Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-40-885/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-22
Bylos Nr.
1-40-885/2014
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00541-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
R. V.
Advokatai
Alfonsas Daukantas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-40-885/2014Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00541-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; (S) 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.5.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.5
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 22 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorui G. M.,kaltinamajam R. V.,gynėjui advokatui Alfonsui Daukantui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., teistas: 1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2002-02-28 nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Remiantis BK 47¹ str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2002-04-26 nuosprendžiu pagal BK 272 str. 2 d., 271 str. 2 d., 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, atidedant bausmės vykdymą 3 metams. 2003-10-31 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi R. V. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal naują BK, paskirtos bausmės sumažintos paliekant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėn. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005-01-27 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti bausmę; 3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006-02-08 nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d., taikytas BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 7 mėn. 14 d.; 4) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-08-19 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2006-11-08 nuosprendžiu, pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams; vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006-02-08 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2009 m. vasario 4 d. apie 18 val. Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. 13 namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su D. Ž. tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. A. sveikatą, o būtent, jis ranka sudavė vieną smūgį J. A. į veido sritį, po ko J. A. nugriuvo ant žemės, po to bendrais veiksmais suduodami ir spirdami ne mažiau dar 8 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajam J. A. padarė nosies kaulų lūžį su dislokacija, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties vainiko nuskėlimą, poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus kaktoje, abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje bei dešiniame skruoste, poodines kraujosruvas kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairiame žaste, juosmenyje, dešinėje šlaunyje.

Apklaustas kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gavosi nesusipratimas. Jis paskambino J. A., o kai J. A. atėjo ir jis sėdėjo, užtempė jam rūbus ant galvos. D. D. su J. A. išėjo į lauką, o jis išsilaisvino ir taip pat išėjo į lauką. Tuomet J. A. pasakė, kad jis per mažai gavo (kaltinamasis). Tada jis puolė J. A. ir sudavė jam kaltinime išvardintus smūgius. Buvo išgėręs ir taip gavos. Veikė kartu su D. Vieta ir laikas atitinka nurodytą kaltinime. Smūgius sudavė žiauriai, bet dabar suaugo ir tikrai daugiau taip nesielgtų. Ligonių kasai žalą pažadėjo atlyginti. Nukentėjusiojo ieškinį pripažįsta iš dalies, nes per didelė nukentėjusiojo prašoma suma. Jis galėtų atlyginti kokius 5-7 tūkstančius litų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusiojo J. A. apklausos protokole užfiksuoti jo parodymai, kad 2009-02-04 jam būnant (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje iš R. Ž. gavo SMS žinutę, kad ateitų į jų namus, nes namuose vyksta konfliktas. Perskaitęs SMS žinutę, jis parduotuvėje buvusio V. D. paprašė, kad šis jį nuvežtų į R. Ž. namus. Atėjęs į jo namus, jis kambaryje pamatė nepažįstamą vyriškį, kambaryje buvo V., R. Ž., R. Ž.. Jam paklausus kas vyksta, jis iš karto susiginčijo su kambaryje buvusiu vyriškiu. Tada jis vyriškiui nieko nesakęs ranka sudavė vieną kartą į galvos sritį. Tada iš kito kambario išėjo dar vienas jam nepažįstamas vaikinas, su kuriuo jis kalbėjo ir abu išėjo į kiemą. Lauke pratęsus pakalbį jis iš nugaros pajuto stiprų smūgį į galvos sritį. Po smūgio jis nugriuvo ant žemės ir neteko sąmonės. Jis sąmonę atgavo greitosios pagalbos automobilyje. Jis tą dieną su savimi turėjo vyrišką rankinę, kurią buvo pasikabinęs per petį, joje buvo 5000 litų, tačiau atgavęs sąmonę rankinės neberado (1 t., 32-37 b. l.). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad 10 000 Lt neturtinės žalos jam yra atlyginta iš nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondo.

