekontroliuojamo ar nepakankamai kontroliuojamo alkoholio produktų pardavimo gyventojams vis daugėja socialinės patologijos reiškinių) buvo ne kartą konstatuoti Konstitucinio Teismo aktuose (1997 m. vasario 13 d., 1998 m. liepos 9 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Pagal Konstituciją valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis). Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsnis numato, kad valstybės alkoholio kontrolės politikos principais yra laikoma siekis riboti alkoholinių gėrimų pardavimą ir vartojimą, skatinti juridinius asmenis, kurie verčiasi alkoholio verslu, prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką. Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Alkoholio kontrolės įstatyme numatytas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, iš šio įstatymo ir kitų teisės aktų kildinama pareiga juridiniams asmenims atsakingai verstis alkoholio verslu leidžia teismui daryti išvadą, kad esantis teisinis reguliavimas, draudžiantis alkoholį parduoti neblaiviems asmenims, yra viena iš esminių sąlygų, siekiant alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo. Be to, pažymėtina, kad teisės pažeidimo nustatymas ar ginčijimas kiekvienu konkrečiu atveju yra susijęs su įrodinėjimo procesu, todėl administracinė atsakomybė netaikoma tais atvejais, kai jos buvimą paneigia surinkti ar pateikti įrodymai. Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, sudarančių pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu tirti, ar Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktas, kuris draudžia parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, neprieštarauja Konstitucijos 28 straipsniui nebuvo nustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.