Liudytojos J. G. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad 2009-02-04 ji dirbo savo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių r. Apie 17 val. į parduotuvę buvo atėjęs pažįstamas J. A., kuris apsipirko. Ji su juo pasikalbėjo, į J. A. mobilųjį telefoną atėjo SMS žinutė, kurią perskaitęs pasakė, kad rašo Ž., kurį ji taip pat pažįsta kaip šio kaimo gyventoją. Po SMS žinutės J. A. su tuo metu parduotuvėje buvusiu V. D. išvažiavo pas Ž. į namus. V. D. maždaug už 5 min. grįžo atgal į parduotuvę. Praėjus apie 5 min. laiko V. D. į savo mobilųjį telefoną gavo SMS pranešimą, kad Ž. namuose mušamas J. A.. Tada ji ir V. D. jos automobiliu nuvažiavo į Ž. namus, virtuvėje rado ant grindų gulintį J. A., jis buvo be sąmonės ir kruvinas. Kambaryje buvo Ž., R. Ž., D. Ž. ir V. Ž., dvi jai nepažįstamos merginos ir du nepažįstami vaikinai. Ji skambino medikams, tačiau nesulaukus jų greit atvažiuojant, ji nutarė pati savo automobiliu J. A. nuvežti į ligoninę ir paprašė vieno jai nepažįstamo vaikino, kad šis padėtų Joną nunešti iki jos automobilio. Tada vaikinas pradėjo jai grasinti, todėl ji išėjo iš namo ir savo automobiliu važiavo link parduotuvės. Važiuojant pamatė greitosios pagalbos automobilį ir su jais grįžo atgal, nepažįstamų vaikinų jau nebuvo (1 t., 61-63 b. l.).

Liudytojo R. Ž. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad 2009-02-04 vakare, atsikėlęs ir eidamas į lauką pamatė virtuvėje D. Ž. ir jo draugą R., kurio pavardės nežino. D. Ž. nenorėjo jo praleisti praeiti, bet pakalbėjus, šis jį praleido. Vėliau jis ėjo į parduotuvę, o D. Ž. davė jam pinigų ir prašė parnešti alaus. Parduotuvėje jis susitiko J. A., kuriam jis pasakė, kad jų namuose yra du vaikinai, kurie kabinėjasi. J. A. liepė skambinti, jei kils problemų. Jis grįžo namo ir parnešė alaus. Pats nuėjo į kambarį. Tada D. Ž. atėjo į kambarį ir ėmė kabinėtis prie jo sesers D.. Ši išsigando ir prašė pakviesti J. A.. Tada jis parašė Jonui SMS žinutę ir šis už kelių minučių atvyko kartu su dviem draugais. Jis lauke paprašė J. A. nekelti konflikto. Sugrįžęs į vidų ir būdamas kambaryje, jis išgirdo triukšmą virtuvėje ir pamatė R., kuris sėdėjo viena ranka užsidengęs žandą. Tada D. Ž. pasiūlė J. A. išsiaiškinti ir jie abu išėjo į lauką. Po kelių minučių lauke buvo ir R.. Tada į vidų grįžo vienas D. Ž. ir pradėjo ant visų pulti, sakydamas: „kas dar nori gauti?“. Jo sesuo V. išstūmė D. Ž. į lauką. Maždaug po kelių minučių D. Ž. ir R. į virtuvę partempė J. A.. Šis gulėjo ant šono, bet D. Ž. jį paguldė ant nugaros. Maždaug po 5 minučių R. priėjęs prie gulinčio J. A. trenkė šiam bato kulnu į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Po to ir D. Ž. spyrė J. A. į galvą. Po to atvyko pardavėja J., kuri, pamačiusi sumuštą J. A., pasakė, kad tuoj atvyks policija. Išeidamas D. Ž. jiems liepė neminėti jo pavardės (1 t., 64-65 b. l.).

Liudytojos R. Ž. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad 2009-02-04 pas juos į namus, adresu (duomenys neskelbtini) g. 13, (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., pas jos dukrą V. atėjo du iš matymo pažįstami vaikinai - D. ir R.. Jie trise kažkur išvažiavo, po to grįžo su buteliu degtinės. Tada ji, V., D. ir R. gėrė degtinę virtuvėje. D. vis nueidavo į kitą kambarį, kur buvo jos kita duktė D.. Po to jos sūnus R. ėjo į parduotuvę ir D. prašymu parnešė alaus. Po kiek laiko D. kažko susiginčijo su jos dukterimis V. ir D.. Po to įėjo kaimynas L. D.. Kiek vėliau konfliktas tarp D. ir V. pasikartojo. Tada į virtuvę įėjo J. A., kuris paklausė, kas čia vyksta ir trenkė ranka R. į galvą. Tada iš kito kambario atėjęs D. išsivedė J. A. į lauką. Į lauką buvo išėjęs ir R.. Ji norėjo irgi išeiti į lauką, bet pamatė pareinančius D. ir R., kurie partempė J. A., kuris buvo be sąmonės. Virtuvėje paguldę, jie abu pradėjo spardyti J. A.. Ji šaukė, kad jie nespardytų J. A., bet jie neklausė. Tada į virtuvę įėjo pardavėja J., kuri pasakė, kad atvyks policija. J. dar pykosi su D. dėl jos parduotuvės. Išgirdę apie policiją, D. ir R. pabėgo (1 t., 66-68 b. l.).

Liudytojos D. Ž. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad 2009-02-04 jai grįžus iš mokyklos į namus, adresu (duomenys neskelbtini) g. 13, (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., pas jos seserį V. atėjo du vaikinai - D. Ž. ir R.. Sesuo su vaikinais išvažiavo ir po kiek laiko grįžo su buteliu degtinės. V. su vaikinais bei mama R. pradėjo gerti degtinę virtuvėje. D. Ž. ėmė kabinėtis prie D. bei kartu buvusios draugės D. T.. Po to jos brolis R. ėjo į parduotuvę ir D. prašymu parnešė alaus. Po kiek laiko atėjo kaimynas L. D., ir D. Ž. ėmė kabinėtis prie jo. D. Ž. vis užeidavo į kambarį ir kabinėjosi prie D.. V. jam liepė nesikabinėti prie jos sesers. Tada tarp jų kilo triukšmas. Tuo metu į virtuvę įėjo J. A., kuris paklausė, kas čia vyksta, ir trenkė R. per galvą. Iš kambario atėjo D. Ž. ir išsivedė J. A. į lauką. Į lauką išėjo ir R.. D. Ž. pora kartų užėjo į vidų ir vėl išėjo į lauką. V., išėjusi į lauką ir grįžusi, pasakė, kad lauke guli J. A.. Tada D. Ž., R. ir jos mama R. partempė J. A. į vidų. Šis buvo be sąmonės. D. Ž. garsiai paklausė, kur J. A. pinigai, V. išėjo ieškoti, bet nerado. Po to prie J. A. priėjęs R. bato padu trenkė jam į nosį. Iš J. A. nosies pradėjo bėgti kraujas. Po to priėjo D. Ž. ir taip pat spyė J. A. į galvą, o R. dar spardė į kojas. Po to į vidų įėjo pardavėja J., kuri šaukėsi policijos. D. Ž. ir R. išbėgo į lauką o vėl sugrįžę ėmė gąsdinti J.. Po kiek laiko atvyko policija (1 t., 69-70 b. l.).

Liudytojos D. T. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad D. Ž. yra jos draugė, jos kartu mokosi. 2009-02-04 ji po pamokų buvo D. namuose adresu (duomenys neskelbtini) g. 13, (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., ir eidama į lauko tualetą virtuvėje matė sėdinčius du jai nepažįstamus vaikinus, kartu su R. Ž. ir V. Ž.. Grįžusi iš tualeto vėl įėjo į kambarį. Vienas iš vaikinų kartas nuo karto įeidavo į jų kambarį, tačiau ji į tai nekreipė dėmesio. Vėliau ji išgirdo kažkokį konfliktą virtuvėje ir išėjo pažiūrėti. Virtuvėje ant grindų gulėjo kažkoks žmogus, ji labai išsigando ir telefonu pakvietusi savo draugą išvažiavo namo (1 t., 77-72 b. l.).

Liudytojos V. Ž. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, jog 2009-02-04 vakare į jų namus atėjo pažįstamas D. Ž., su kuriuo ji bendrauja mažai, bei jo draugas R.. Jie visi trys nuvažiavo pavalgyti ir sugrįžo atgal, D. Ž. turėjo butelį degtinės. Jie ėmė gerti degtinę. D. Ž. vis nueidavo į kitą kambarį, kur buvo jos sesuo D.. Po to jos brolis R. ėjo į parduotuvę ir parnešė alaus. Vėliau atėjo L. D.. D. Ž. ėmė kabinėtis prie L. D., vėliau pradėjo konfliktuoti su D., V. ėmė jam priekaištauti, todėl namie kilo triukšmas. Tuo metu į vidų įėjo J. A., kuris paklausė, kas čia vyksta, ir trenkė R. per galvą. Iš kito kambario atėjo D. Ž. ir išsivedė J. A. į lauką. Į lauką išėjo ir R., o paskui jį išėjo ir V.. Lauke nors ir buvo pradėję šiek tiek temti, tačiau buvo dar geras matomumas, todėl viskas puikiai matėsi. Kai R. grįžo iš lauko tualeto ir, jai liepiant, numetė ką tik paimtą lentą, priėjęs trenkė du kartus kumščiu J. A. į galvą pusiau iš šono, pusiau iš nugaros pusės, J. A. susvyravo, o kai jam į galvą trenkė ir D. Ž., J. A. nugriuvo ant žemės. Po to D. Ž. jai liepė eiti į vidų. Ji įėjo į namus, pasiėmė cigaretę ir tuoj pat vėl išėjo į lauką bei pamatė, kad J. A. guli beveik toje pačioje vietoje, kur prieš tai stovėjo, gal už 1-2 metrų. Jokių pinigų ar kitų daiktų ant žemės nebuvo išmėtyta. Jie abu, t. y., ir D. Ž., ir R. spardė gulintį J. A.. Ji kiek galėdama juos nustūmė nuo J. A. ir jie nuėjo į namo vidų. Viduje D. Ž., kuris elgėsi gerokai agresyviau už R. V., klausė jų visų, kas dar nori „gauti“, tada ji išstūmė jį lauk, išėjo ir R. V., ir ji pati taip pat išėjo į lauką. Jie abu vėl priėjo prie gulinčio J. A., kuris buvo be sąmonės, nejudėjo ir nieko nekalbėjo. D. Ž. ir R. V. pasižiūrėjo, ar J. A. dar gyvas ir pradėjo jį tempti į vidų. Kai jie atitempė iki namo laiptų, tada nuo gatvės pusės atėjo jiems pažįstamas asmuo K.. Tada jie visi, t. y., D. Ž., R. V. ir K. ėmė tempti už rankų ar pažastų J. A. į vidų. J. A. buvo įtemptas į koridorių, po to į virtuvę. Kai tik į vidų atitempė J. A., K. netrukus išbėgo į lauką. Ji išgirdo D. Ž. tyliai klausiant R. V. „ar nusegei?“, o R. V. tyliai atsakė „ numečiau ten“. Ji suprato, kad jie kalba apie J. A. rankinę, nes nieko kito jie nusegti negalėjo. D. Ž. liepė eiti į lauką susirinkti rankinės ir pinigų, kurie, pasak jo, sklaidosi lauke. V. Ž. rankinę rado koridoriuje, ant spintelės. Pinigų ten nesimatė. Rankinę ji parnešė į virtuvę. Būnant viduje. R. V. spyrė bato padu J. A. į nosį, šiam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, kraujo iki tol nesimatė. Po to dar J. A. į kojas bei galvą spardė ir D. Ž.. Tiek D. Ž., tiek R. V. jiems sakė leisti išsivežti J. A., nes jie nori jį pakišti po ledu, netgi siūlė už tai pinigų. O jos mama, kai pasipylė kraujas iš J. A. nosies, apsikabino jo galvą ir prašė jų nebelįsti ir nebemušti. Po to atėjo pardavėja J. ir pasakė, kad kaime yra atvažiavę policijos pareigūnai, tada D. Ž. ir R. V. išvažiavo, bet prieš išvažiuojant, D. Ž. dar grasino J., kad ji nebeturės savo parduotuvės, taip pat šaukdamas ir grasindamas liepė visiems tylėti ir apie J. A. sumušimą niekam nieko nepasakoti. Jie liepė sakyti, kad J. A. pats kieme paslydo ir susitrenkė nosį. Bet jie labai greitai grįžo, klausė, kas čia įvyko, lyg norėdami apsimesti, kad jie nieko nežino ir nieko nedarė, bet po to pamatė atvažiuojančius medikus ir tada vėl išvažiavo (1 t., 73-75, 77-79 b. l.).

Liudytojo V. D. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad 2009-02-04 buvo atėjęs į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių r., apsipirkti. Būnant parduotuvėje, atėjo J. A.. Besikalbant į parduotuvę atėjo jo kaimynas R. Ž., matė kaip šis parduotuvėje pirko alaus. Apsipirkęs R. Ž. priėjo prie J. A. ir jam pasakė, kad pas jį namuose yra atvažiavę kažkokie bernai ir jie nori mušti namiškius. J. A. R. Ž. pasakė, kad jei kas atsitiks, tegul skambina į mobilųjį telefoną. Kažkur už 10-15 min. jam R. Ž. parašė SMS žinutę, kad jei dar yra J. A., jam pasakytų, kad atvažiuotų į Ž. namus. Jis J. A. apie tai pasakė. Tada J. A. paklausė, ar gali jį nuvežti jo automobiliu pas R. Ž. į namus, jis sutiko ir J. A. nuvežė. Nuvežęs J. A. pas R. Ž., abu nuėjo į namo vidų. Įėjęs į virtuvę, matė, kaip virtuvėje prie stalo sėdėjo R. Ž. ir kažkoks nepažįstamas vaikinas, jis su jais tik pasisveikino ir nuėjo į kitą kambarį, kuriame buvo D. Ž.. O tuo metu J. A. pasiliko virtuvėje. Nuėjęs pas D. Ž. į kambarį, su ja tik pasisveikino ir paklausė kas čia dedasi, bet D. Ž. jam atsakė, kad nieko baisaus, ir jis išėjo iš Ž. namų. o J. A. pasiliko virtuvėje ir kalbėjosi su nepažįstamu vaikinu. Išėjęs iš namų jis grįžo į parduotuvę. Jam su J. parduotuvėje besikalbant, į mobilųjį telefoną gavo SMS žinutę iš mamos I. D., ji rašė, kad pas kaimynus Ž. namuose yra kažkoks triukšmas. Jis su J. G. jos automobiliu nuvažiavo pas Ž. į namus. Būnant Ž. namo kieme, jam paskambino mama ir pasakė, kad pareitų namo, jis parėjo namo. O J. nuėjo pas Ž. į namo vidų. Kažkur už 15 min. J. išėjo iš Ž. namų, paskambino ir pasakė, kad jis važiuotų su ja į parduotuvę. Tada jis su J. G. jos automobiliu išvažiavo į parduotuvę. Prie parduotuvės pamatė atvažiuojantį policijos automobilį, J. juos sustabdė ir pasakė važiuoti į (duomenys neskelbtini) g. 13. Abu su J. nuvažiavo į Ž. kiemą, kur pamatė, kaip medikai sutvarstė J. A. galvą, matė, kad virtuvėje ant šaldytuvo buvo padėta J. A. rankinė. Medikai J. A. išvežė į Šiaulių ligoninę(1 t., 80-81 b. l.).

Liudytojo L. D. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad 2009-02-04 apie 16.00 val. atsibudęs, parašė SMS žinutę savo kaimynui R. Ž.. Jis atrašė, kad yra savo namuose ir pakvietė ateiti pas jį atsigerti alaus. Jis nuėjo ir pamatė, kad virtuvėje, prie stalo sėdėjo V. Ž., R. Ž. ir du nepažįstami vaikinai. R. Ž. buvo išėjęs į parduotuvę nupirkti alaus. Tuo metu prie jo prišoko vienas iš nepažįstamų vaikinų, kaip vėliau suprato, tai buvo D. Ž., ir pasakė „mesk iš veido tą rožą“, tada iškart prie to vaikino prišoko V. Ž. ir liepė nesipykti. Tada D. Ž. jam liepė sėsti prie stalo ir pasiūlė gerti degtinės. Jis atsakė, kad degtinės negers, o D. Ž. atsakė, kad vis tiek išgers. Tada jis su D. Ž. išgėrė du stikliukus degtinės ir tuo metu į namus grįžo R. Ž., jis parnešė alaus. Palikęs alų virtuvėje, R. Ž. jam nieko nesakęs nuėjo į kitą kambarį, todėl jis nesuprato, kodėl R. Ž. jį kvietė. Kažkur už 10 min. į virtuvę įėjo jo brolis V. D., J. A. ir V., visi jį vadina „milžinu“, įėjęs į virtuvę, jo brolis nuėjo į kitą kambarį, o J. A. su Virgiu pasiliko virtuvėje. Tada J. A. paklausė „kas čia vyksta?“ ir priėjęs prie vieno nepažįstamo vaikino vieną kartą trenkė jam per veidą. Tuo metu D. Ž. buvo kitame kambaryje. Tada jis supratęs, kad kils konfliktas, nuėjo į kitą kambarį. Kas toliau vyko virtuvėje jis nematė, tik girdėjo, kad buvo triukšmas. Kažkur už 15 min. į kambarį atėjo D. Ž. su savo draugu ir pasakė eiti į lauką parsitempti lavoną. Tada į lauką išėjo D. Ž. ir iškart grįžusi verkdama paklausė D. Ž. ir jo draugo „kam taip padarėt“? Tada į lauką išėjo D. Ž. su savo draugu, paskui juos į lauką išėjo ir jis kartu su R. ir V.. Būdamas lauke matė, kaip D. Ž. su savo draugu paėmę už gulinčio J. A. kelnių diržo ir tempė J. A. į virtuvę. Tuo metu savo namo kieme buvusi jo mama I. D. jį pasišaukė eiti namo ir jis ėjo į namus. Kas toliau buvo jis jau nebematė (1 t., 82-83 b. l.).

Liudytojo K. V. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad 2009-02-04 apie 18 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino R. V. ir paprašė jį su D. Ž. parvežti iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Po kelių minučių iš namo į gatvę išėjo D. Ž. su R. V., jis privažiavo prie jų. D. Ž. su R. V. priėjo prie automobilio ir vienas iš jų atidaręs dureles, paprašė padėti parnešti iš kiemo į kambarį vieną žmogų, jis nieko jų neklausinėjęs, kas jam nutiko, sutiko ir su D. Ž. bei R. V. nuėjo į kiemą. Kieme pamatė, kad ant žemės guli vyriškis, o prie jo stovi kažkokia panelė, kas ji tokia, jis nežino, nes jos nepažįsta. Jis manė, kad gulintis vyriškis yra labai girtas ir nebegali pats paeiti, nes D. Ž. su R. V. taip pat buvo gerokai išgėrę. Tada jis su D. Ž. paėmė gulinčiam žmogui už rankų, o R. V. už kojų, ir įnešė jį į virtuvę. Kai minėtą žmogų nešė į virtuvę, jis nieko nešnekėjo, iš to suprato, kad jis be sąmonės. Kad žmogus gali būti sumuštas, jis nepagalvojo, kadangi nei mušimo žymių, nei kraujo ant jo jis nepastebėjo. Taip pat, kai atėjęs į kiemą jis matė ant žemės gulintį vyrą, su savimi neturėjo jokios rankinės, kai jį nešė su D. Ž. ir R. V. į namo vidų, jis taip pat neturėjo jokios rankinės. Įnešę į vidų minėtą žmogų, paguldė virtuvėje ant grindų, tada jis pasakė D. Ž. su R. V., kad jis juos parveš namo, nes pats neturi laiko. Tai pasakęs jis nuėjo į savo automobilį. Netrukus D. Ž. ir R. V. įsėdo į automobilį, jis jų nieko neklausė. Važiuojant namo, ties „Statoil“ degaline, R. V. paprašė, kad jis grįžtų atgal, nes norėjo pažiūrėti, ar atgavo sąmonę žmogus, kurį įnešė į namo vidų. Tada jis apsisuko ir vėl grįžo prie to paties namo. Jam sustojus gatvėje prie namo, D. Ž. su R. V. išlipo iš automobilio ir nuėjo į kiemą. Po 3-5 min. jie grįžo, įsėdo į automobilį ir tada išvažiavo namo. Važiuojant jie nieko nekalbėjo ir jų apie tai, kas nutiko (duomenys neskelbtini) kaime, nieko ir neklausinėjo (1 t., 84-85 b. l.).

Liudytojos I. D. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad 2009-02-04 ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. 15, (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. Tą dieną ji tvarkėsi namuose, vaikščiojo iš namo į tvartą ir atgal. Kažkur apie 14.30 val., tikslaus laiko pasakyti negali, jai būnant savo kieme, matė.kaip pas Ž. į namus taksi automobiliu grįžo V. Ž. su dviem jai nepažįstamais vyrais, ir jie nuėjo į namo vidų. Vėliau apie 17 val., gal truputi vėliau, eidama į tvartą, pas Ž. kieme išgirdo kažkokį triukšmą. Tada stabtelėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, matė kaip pas Ž. kieme stovėjo anksčiau minėti du vyrai, kurie buvo atvažiavę taksi automobiliu kartu su V. Ž., su jais buvo ir J. A., kurį ji pažįsta jau seniai. Visi trys vyrai kieme kažko ginčijosi. Netoliese jų kieme buvo ir V. Ž.. Vyrų ginčas truko labai neilgai. Tuo metu kai jie ginčijosi, ji ėjo į savo šiltnamį ir išgirdo smūgio garsą. Tada ji pažiūrėjo į Ž. kiemą ir pamatė ant žemės gulintį J. A., minėti du nepažįstami vyrai spardė ant žemės gulintį J. A., šalia jų buvo ir V. Ž., kuri stumdė abu vyrus. Tai pamačiusi, ji išsigando ir nuėjo į savo kambarį. Būdama savo namuose, kažkur po 10 min. pamatė per langą, kad prie Ž. namo sustojo J. G. automobilis, ši atvažiavo kartu su liudytojos sūnumi V. D.. Pamačiusi, kad J. G. su V. D. eina pas Ž. į namus, ji išėjo į kiemą ir pasišaukė V. D. namo. Jis iškart atėjo ir ji jam pasakė, kad tenai neitų, jie buvo savo kieme. Tuo metu pas Ž. kieme jau nieko nebebuvo, tik Ž. namuose girdėjosi didelis triukšmas. Tada ji nuėjo į savo namo vidų, o V. D. liko lauke. Tik įėjusi į savo namus, per langą pamatė, kad J. G. su jos sūnumi V. D. sėdo į automobilį ir kažkur išvažiavo. Tada kažkur po 15 min. pas ją į kiemą įvažiavo medikų automobilis, ji suprato, kad medikai buvo kviesti pas Ž., kadangi ten buvo didelis triukšmas, išėjo į savo kiemą ir pamojo ranka į Ž. kiemą, kad medikų automobilis važiuotų ten. Medikams nuvažiavus pas Ž. į namus, paskui juos nuėjo ir ji pažiūrėti. Įėjusi į Ž. namo koridorių ir priėjusi prie atidarytų virtuvės durų, pamatė virtuvėje ant grindų gulintį kruviną J. A., ar tuo metu pas Ž. namuose buvo tie vyrai, kurie kieme spardė J. A., ji nežino, pamačiusį kruviną J. A., ji jau į nieką nebekreipė dėmesio ir iškart apsisukusi grįžo namo. Viso įvykio metu ji nematė, kad kieme pas Ž. mėtytųsi kokia rankinė ar pinigai, tik girdėjo, kad kažkas minėjo, jog rankinė yra ant šaldytuvo. Bet kas tai minėjo, ji tikrai nežino, nes nekreipė į tai dėmesio (1 t., 86-87 b. l.).

Liudytojos B. V. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad R. V. yra jos vyras, jis 2008-12-15 grįžo iš įkalinimo įstaigos, atlikęs visą bausmę. R. V. registruotas darbo biržoje, tačiau iki šiol darbo neturi. Jie augina ketverių metų dukrą ir gyvena jos motinos namuose. Vyras į namus niekada nėra parnešęs jokių daiktų ir ji nematė, kad jis turėtų pinigų. Jai R. V. pasakojo, kad jis su D. Ž. sumušė žmogų, bet pinigų nepagrobė (1 t., 90 b. l.).

2009-04-09 teismo medicinos specialisto išvadose Nr. G-223/09, KG 25-223/09, KG 64-223/09 nurodyta, kad J. A. padarytas nosies kaulų lūžis su dislokacija, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties vainiko nuskėlimas, poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai kaktoje, abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje bei dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairiame žaste, juosmenyje, dešinėje šlaunyje. Jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas galimai aplinkybėse nurodytu laiku, ne mažiau 9 trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai nėra būdingi griuviminei - kritiminei traumai. Sužalojimų, būdingų vilkimui žeme, jo kūne nėra. Nėra medicininių duomenų, kuo konkrečiai ir iš kurios pusės buvo suduotas smūgis, kurio pasėkoje įvyko nosies kaulų lūžis (1 t., 93, 96, 99 b. l.).

R. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos R. V. nurodytos įvykio aplinkybės (1 t., 113-122 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) g. 13, (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., apžiūra, fotografuota, sudaryta schema (1 t., 28-31 b. l.).

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu D. Ž. pripažintas kaltu dėl to paties kaltinimo ir nuteistas.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. V. kaltė padarius nusikaltimą, be jo prisipažinimo, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvadomis, parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad R. V., veikdamas bendrininkų grupėje su D. Ž., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. A. sveikatą, R. V. ranka sudavus vieną smūgį J. A. į veido sritį, po ko J. A. nugriuvus ant žemės, R. V. su D. Ž. bendrais veiksmais sudavė ir spyrė ne mažiau dar 8 smūgių į įvairias kūno vietas. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d.

Skirdamas bausmę R. V. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi ją padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Kaltinamasis R. V. nusikalto būdamas teistas, neišnykus teistumui (1 t., 139, 149-150, 153-170 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t. 140-146 b. l.), iš 2009-06-09 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų miesto seniūnijos rašto matyti, kad seniūnija jo atžvilgiu nusiskundimų nėra gavusi (1 t. 173 b. l.). Bylą perdavus nagrinėti teisme, R. V. pasislėpė nuo teismo, dėl ko jam buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, užsienyje sulaikytas Europos arešto orderio pagrindu ir parvežtas į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta bausmė mažinama 1/3.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitomas R. V. suėmimo laikas nuo 2014-05-07 23.55 val. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2014-05-22.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – suėmimas – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1995,20 Lt atlyginimo už asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaltinamojo sužalotam nukentėjusiajam J. A. suteikimą (1 t., 47-55 b. l.). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi jis pagrįstas dokumentais, įrodančiais, jog už tokią sumą buvo suteikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaltinamojo sužalotam nukentėjusiajam J. A.. Šiaulių teritorinei ligonių kasai priteistina 1995,20 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš R. V. ir D. Ž. (iš kurio žalos atlyginimas priteistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-11-03 nuosprendžiu) priteisiant po 997,60 Lt, kadangi jų atsakomybė yra dalinė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 311 Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 39-42 b. l.). Turtinei žalai atlyginti J. A. paprašė 5 311 Lt sumos, nurodydamas, kad ją sudaro 5 000 Lt, kurie jo sužalojimo metu dingo iš jo rankinės. Kokios išlaidos sudaro 311 Lt turtinės žalos sumą jis nenurodė, tačiau prie civilinio ieškinio yra pridėti kvitai apie pirktus medikamentus ir degalus. Tačiau kvituose nurodytų išlaidų suma sudaro ne 311 Lt, bet 281,82 Lt. Darytina išvada, kad civiliniame ieškinyje nurodytų išlaidų suma yra pagrįsta tik aptartais kvitais. Nors ieškovas nepateikė receptų, patvirtinančių, kad atitinkami medikamentai jam buvo paskirti gydytojo, o atitinkamomis dienomis jam buvo paskirti vizitai pas gydytoją ir jis turėjo pagrindą tuo tikslu pilti degalus, tačiau 281,82 Lt suma pripažintina atitinkančia protingumo kriterijus, todėl priteistina. Likusioje dalyje, t. y. dėl iki 311 Lt likusios 29,18 Lt sumos priteisimo ieškinys atmestinas, kadangi jis nepagrįstas jokiais dokumentais. Ieškinys dėl 5000 Lt priteisimo paliktinas nenagrinėtu, kadangi dėl vagystės iš J. A. rankinės aplinkybių aiškinimosi tyrimas yra išskirtas į kitą bylą (1 t., 103-104 b. l.).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu, asmens sveikatai ar atimant asmeniui gyvybę bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, tad jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtina tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal vieningą teismų praktiką absoliučių vertybių, tokių kaip sveikata, gyvybė, seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra kilusios pasekmės. Pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Veikiant tyčia, siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., padaroma kur kas didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju. J. A. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl to, jog buvo užpultas ir sužalotas pašalinių asmenų akivaizdoje, patyrė didžiulį pažeminimą ir gėdą. Dėl nosies kaulo lūžio pasikeitė veido estetinis vaizdas, pasunkėjo kvėpavimo funkcija, kalbant matosi nuskeltas dantis. Dėl šių defektų jaučiasi nepatogiai prieš kitus asmenis, atsirado nepasitikėjimas savimi. Užpuolimo metu labai išsigando, suprato, kad jo gyvybė pavojuje, situacija buvo labai grėsminga, smūgių buvo labai daug. Užpuolikai buvo labai agresyvūs, išgyveno tikrą košmarą. Atsižvelgiant į civilinio ieškovo patirtų sveikatos sužalojimų sunkumą, sužalojimų pasekmes, dvasinius išgyvenimus, patirtą stresą, nepatogumus, teismas sprendžia, kad pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, kadangi prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Teismų praktikoje laikomasi taisyklių, nustatančių, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Nurodytiems civiliniams ieškovams padaryta turtinė žala yra jau nuteisto asmens D. Ž. ir šioje byloje teisiamo R. V. bendrų veiksmų padarinys. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai žalos padarę asmenys atsako solidariai. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti tiek iš visų bendraskolių, tiek iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek bet kurią jos dalį. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis pats įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiajam J. A. priteistina solidariai iš R. V. ir D. Ž. (iš kurio žalos atlyginimas priteistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-11-03 nuosprendžiu) 281,82 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. V. skirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti R. V. suėmimo laiką nuo 2014-05-07 23.55 val. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2014-05-22.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-05-22.

R. V. skirtą kardomąją priemonę - suėmimą - taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai 1995,20 Lt už nukentėjusiajam J. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, iš R. V. ir D. Ž. (iš kurio žalos atlyginimas priteistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-11-03 nuosprendžiu) priteisiant po 997,60 Lt.

Priteisti J. A. solidariai iš R. V. ir D. Ž. (iš kurio žalos atlyginimas priteistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-11-03 nuosprendžiu) 281,82 Lt turtinei žalai ir 10 000 Lt neturtinei žalai nukentėjusiajam J. A. atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus